7 nuotr.Buvęs Vilniaus universiteto rektorius, fizinių mokslų daktaras Artūras Žukauskas kartu su Seimo narės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija žada dalyvauti Seimo rinkimuose. Kodėl mokslininkas, daug metų tyrinėjęs puslaidininkių fiziką, pasirinko būtent šią, o ne kitą partiją? Būtent tą, kuri pasisako už kanapių įteisinimą bei vienos lyties santuokas.
- Teigiate, jog jūsų prioritetas bus švietimas ir mokslas. Ką galima naujo nuveikti šioje srityje, kurios neišjudino nei mokytojų streikai, nei akademinės bendruomenės viešos akcijos?
- Aš manau, kad pagrindinė priežastis - stokojame strateginio valdymo ir pokyčių realizavimo taktikos. Turime nedelsiant sudėlioti pagrindinius akcentus, ko siekiame ir kokius turime svertus. Į kokius pagrindinius svertus turime investuoti, kokius švietimo srityje turime atlikti darbus.
Antra - šalis pergyvena labai sunkią lyderystės krizę. Neturime tokių lyderių, kurie ne šiaip vadovauja, bet realizuoja pokyčius, sugeba atrasti naujas galimybes ir nebijo, kad tie, kuriems lyderystė trukdo, suves su jais sąskaitas. Visame viešajame sektoriuje yra lyderystės krizė. Reikia rengti vadovus. Reikia stiprinti mokyklų vadovų grandį. Turi būti ir ministrai bei premjerai tikri lyderiai. Kadangi, kaip juokauju, esu šiek tiek mokytojas, rengiu pasiūlymus ir jais pasidalinsiu.
- Sprendžiant iš biografijos, jūs esate ne tik mokslininkas, apdovanotas mokslo premijomis, bet ir šiaip labai aktyvus žmogus. Esate Lietuvos radijo mėgėjų draugijos (LY5FOX) ir OK Klajūnų klubo narys, pasaulio ir kelis kartus Europos sportinės radijo pelengacijos čempionas. Paskutinį kartą Europoje nugalėjote 2019 m. O dabar dar ir į politiką pasukote. Kaip visur spėsite?
- Aš juokauju, kad galėčiau vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Visose trijose srityse turiu patirties.
- Bet kodėl pasirinkote ne politiškai jau patyrusią, bet dar visiškai neseniai įsteigtą liberalią Laisvės partiją?
- Būtent dėl to ją ir pasirinkau. Ji nėra tiek pagedusi. Nėra tokia veidmainiška, kaip kitos partijos, kurios pasirašė Nacionalinį susitarimą dėl mokslo ir studijų plėtros, kurį aš vienoje TV laidoje demonstratyviai suplėšiau.
Pasirinkimo man nebuvo daug. Reikėjo rinktis naują partiją ir panaudoti savo įtaką jos veido formavimui. Man atrodo, kad tokios partijos labai reikia, kad mūsų politinė kultūra augtų.
- Tačiau gal Laisvės partija per daug mūsų visuomenę provokuoja? Pavyzdžiui, pasisako už kanapių įteisinimą...
- Mes lietuvių kalboje turime tik vieną žodį „laisvė“, o anglų kalboje yra „freedom“ ir „liberty“. Freedom - kai jokių apribojimų nėra, ką noriu, tą ir darau. Noriu rūkyti kanapes - ir rūkau. O „liberty“ susijusi su atsakomybe. Naudojuosi savo laisve atsakingai.
Kas kalbama apie kanapes? Kad jaunimas už vieną kanapių nuorūką pasodinamas keleriems metams su nusikaltėliais, atitraukiamas nuo studijų, o vartojantys alkoholį, kurie voliojasi, mušasi, lieka nebaudžiami, tik ribojamas alkoholio pardavimo laikas...
Be to, kanapės turi daugybę papildomų produktų. Tai ir aliejus, ir pluoštas. Taip, kanapių įteisinimas yra provokacinis klausimas, bet tokių provokacijų mūsų visuomenei reikia. Kai buvau Olandijoje, klausinėjau vietinių, ar kanapes rūko. Niekas iš vietinių nerūko, bet iš turistų gauna labai dideles įplaukas. Žmonės supranta, kad tai yra tam tikras verslas.
- Dar viena provokacija - Laisvės partija aktyviai kovoja už vienos lyties santuokas, o krikščioniškos kultūros kraštui tai nėra priimtina.
- Nesu nei gėjus, nei lesbietė, bet nesutinku, kad tokie žmonės turi būti niekinami. Mokslas dar negali atsakyti, kodėl dalis žmonių yra netradicinės orientacijos. Genetika turi įtakos, bet ne visai. Iš dviejų homozigotinių dvynių, jei vienas yra homoseksualus, tikimybė, kad ir kitas bus homoseksualus, yra tik 25 proc.
Kita vertus, diskriminavimas, žeminimas sumažina tų žmonių motyvaciją dirbti, tarnauti savo Tautai. Apie 5-10 proc. vyrų yra homoseksualūs. O kiek tarp jų yra ne tik garsių, bet ir paprastų žmonių. Jie turi slėpti savo gyvenimą, jaustis nepatogiai. Negalime tų žmonių išjungti iš visuomenės. Visuomenė turi būti ne tik humaniška, bet ir jos įvairovė šiandien yra labai svarbi. Taip pat ir talentų įvairovė, nes kiekvienas žmogus turi savo talentą.
