respublika.lt

Kultūros istorikė prof. Rasa Čepaitienė: Pažemintieji ir nuskriaustieji

(0)
Publikuota: 2020 birželio 08 07:00:48, Prof. Rasa ČEPAITIENĖ, kultūros istorikė
×
nuotr. 5 nuotr.
Rasa Čepaitienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kažkada, seniai seniai, jeigu kažko nežinojai, būdavo baisi gėda ir galėjai kaltinti tik save - savo neišprusimą, tingumą ar smalsumo stoką. Dabar gi, nesupratęs perskaityto įrašo, jame esančių kultūrinių nuorodų ar užuominų į literatūros bei meno kūrinius, tūlas pilietis jau pasipiktins ne savo erudicijos ir teksto suvokimo įgūdžių stoka, o jo autoriumi, ir nepabijos jo paauklėti ar iškeikti už „įsivaizdinimą“ norint pasirodyti „mandresniu“ už kitus. Demonstruoti bukumą, neišsilavinimą, įžūlumą bei grubumą jau yra tapę gero tono ženklu.

 

Nūdienos universitetus, kažkada buvusius akademinės laisvės ir blaivios, racionalios ir kritinės refleksijos forpostus, persmelkusi komercinė „klientas visada teisus“ dvasia tvirtai persipina su visuotinai plintančiu narcisizmu. Kartu jie sukuria nuodingą ir užkrečiamą atmosferą.

Universitetų ideologinis užvaldymas, pavertimas verslo niša bei politinių manipuliacijų įrankiu ir po to sekusi neišvengiama jų intelektualinė degradacija nemenka dalimi, panašu, prisidėjo ir prie to, kas šiuo metu vyksta JAV miestuose.

Kas vyksta? Tai jau ne kultūriniai karai, kur brėžiamos aiškios vertybinės ir pasaulėžiūrinės ribos. Į agorą įsiveržia deklasuotas liumpenas, besididžiuojantis savo kultūrine tamsybe, minios šėle sutrypęs istorinę atmintį, sąžinę ir net sveiką protą, genamas vien aklo destrukcijos instinkto ir aistrų.

Skinami ilgametės masinės buduliškos antikultūros kūrimo ir amerikietiškosios tapatybių politikos vaisiai. Amerikiečių visuomenė, kiek galiu spręsti, taip ir neįveikė vergovės šimtmečių resentimento. Užuot skatinusi įvairių grupių socialinę sanglaudą ir santarvę, ji pasirinko rasinių, lyties, etninių, socialinių ir kt. skirtumų dauginimą, mažumų patiriamų amžinų ir sisteminių skriaudų bei kančių nepaliaujamą išradinėjimą, visame kame įžvelgiamą šių „aukų“ diskriminaciją. Nuolat reprodukuojama neapykanta, pagieža, pavydas, pyktis ir bejėgiškumas, anonimų minioje virstantys aklu įniršiu prieš sistemą, užuot šios keistos ligos priežastį diagnozavus ir pradėjus jos gydymą, buvo subiologinti ir paskelbti socialiai niekaip nepataisomais, tad ir reiškiančiais prigimtinę teisę visada jaustis nuskriaustais ir amžinai pažemintais bei nuolat reikalauti už tai kompensacijų.

Visuomenė, subirusi į neperžengiamais laikomų biologinių skirtumų bei atributų apibrėžtus getus, užprogramuota nuolat visus ir viską įtarinėti slaptais kėslais bei latentiniu priešiškumu, kartu versdama piliečius toleruoti tai, kas netoleruotina, pati tampa įtarumo, prievartos ir neapykantos reprodukavimo mašina. Atsakomasis valdžios smurtas (nors kas bežino, kas ir kada tai pradėjo) tik papila alyvos į ugnį.

Kapitalistinė sistema, prieš kurią manosi teisėtai kovojanti visa ta visokiausių „mažumų“, socialinių paraščių bei madingąją kairuoliškumo bacilą universitetuose pasigavusio pažangaus jaunimo samplaika, visi tie Mao, Lenino, Trockio ir Markuzės garbintojai, vis giliau grimzta į to, ką laiko turinčia visa perkeisti revoliucija, sūkurį. Sprogstamas mišinys iš realių socialinių problemų, didėjančios atskirties, nevykstančios mažumų integracijos, pramaišiui su buitiniu rasizmu ir iš kartos į kartą perduodamais nepilnavertiškumo kompleksais bei luominiais stereotipais kartu su maišto ir pagiežos dvasia, kurstoma Vakarų leftistinės akademijos, už viso to tyliai stovint ir ugnį vis pakurstant suinteresuotiems politikams, JAV pamažu smukdo į dar neregėtą chaosą.

Tik visa tai jau buvo. Šioje Atlanto pusėje. Pradedant 1917-aisiais, kai deklasuotų padugnių, per siūles braškančia imperija nusivylusių pusinteligenčių ir „naujuoju marksistiniu pažangos mokslu“ apsiginklavusių „profesionalių revoliucionierių“ jungtis sukūrė mėsmalę, kurios pasekmes regione jaučiame iki šiol.

Tuomet, kaip ir dabar, klestėjęs laukinis, socialinę ir kultūrinę atskirtį auginantis, kapitalizmas pagimdė klasę niekam nereikalingų, perteklinių žmonių, kurie buvo palikti patys sau ir savo negatyviai laisvei, nes jų nemokėta ir nenorėta integruoti į visuomenę. Jais kaip patrankų mėsa pasinaudojo pragmatiški avantiūristai, pajutę istorijos duotą šansą pabandyti savo laimę permaišant kortas prie valdžios stalo.

Visa tai jau buvo. Ir šitiems aistringai besišaukiantiems Stalino, o kartu ir anarchijos, kovojantiems su rasizmu ir seksizmu sinagogų degintojams, madingojo politkorektiškumo ugdytiniams bei adeptams mes, Rytų europiečiai, turėtume ką papasakoti apie tai, kur link veda juos apsėdęs bolševizmo gaivalas. Aišku, jei tik jie pajėgtų sustoti ir išklausyti.

Pasak jų mylimo Markso, istorija gali reikštis ir kaip tragedija, ir kaip farsas, bet pastarieji įvykiai ją rodo visai besikraustant iš proto ir tarp dūžtančių vitrinų stiklų bei minios riaumojimo prarandant bet kokius prasmės orientyrus. Belieka plėšti priplėštą? Juodi gyvenimai vertingi? Taip. O balti? Visi?

Mažumų valstybė atveria savo silpnumo votį.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s