respublika.lt

Kur krypsta šalies valstybingumo raida?

(36)
2021 lapkričio 11 20:35:40
Jonas Ivoška

Istoriškai vertinant žmonijos valstybėjimo raidą, galima daryti išvadą, kad iki XXI amžiaus europinės civilizacijos kraštai per labai skausmingas karų pamokas palaipsniui artėjo prie prigimtinių žmogaus teisių kaip universalių vertybių apsaugos.

×
nuotr. 1 nuotr.
Globalizmas. Asociatyvi pixabay nuotr.

 

Prigimtinėmis žmogaus teisėmis laikant teisę į laisvę ir teisę į saugumą, pastarąją suprantant kaip fizinio (gyvybė, sveikata), socialinio (ekonominis stabilumas) ir etnokultūrinio (teisė į savastį) saugumo sudedamąją, daugelio šalių valdysena orientavosi į tautų demokratinės savivaldos modelius. Tačiau informacinėms vertybėms pradėjus užgožti daiktines vertybes, pastarųjų gamybai tampant savitiksliu reiškiniu pelnui didinti, o ne poreikiams tenkinti, vartojimo ir jo reklamavimo kultas virto pavojingu planetos užšlamštinimo procesu.

Reali grėsmė ne tik gyvybės įvairovei, bet ir jos išlikimui žmogaus pasąmonėje apgyvendino laikinumo jausmą. Šio jausmo paskatos ėmė reikštis poreikiais "čia ir dabar". Tai išprovokavo požiūrio į valstybę pokyčius.

Valstybė iš tautos savisaugos ir savivaldos viešosios arganizacinės sistemos ėmė virsti godžiausių ir įžūliausių individų interesų grupių grobio objektu. Pasąmoninis laikinumo jausmas iškreipė daugelio žmonių vertybines orientacijas, todėl valstybingumo kultūra, ilgą laiką siekusi humanizmo savo turiniu ir tautiškumo (etninės savasties) savo forma, neteko tolimesnio demokratėjimo pagrindų.

Pastebėtina, kad ilgą laiką gyvavę europinės civilizacijos idealai patyrė nuosmukį, į kurį aktyviai sureagavo ir Lietuva. Kultūrinę įvairovę paminantis globalizmas, prigimtinius pagrindus niokojantis genderizmas savo primityvumu lengviausiai suprantamas lėkščiausios mąstysenos vidutinybėms ėmė bujoti kaip piktžolės, agresyvumu nustelbdamos asmenybių kultūrą.

Lietuvoje tai ypač išryškėjo pastaruoju laikotarpiu, kai kelių interesų grupių vadeivos sudarė įžūliųjų klaną ir valstybėje pradėjo įgyvendinti klaninę diktatūrą. Siekdami išpilietinti tautą ir paversti valstybę ne pilietinės daugumos interesų įgyvendinimo priemone, o institucijų represiniu junginiu, valstybės institucijose įsitvirtinę klanų atstovai ėmė veikti prievartiniais metodais.

Akivaizdu, jog tokia išsigimstančio valstybingumo praktika savaime neįgaus civilizuotų formų, jeigu pilietinė dauguma nesiims aktyvių veiksmų ją pakeisti.

Suprantama, kad nėra kito taikaus būdo tautą pasukti pilnavertės demokratijos kryptimi, išskyrus konstitucinės reformos kelią.

Kol nesubursime plataus konstitucinės reformos rėmėjų sąjūdžio iš sąmoningiausių šalies piliečių, kuriems rūpi mūsų vaikų ir vaikaičių ateitis, tol kraštas netaps darnia pilietine visuomene ir valstybingumo kultūros pavyzdžiu, kuriuo galėtų pasekti ir kiti kraštai.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (36)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENGVATOS: Spartesnio atsigavimo siekiančioms įmonėms ir nukentėjusioms nuo Kinijos sankcijų, turėtų būti išdalinta dar 400 mln. Eur lengvatinių paskolų.
  • SIŪLYMAS: Parlamentarų grupė siūlo nustatyti nulinį tarifą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuojamam pelnui.
  • RINKIMAI: Europos Parlamentas išrinko konservatorę įstatymų leidėją Robertą Metsolą naująja pirmininke.
  • DRAUSTINIAI: Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiausia mūsų šalyje yra genetinių (112), telmologinių (52), kraštovaizdžio (45), geomorfologinių (40), botaninių (35), hidrografinių (34), botaninių-zoologinių (31) draustinių.
  • ĮGALIOJIMAI: Seimas antradienį po svarstymo pritarė ekstremaliosios situacijos metu pratęsti kariams pasienyje suteiktų įgaliojimų trukmę dar trims mėnesiams.
  • NEBEATITINKA: Vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigia, kad galimybių pasas nebeatitinka omikrono atmainos sukurtų realijų, todėl privalo būti peržiūrėtas.
  • UOSTAI: Pernai Lenkijos jūrų uostuose krovos apimtis išaugo 9% ir pasiekė 113,1 mln. tonų kiekį.
  • BVP: Baltarusija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,3% didesnį nei užpernai bendrąjį vidaus produktą.
  • KROVINIAI: Rygos uostas pranešė per praėjusius metus perkrovęs 21,499 mln. tonų krovinių – tai 9,3% mažiau nei 2020 m.
  • MAŽĖJIMAS: Kinijos populiacija sensta – darbingo amžiaus žmonių, kuriems nuo 16 iki 59 metų, per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 7 proc. punktais – nuo 70% iki 62,5%.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar vykstate į Lenkiją apsipirkti arba užsipilti degalų dėl ten esančių mažesnių kainų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių šiemet įvykusių įvykių galėtumėte įvardinti kaip „Metų įvykį“?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-5 +4 C

 

0 +3 C

-3 +2 C

0 +4 C

 

-2 0 C

0-8 m/s

0-10 m/s

 

0-10 m/s

       
X