Ir tai vyksta tokiame fone, kai mano aplinkoje trys paskiepyti žmonės, nuo moksleivių iki brandaus amžiaus žmonių, serga „kovidu", dėl ko mes negalim susitikti, kad jie manęs, „antivaksere" ir „užkratneše" tautos patriarchų pravardžiuojamos, neapkrėstų. Aš saugausi sergančių skiepytų, bet valdžia vis tiek mus terorizuoja, sako, dėl visko kalti neskiepyti.

Taigi, ką daryti? Akivaizdu, kad iškamšos valdžioje yra paveiktos, o gal net užvaldytos kažkokių paslaptingų jėgų. Gal tai banalioji Mamona, sirų turto, pelno ir godumo dievybė, kaip skelbia „Google", o gal ir kažkas rimtesnio, ir reikia egzorcisto pagalbos, nes psichiatrai jų nesiims, matot, kiek laiko Veryga bando būti kantriuoju dėde iš psichiatrinės klinikos, kažką vis aiškina, derasi, bet ir jo resursai bei kantrybė senka. O juk jis psichiatras su stažu, ir dar politikas.

Taigi, mūsų valdžioje įsitvirtino bepročiai arba apsėstieji. Tai daug kam akivaizdu, tik kognityvinio rezonanso apimtieji bando save įtikinti, kad masiniai skiepai ir Gpasas buvo teisingas sprendimas suvaldyti pandemiją ir kad normalu, kai Vytautas Žiaurusis sako, kad išmirus ketvirtadaliui žmonijos žemelė padėkos. Tad klausiu, ką daryti, kaip išeiti iš šio „durnyno" ne geografiškai, perkeliant tautą, kaip siūlė Kazys Pakštas, į Madagaskarą, o neutralizuojant teroristus, esančius valdžioje?

Mitingai neveikia, tai akivaizdu. Masiniai ommm giedojimai, kuriuos surengė „fainuoliai" dvasingieji Kauno santakoje ir Vilniaus rajone irgi neprasklaidė debesų virš mūsų Lietuvėlės. Revoliucija? „Nepaeis", esam per daug bailūs ir tingūs.

Tad siūlau tokį dalyką. Žiūrėkit, skaičiau, kad negalima išmesti iš namų visokių rožančių, šventų paveikslų, žodžiu, sakralinių dalykų. Esą tai prišaukia nelaimę. Mūsų valdžiagyviai netikintys, bet, manau, bailūs ir prietaringi. Tad siūlau jų darbovietes ir namus užversti tokiomis dovanomis su nuoširdžiu palinkėjimu atgauti savo sielą. Siųsti Landsbergiui, Šimonytei, Dulkiui, Armonaitei ir visiems kitiems, kas ten dar daugiausiai reiškiasi, į namus rožančius, kryželius, visokius suvenyrus iš šventų vietų, didelius pakelės kryžius, Šventuosius raštus, paveikslus su šventaisiais ir prierašu, kad Dievas viską mato ir kad šiukštu negalima tokios dovanos išmesti. Na, čia panašiai kaip tie laimės laiškai, kuriuos turi išsiųsti dar dešimčiai žmonių, ,,bo kitaip bus blogai", bet, matyt, tokie metodai veikia, jei tie laiškai ir sovietmečiu keliavo, ir dabar į feisbuko žinutes vis ateina.

Taigi, užverčiam Šimonytės ir co namus bei prieangius tokiomis šventomis dovanomis, lai pridygsta pas juos po langais kryžių, tokie „mini" kryžių kalneliai vieną gražią dieną, ir laukiam, kas bus. Tų dovanų energija, juk vis tiek turėtų paveikti mūsų išrinktuosius, apsupti tokių šventų daiktų jie pradės apsivalymą, nors ir nenoromis, gal net prasidės visokie Šimonytės ar Dulkio vėmimai ir riaumojimai per spaudos konferencijas, demonų išėjimai kaip filme „Egzorcistas"? Profesionalus kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas galėtų pakonsultuoti, kokius kryžius ir rožančius reikia siųsti, manau, jie turėtų būti bent jau šventinti, tiesa?

Galvojat, aš juokauju? Tikrai ne, sutikite, idėja gal ir naivoka, bet jei nebetiki stebuklais ir Aukščiausiojo galia, belieka pačiam tapti tokiam, kaip tie, kur mus smaugia ir terorizuoja. O jie juk nekalti, tačiau galbūt apsėsti, kaip dainavo roko klasikai? Reikia jiems padėti, nes aš nenoriu tokia tapti taip pat, todėl prašau pagalbos ten, kur jos dar galim sulaukti. Amen.