Latvijoje nėra politikų, kurie reikalautų nelatviškų raidžių

- Kokia yra valstybinės kalbos politika Latvijoje, kurios pavyzdžiu kai kurie specialistai ragina pasekti ir Lietuvą?

- Latvijoje valstybinės kalbos politika yra visai kitokia nei pas mus. Tiksliau, ten, kaip ir Lietuvoje, pirmame paso puslapyje leidžiamos tik valstybinės kalbos raidės, tačiau esminis skirtumas - Latvijoje nėra politikų, kurie reikalautų nelatviškų raidžių įteisinimo. Net opozicinės partijos apie tai neužsimena. Pavyzdžiui, Daugpilyje yra tik 16 proc. latvių, dauguma kitų - rusai. Tačiau niekam net nekyla mintis, kad vietovardžiai turėtų būti rašomi rusiškai, juo labiau kad pavardės būtų rašomos nelatviškai.

- O kodėl taip yra? Gal Latvijoje nėra tokių kurstytojų, kurių pas mus netrūksta?

- Būtent. Nėra vietinių kurstytojų. Kursto tik Maskva. Bet ji kursto stambesniais klausimais: kad Latvijos rusai išsireikalautų, kad rusų kalba būtų antra valstybinė kalba Latvijoje. Net referendumas prieš keletą metų buvo tuo klausimu, tačiau Latvijos piliečiai nusprendė, kad valstybinė kalba turi būti viena.

- Jei mes įteisintume nelietuviškus rašmenis, ar tai nesukeltų grandininės reakcijos? Ar tai nebūtų pretekstas Latvijos ir Estijos tautinėms mažumoms reikalauti to paties, rodant į mus pirštu?

- Be abejo. Rusijos žiniasklaida labai domisi šiuo klausimu. O ir Latvijos rusai radikalai labai laukia, kad toks įstatymas būtų priimtas Lietuvoje, ir tada jie galėtų sakyti: kodėl mus diskriminuojate, jei Lietuvoje tautinių mažumų nediskriminuoja. Beje, tai nebūtų pirmas kartas, kai Lietuva apviltų Latviją, kartu ir Estiją.

- O kaip apvylė praeityje?

- Prieš du dešimtmečius mes priėmėme nulinį pilietybės įstatymą, kad pilietybė būtų suteikiama be valstybinės kalbos egzamino. Estija ir Latvija laikėsi kitokios pozicijos. O po to Maskva išnaudojo faktą, kad Lietuva pasielgė priešingai skaldydama Baltijos šalių vienybę. Mūsų pavyzdžiu badė Latvijos ir Estijos politikus. Dabar pasikartotų tas pat. Tad tokios pataisos yra pavojingos ne tik dėl pačios lietuvių kalbos, bet ir dėl dar svarbesnių dalykų.

- Mūsų politikai, pasisakantys už nelietuviškų rašmenų įteisinimą, to nesupranta ar sąmoningai palaiko Maskvos interesus?

- Čia jau jų pačių reikia klausti.

- Lytinės mažumos iš pradžių tenorėjo rengti eitynes, kai tai išsikovojo, užsimanė santuokų įteisinimo, dar vėliau - įsivaikinimo. Ar tautinės mažumos sustos pasiekusios savų rašmenų įteisinimą? O gal ims reikalauti daugiau: regioninės ar net antros valstybinės kalbos įteisinimo, Vilniaus krašto autonomijos ir t.t.?

- Kiekvienas turi suprasti, kad vien nelietuviškų rašmenų įteisinimu viskas nesibaigtų. Rašmenų įteisinimas tebūtų pirmas žingsnis.

Pavyzdžiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos plane yra daugiau panašių reikalavimų, tik jie kol kas nekeliami, kol nepatenkintas pirmasis. Po to bus stumiamas Tautinių mažumų įstatymas, kuriame jau įrašytas regioninės kalbos statusas. Įteisinus regioninę kalbą, kitas žingsnis būtų reikalavimas lenkų kalbą pripažinti antra valstybine kalba.