respublika.lt

Lietuvos karas su koronavirusu - paliaubų nebusnuotraukos (65)

2020 balandžio mėn. 13 d. 07:00:00
Gediminas JAKAVONIS

Jau mėnuo Lietuva gyvena karantino sąlygomis. Ne vienas Lietuvos medikas Velykas sutiko ne prie šventinio stalo, o budėdamas prie infekuotų ligonių, rizikuodamas užsikrėsti pats ir apkrėsti artimuosius.

×
nuotr. 12 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

 

Apie situaciją kare su koronavirusu ir tuos, kurie stovi pirmoje fronto linijoje, - Lietuvos medikus, prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo medicinos mokslų daktaras, profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius ČAPLINSKAS, Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ bei Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas MATULAS, profesorius Pranas ŠERPYTIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

S.ČAPLINSKAS: Dabar toks COVID-19 infekcijos plitimo etapas, kai daugėja užsikrėtimų. Tęsiasi tolimesnis viruso plitimas, kurį mes kol kas galimai ne iki galo valdome. Tą valdymą apsunkina tai, kad yra didelė dalis žmonių, kurie net nežino, kad yra infekuoti, ir mes nežinome, kaip jie elgiasi. Dalis iš jų elgiasi nesaugiai ir, patys to nežinodami, platina virusą. Kiek tokių užsikrėtusių žmonių gali būti iš viso? Pirmiausia, visi suprantame, kad virusas užvežtas, virusas turėjo atvažiuoti su tais žmonėmis, kurie grįžo iš užsienio, kurie patys to nežinodami galėjo kontaktuoti ir užsikrėsti. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje tokių žmonių jau yra mažiausiai 3,5 tūkst.

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ:
Galėčiau pasakyti, kad šiuo metu klaidos, kurios galbūt dėl įvairių priežasčių buvo padarytos, yra ištaisytos ir veiksmai, kurių imasi valstybė, dabar atliekami nevėluojant ir teisingomis kryptimis. Pirmiausia, yra siekiama maksimaliai sumažinti užsikrėtimo koronavirusu skaičių. Turbūt ir patys žmonės tapo sąmoningesni, nes akivaizdžiai matyti ir sumažėję transporto srautai, faktiškai likęs nedidelis skaičius važiuojančių automobilių gatvėmis. Ko yra prašoma iš visuomenės? Kad visi vaikščiotų su apsaugos priemonėmis, jų dar nėra tiek, kiek reikia. Minusas, kad ne kiekvienas gali jų įsigyti, kaip ir ne kiekviena darbovietė, kur nėra uždraustas verslas, yra pajėgi arba neturi kur nupirkti, o gal kai kur ir neatsakingai pasižiūri.

Kalbant apie tyrimus, kai visi komentuodavo, kad pas mus yra per mažai atliekama tyrimų, tai buvo teisybė. Tie nedideli skaičiai iš pradžių teikė vilties, kad mes nebūsime tarp tų kraštų, kur užsikrėtusių yra tūkstančiai ir mirusių šimtai ir tūkstančiai. Tačiau gyvenimas parodė, kad klydome. Džiaugiuosi, kad Klaipėdoje pradėjo dirbti moderni ir labai pajėgi laboratorija. Ji turėtų galimybę per parą ištirti apie pusantro tūkstančio paimtų tepinėlių. Tikriausiai dauguma pritaria ir kitam Vyriausybės priimtam sprendimui - visiškai uždaryti galimybes lėktuvais skristi į Lietuvą, keltis keltais, išskyrus Kylio-Klaipėdos maršrutą, kur dar sudarytos galimybės lietuviams grįžti. Tais lėktuvais ir keltais grįžta ne tik mūsų Lietuvos piliečiai, bet ir kitų aplinkinių valstybių, todėl, manau, kad toks priimtas sprendimas yra teisingas.

Kalbant apie socialinius klausimus, matome, kad Vyriausybė skyrė dideles sumas, spręsti socialiniams klausimams. Kasdien daugėja nedarbingumo lapelių vaikų, sunkių ligonių, neįgaliųjų priežiūrai. Tačiau kelia nerimą ir tai, kad daugėja atleidimų iš darbo. Manau, kad buvo neapgalvotai paskubėta dėl kai kurių įmonių, kurių darbas buvo priskirtas prie draudžiamų veiklų, nes iš karto jos pradėjo atleidinėti žmones, nors valstybė padės verslui. Tai buvo neteisingas kelias. Kiekvienas darbdavys gali nustatyta tvarka skelbti prastovą, o jau darbuotojams, kurie dirba, prastovos apmokėjimas net 90 proc. bus subsidijuojamas valstybės, o darbdavių prašoma tik 10 proc. prisidėti. Žinoma, tai neturi viršyti minimalaus atlyginimo, kuris šiandien yra 607 Eur. Yra ir kitos galimybės, jeigu žmogus uždirbo daug, verslas gali prisidėti 30 proc. prastovos apmokėjimui, o 70 proc. tuomet subsidijuotų valstybė. Tada žmogus, kuris gavo didesnį atlyginimą, galėtų gauti 1,5 koeficiento nuo minimalios algos, t.y. per 900 Eur. Tačiau verslas nėra linkęs pridėti tų 30 proc. ar 10 proc. Yra įvairūs paskolų ėmimo būdai, beprocentinio skolinimosi, bankai daro tam tikras išlygas ir Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia įvairią informaciją, susijusią su įsiskolinimo padengimo atidėjimu. Čia pritrūko geranoriškumo ir todėl mes turime dalį žmonių, kuriuos tikrai galėtų paremti valstybė, tačiau verslas neprisideda. Girdima, kad dabar kai kurioms verslo sritims, ko gero, gali būti ir palengvinta situacija, kitaip tariant, jų veikla būtų išimama iš tų draudžiamųjų sričių sąrašo, pvz., tokių kaip lauko kavinės. Diskutuojama apie batsiuvius, floristus, kurie pardavinėja gėles ir kt., kurie neturi daug kontakto. Manau, kad turi būti saugoma ne tik žmonių sveikata, bet ir verslas, kad nebankrutuotų.

A.MATULAS:
Šiuo metu yra paskelbtas karantinas. Pasaulis susidūrė su pandemijos protrūkiu, neaiškios kilmės virusu. Problema yra ta, kad kol kas neaišku, kaip jį gydyti, nėra vaistų, virusas taip pat plinta įvairiais keliais - ir oro lašeliniu, ir kontaktiniu. Yra daugybė atvejų, kai neaišku, kaip tas virusas yra perduodamas; nustatoma ir pakartotinių užsikrėtimų, gana didelis mirtingumas įvairiose šalyse. Čia tikriausiai priklauso nuo to, kurioje grupėje žmonių virusas plinta, kokia yra sveikatos sistema. Matome, kad jeigu virusas įsimetė į vyresnių žmonių grupę, tai turime didelį mirtingumą. Lyginant įvairius kraštus, mirtingumas yra nuo 0,6 proc., kuris atitiktų vos ne gripo epidemijos, paprasto gripo mirtingumą, iki 10 proc. Akivaizdu, kad sunkiausia dorotis su virusu ten, kur buvo beveik optimizuotas, centralizuotas įstaigų tinklas, sumažinta lovų, mažai yra intensyvios terapijos lovų, kur yra mažai medikų, ko mes neprotingai daugel metų siekėm, atsižvelgdami į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, lygindami vidurkius, gydytojų ir lovų skaičių. Tos šalys, kurios šios sistemos nebuvo susiaurinę iki beprotybės, šiandien gana neblogai šią problemą sprendžia. Lietuvoje epideminė situacija buvo paskelbta laiku, anksčiau negu kitose valstybėse. Tikriausiai tai reikia pripažinti ir pasveikinti valdžią, kad laiku buvo imtasi priemonių.

G.JAKAVONIS: Kodėl Lietuvoje tiek daug užsikrėtusių pačių gydytojų, medicinos personalo? Kodėl infekuotų medikų skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europoje?

S.ČAPLINSKAS: Žiūrint į užsikrėtusių medikų skaičių, nėra net ką kalbėti. Tai reiškia, kad mes, kaip valstybės, nesugebėjom įsiklausyti į tai, ką sakė ekspertai. Galų gale ir aš nuolat tą pabrėždavau, kaip ir kiti ekspertai, kad kinai mums davė laiko pasiruošti, nes virusas ateis. Šito neįvertinome ir laiku nesiėmėme priemonių.

Kita vertus, o kas čia naujo? Nieko nėra naujo. Tai yra tie patys užkrečiamų ligų dėsniai, t.y. kad su kiekvienu pacientu reikia elgtis kaip su ŽIV infekuotu. Lygiai taip pat kaip su sergančiu gripu, su sergančiu peršalimu, Nora, Roto virusais ar COVID. Kiekvienas pacientas turi būti lygiai taip pat traktuojamas, jeigu jis atitinka tam tikrus požymius, jeigu jis yra karščiuojantis. Gali būti ir besimptomiai COVID-19 atvejai, jie bus mažiau užkrečiami, bet vis tiek gali būti užkrečiami. Apsaugos priemonės visuomet turėjo ir turi būti naudojamos. Jeigu jomis buvo nepakankamai pasirūpinta laiku ir neįdiegta į praktiką, tai yra blogai. Galbūt COVID-19 mus privers prisiminti, kad reikia laikytis tam tikrų higienos taisyklių, tiek sveikatos priežiūros įtaigose, tiek gyvenime. Už atsipalaidavimą esame labai griežtai baudžiami.

Ar medikai kalti, jeigu jiems neužteko apsaugos priemonių, jeigu buvo įpratę dirbti be jų. Tol, kol nebuvo tokios grėsmingos infekcijos, į tai žiūrėjome pro pirštus, o dabar gali tekti už tai labai skaudžiai sumokėti. Aš jau ne kartą esu pabrėžęs, kad po COVID-19 pasaulis nebebus toks, koks buvo iki tol. Ką reiškia tos karščiavimo klinikos? O kas čia naujo? Tai yra bendri užkrečiamų ligų valdymo dėsniai, kad reikia skirti ligonių srautus - karščiuojančius ir nekarščiuojančius. Negali karščiuojantys vaikučiai ir tie, kurie ateina sveiki pasiskiepyti, visi kartu sėdėti ir laukti. Taip neturi būti. Ar čia kažkas naujo? Nieko naujo. Lygiai taip pat, kalbant apie diagnostiką. Dabar daug kad nesupranta, kad šiuolaikinė moderni diagnostika atveria plačias galimybes. Aš jau sakiau, kad reikia įvertint, kas platina virusą, kas jį turi dabar ir kas jau turėjo, kas pasveiko. Reikia diegti ir tuos, ir tuos tyrimų metodus. Kai kurie nesupranta ir neigia serologinių testų būtinybę, lygiai taip pat ir greitų serologinių testų, ir laukia PSO rekomendacijų. Jos yra ruošiamos, aš žinau, kad jos bus, bet kai kur galbūt mums nėra ko laukti. Mes galime būti pirmi, remtis geriausių ekspertų nuomone ir įžvalgomis, kas galėtų ir turėtų būti daroma.

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ: Aš labai gerai prisimenu 2014-2015 m., kai Afrikoje prasidėjo Ebolos virusas. Pagal PSO patarimus, kad tai gali būti pandemija, buvo pasiūlytos rekomendacijos, kaip reikėtų pasiruošti. Tada, kaip ir dabar, buvo suburtas Ekstremalių situacijų centras, su kuriuo mes tikrai nemažai dirbome. Pirmiausia, mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, kas gali grėsti mūsų medikams, kas gali grėsti žmonėms. Buvo daromi apsaugos priemonių pirkimai, mes pirkome ir respiratorius, ir kombinezonus, chalatus iš specialios medžiagos, kaukes ir t.t. Kai kurios gydymo įstaigos buvo įrengusios patalpas, kuriose būtų galima patalpinti sergančiuosius, kad nebūtų jokio kontakto su kitais pacientais, per visai kitus įėjimus. Važinėjome po Lietuvą ir žiūrėjome, ar Lietuvos gydymo įstaigos yra pasirengusios. Tačiau mes nežinojome, kaip viskas bus, todėl tie kiekiai, kurie buvo nupirkti, nebuvo ypač dideli. Todėl kalbant apie dabartinės pandemijos pradžią, galima pasakyti, kad buvo labai silpna medikų apsauga, tą rodo ir užsikrėtusių medikų skaičius. Sunerimti, manau, reikėjo anksčiau. 2015 metais guodėmės, kad Ebolos virusas yra Afrikoje; panašiai koronaviruso situacijoje raminomės, kad jis yra toli, jis yra Kinijoje. Kadangi virusas iš Afrikos neatėjo, tikėjomės, kad ir iš Kinijos mūsų nepasieks.

Visiems Seimo nariams reikėtų prisiimti kaltę, kad nesugebėjom balsuoti už medikų atlyginimų padidinimą nuo 50 iki 100 proc. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės teiktam projektui pritarė 124 Seimo nariai, tačiau kai buvo pradėti svarstyti pasiūlymai, tai, manau, Seimo narių Raimundo Martinėlio ir Antano Matulo teiktas pasiūlymas nebuvo nei finansiškai pagrįstas, nei paremtas kitais argumentais.

A.MATULAS: Lietuvoje gana anksti buvo paskelbtas ir karantinas. Bet prieš tai nebuvo išnaudotas tas laikas, nuo kada pasaulis ir PSO pradėjo skelbti apie galimą pavojų ir apie tai, kad šalys turi ruoštis. PSO tai padarė 2019 metų gruodžio 31 dieną, kai pranešė, kad sparčiai plinta neaiškus virusas su dideliu mirtingumu. Tas laikas, kai PSO pradėjo rekomenduoti apsirūpinti reikiamomis priemonėmis iki karantino paskelbimo Lietuvoje, buvo išnaudotas netinkamai. Nebuvo strateginio mąstymo, nebuvo pasitikslinta, kiek tų priemonių mes turime, kiek priemonių turi gydymo įstaigos. Iki tol, kaip pamenate, Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė dėjo visas pastangas ir teikė įstatymo projektus, kad gydymo įstaigos būtų optimizuotos, sumažintos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo tą įstatymo projektą. Daug kartų matėme ir girdėjome, kad kai kurios gydymo įstaigos buvo tiesiog žlugdomos per praėjusius metus, ypač rajonų ir regionų. Jie neturėjo galimybių ir nebuvo joms jokių rekomendacijų laiku pasirūpinti apsaugos priemonėmis ir medikamentais. Pati Sveikatos apsaugos ministerija, Ekstremalių situacijų centras, kuris disponuoja rezervu, nesugebėjo įžvelgti ir išgirsti PSO.

Pirma siunta, kiek žinau, papildanti valstybės rezervą, buvo kovo mėnesį, jau po karantino paskelbimo, regis, buvo nupirkta 2 ar 3 tūkstančiai respiratorių. Tai yra juokingas kiekis. Neseniai ir žiniasklaidoje buvo paskelbta, kokie kiekiai yra sukaupti Ekstremalių situacijų centre, tai yra akivaizdu, kad ten žmonės nesugebėjo sustrateguoti, nors jie ir turėjo pateikti informaciją ministerijai ir Vyriausybei, ko ir kiek reikėtų nupirkti. Čia buvo didelė klaida ir dabar matom pasekmes, kad užsikrėtusių medikų ir karantinuotų bei susirgusių turim didžiausią skaičių Europoje. Vertinant procentais, net ir Italija turi mažiau susirgusių ar izoliuotų medikų, nors jie dirba su sergančiais; bet jie turi labai geras apsaugos priemones. O mes vis dar afišuojame, kad kai kurie medikai nesusiję tiesiogiai su rizika, gali dėvėti mažesnes apsaugos priemones arba išvis jų nedėvėti. Tačiau, situacija nėra normali: Šeškinės poliklinikoje gydytoja nedirbo tiesiogiai, bet poliklinika uždaryta dėl kelių užsikrėtusių. Ukmergės ligoninė tapo koronaviruso židiniu; Žalgirio ligoninėje, kiek žinau, yra keturi susirgę darbuotojai, nors kažkodėl skelbia, kad tik du. Jau gerokai anksčiau turėjo būti parūpinta ir liepta visiems medikams nešioti apsaugos priemones, nesvarbu, kur jie dirbtų. Užkrato plitimas peraugo į kitą etapą, nes kai kurie gali nejausti simptomų, bet gali užkrėsti kitus. Čia yra didelė bėda, kad iki šiol valstybė, Sveikatos apsaugos ministerija toliau meluoja ir neatskleidžia tikrųjų skaičių, kiek tų apsaugos priemonių turim; neva lėktuvai leidžiasi, bet kai padalina toms įstaigoms, tai kai kurios įstaigos gauna po 100 respiratorių, po 2 tūkst. pirštinių. Tai yra juokingi skaičiai. Užuot pasakę žmonėms teisybę, susitelkus bendrai savivaldybėms, verslininkams, paskatinus vietinę pramonę, kad pradėtų gaminti tai, ką gali, kad medikai ir kitos grupės žmonių, prekybininkai ir vaistininkai būtų aprūpinti ir apsaugoti, mes pradedame kaltinti vieni kitus, taip pat įstaigos vadovus, kad jie laiku nepasirūpino tomis priemonėmis. Tačiau, kai pasižiūri, dauguma įstaigų metus baigė su minusu, tai iš kur jos pasirūpins?

Dar išgirdome iš Aurelijaus Verygos, kad sergamumas tarp medikų yra didesnis, nes medikai yra ta grupė žmonių, kurie daug keliauja ir galimai virusą atsivežė patys, o nesisaugodami apkrėtė vienas kitą ir pacientus. Čia jau yra chamizmo ir cinizmo viršūnė, kai, pridengiant savo klaidas, bandoma kaltinti kitus. Dėl testavimo... Galiu pasakyti, kad yra pavėluotai testuojama, nes tų testų trūko, ir aš suprantu, kad gali būti ir logistinių sutrikimų, ir ne laiku užsakyta. Dabar, kai jau yra testų, galima pasakyti, kad testavimas vyksta neblogai, atidaromos karščiavimo klinikos. PSO organizacija rekomendavo, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia diagnozė, kokia situacija ir tik tada gydyti, todėl rekomendavo testuoti, kiek įmanoma daugiau, o Sveikatos apsaugos ministerija kūrė algoritmus, priešingus rekomendacijoms. Pridaryta nemažai klaidų, o didžiausia klaida, kad nebuvo sakoma teisybės.

G.JAKAVONIS: Kaip prognozuojate, kada situacija Lietuvoje ims keistis ir gerėti?

S.ČAPLINSKAS:
Uždavinys, kad kuo geriau žinotume realią situaciją, kur yra tas mūsų priešas, kur yra tas virusas. Ne žmonės, o virusas. Priešas yra ne žmogus, o virusas. Vadinasi, reikia plėsti tyrimus ir kad juos būtų galima atlikti kuo greičiau. Dabar jau yra laikas galvoti apie dviejų rūšių tyrimus. Iš vienos pusės - apie tyrimus, kurie jau dabar yra atliekami ir pasako, ar šiuo metu žmogus nešioja ir platina virusą. Lygiagrečiai turėtų būti antikūnų tyrimai, kurie galėtų atsakyti, kiek iš viso žmonių Lietuvoje jau buvo susidūrę su virusu ir kiek iš jų galbūt jau yra pasveikę, jau turi imunitetą. Surinkę šiuos duomenis, mes geriau galėsime suvokti, kokia yra reali situacija, kad galėtumėm plačiau tirti tų žmonių kontaktus, nes jie patys nežinodami galėjo užkrėsti virusu. Antras dalykas - gal būtų aiškesnė ir motyvacija, kodėl reikia laikytis socialinės izoliacijos. Galbūt būtų mažiau streso ir įtampos kai kuriems žmonėms. Visi norime, kad kuo greičiau būtų galima atleisti karantino varžtus. Jeigu plačiau tirsime, žmonės bus kuo sąmoningesni, labiau laikysis saviizoliacijos reikalavimų, laikysis karantino taisyklių, galų gale, net griežtai bus drausminami visi tie, kurie nesupranta ir nesilaiko šių ekstremalios padėties sąlygų. Dauguma piliečių tai supranta, bet tie, kurie nesupranta, kelia pavojų ir sau, ir aplinkiniams, ir visai visuomenei. Tokie būtų pagrindiniai uždaviniai.

R.ŠALAŠEVIČIŪTĖ: Manau, kad materialinis klausimas yra išspręstas. Apsaugos priemonių tiekimas taip pat yra daugmaž sprendžiamas. Labai svarbu apsaugoti medikų bendruomenę, negailėti apsaugos priemonių ir jų skirti tiek, keik reikia. Neleisti 3 ar 4 paras vaikščioti medikams su tuo pačiu respiratoriumi. Nuo medikų bendruomenės, nuo jų sveikatos priklauso ir mūsų visų sveikata.

A.MATULAS:
Ir toliau reikia burti visus Lietuvos protus. Ne vieni politikai, ne administratoriai turi priimti sprendimus. Jie gali priimti sprendimus, kai jie išdiskutuoti ir įvertinti, o „protų“ mes turime labai daug. Turim daugybę mokslininkų, aukštos kvalifikacijos medikų, turim logistikos, vadybos specialistų, yra daugybė žmonių, su kuriais jau pradėjo konsultuotis, nes be jų nuomonių ir rekomendacijų pridarėme daugiau klaidų. Šiandien ta situacija gerėja. Bandoma ieškoti įrangos, bet išlendančios biurokratinės ambicijos yra sunkiai suvokiamos. Kaip galėjo Lietuva, paskelbus Europos Sąjungoje bendrą pirkimą, nedalyvauti perkant apsaugos priemones? 20 šalių dalyvavo, o šešios, tarp jų ir Lietuva, nedalyvavo. Ministerijos patarėja viešiesiems ryšiams paaiškino, kad tuo metu mums nebuvo tokio poreikio. Kovo mėnesio pradžioje, kai pasaulis ruošėsi, kai jau mirė žmonės, Lietuva atsisakė dalyvauti Europos Sąjungos bendrame pirkime. Akivaizdu, kad nebuvo strategijos, buvo nesiklausoma specialistų.

Aš rekomenduočiau sukurti prie prezidento ar prie Vyriausybės „protų potencialą“ ir su juo tartis, analizuoti situaciją Lietuvoje, sustiprinti tiekimą, kiek įmanoma, kreiptis į mūsų verslininkus, kad kuo greičiau organizuotų apsaugos priemonių gamybą. Reikia, kad būtų išnaudota visa reikiama sistema, kol dar nesužlugdėme, nors ši Vyriausybė dėjo labai daug pastangų, kad optimizuotų ligonines, tad reikia dabar išnaudoti tų ligoninių potencialą, mažesnių ligoninių - regionų, rajonų. Ten jau dabar reikėtų paruošti kai kuriuos atskirus korpusus, kur būtų galima perkelti lengvesnius ligonius tam, kad būtų sumažintas krūvis Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ligoninėms ten galėtų gydytis tik sunkūs ligoniai, kuriems reikalingas deguonis.

P.ŠERPYTIS:
Tai, kas dabar vyksta, nelabai pakeisime, tačiau galime išmokti daug pamokų. Visus išmokys higienos. Dalis gyventojų mano, kad nieko baisaus čia nėra, nesilaiko režimo ir pan. Tačiau laikas parodys, kaip yra iš tikrųjų.

Esama situacija parodo, kad mes nebuvome kaip reikiant pasiruošę. Mes tik deklaravome, tačiau nebuvome pasiruošę tokiems dalykams. Žinoma, sunku viską numatyti, bet ateičiai yra gera pamoka. Dabar vieniems kitų kaltinti tikrai nereikėtų, būkime išmintingi. Aišku, apsaugos priemonių, man, kaip medikui, atrodo, jog jų dar yra nepakankamai. Gal dar bus pakankamai, bet pradiniame etape jų tikrai neužteko. Kitas dalykas - turi būti mokymai, jų turėtų būti kuo daugiau. Aš manau, kad kiekvienas botagas žmonijai yra geras postūmis į ateitį. Išmokom naudotis telekonferencijomis, dirbti nuotoliniu būdu, susitarti, taip yra sutaupoma laiko. Dar vienas dalykas - konsultacijos. Aš žiūriu iš medicinos pusės. Tai galbūt pastūmės, kad galima dalį konsultacijų perkelti nuotoliniu būdu, jos gali būti įrašytos, yra galimybė išrašyti vaistus. Man, kaip gydytojui ir kardiologui, svarbu pasakyti, kad žmonės sirgo ir sirgs, kardiologinės ligos niekur neišnyko, jų yra ir dabar, žmonės nuo jų miršta. Žmonės dažnai delsia, nesikonsultuoja, gali uždelsti ir ateityje turėsime tokių ligų pakilimą, kardiologinių ligų komplikacijų. Jeigu žmogus sirgo arterine hipertenzija ar širdies nepakankamumu, ar išemine širdies liga, tai šios ligos neišnyko, jos liko. Jeigu buvo paskirti vaistai, tai juos ir toliau reikėtų vartoti.

Šis sukrėtimas padarė, kad visuomenė taptų brandesnė, sąmoningesnė. Visur rašoma, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra didelė rizika. Bet rizika yra ne vien vyresnio amžiaus žmonėms, o visiems. Šis virusas gali būti pavojingas ir jaunesnio amžiaus žmogui, mes gi nežinom, kaip organizmas gali sureaguoti. Turime būti atsargūs. Geras dalykas yra tas, kad išmokys mus gyventi kitaip, tai yra postūmis į kitas sritis, kurios pagreitins konsultacijas nuotoliniu būdu, telefonu ir visomis kitomis komunikacijos priemonėmis. Kartais galime neužgrūsti poliklinikų, ligoninių; jeigu būtų legalizuotos ir įteisintos tokios konsultacijos, tai gal būtų mažesnės eilės, žmonės pamatys, kad galima gyventi kitaip.

Visgi per mažai testavome. Tas testavimas turi būti žymiai platesnis. Gal reikėtų ieškoti laboratorijų ne tik valstybinių, bet ir privačių, kad būtų galima išplėsti didesnę apimtį. Esant tokioms ligoms, pirmas dalykas - turi būti išaiškinimas. Tik noriu pabrėžti, kad žmonės serga ir kitomis ligomis: tiek kardiologinėmis, tiek onkologinėmis, todėl reikia neužmiršti ir jų, galvoti ne tik apie COVID-19. Lietuvoje dar nėra taip blogai, kaip kituose pasaulio kraštuose. Žinoma, dar pikas nėra pasiektas. Manyčiau, piką pasieksime po Velykų, bet nėra dar taip kaip Italijoje, Ispanijoje. Dėl higienos irgi galima pasidžiaugti, nes parduotuvėse atsirado ir dezinfekcinio skysčio, ir pirštinės, pirkėjai nesistumdo prie kasos. Išmokė šiokios tokios kultūros.

Labai džiaugiuosi savo jaunaisiais medikais, kadangi esu skubios medicinos vadovas, todėl esu be galo patenkintais jaunaisiais kolegomis, kurie tikrai nori dirbti, eina į tą fronto liniją ir dirba pasiaukojančiai. Žinoma, medikai visuomet turi turėti apsaugos priemones, pačioje pradžioje mes jų turėjome nepakankamai. Situacija keičiasi į gerąją pusę. Stebiuosi verslo žmonėmis, kad jie labai staigiai reaguoja, net galvoja apie tai, kad galėtų gaminti dirbtinius plaučių ventiliacijos aparatus. Lietuvoje yra daug protingų ir išmintingų žmonių, kurie galėtų sukurti tokių aukštų technologijų prietaisų. Tik visa mūsų biurokratinė sistema turėtų veikti kur kas greičiau ir lanksčiau, kad būtų galima priimti tai, kas yra pagaminta čia.

Šis sukrėtimas parodė, kaip galime būti lengvai pažeidžiami.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (65)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BANDYMAS: Ispanija jau birželį įsileis į šalį vokiečių, prancūzų ir skandinavų turistus; tai bus bandomasis projektas, apimsiantis Balearų ir Kanarų salas, Madride pranešė Turizmo ministerija.
  • ATNAUJINA: nuo birželio pirmosios Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) vėl pradeda akivaizdų bendravimą su žemdirbiais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pateisinate gydymo įstaigas dėl neskubėjimo atnaujinti paslaugas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar lankėtės pas medikus karantino metu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +10 C

+8 +9 C

 

+9 +11 C

 +18 +19 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

0-5 m/s

1-6 m/s

 

0-4 m/s

Nuorodos