JAV gyventojų reikalavimai perrašyti istoriją, mokslų bei studijų programas jau persirito ir į Europą. Pasiekė šis šaršalas ir Lietuvą. Nors dar prieš kelis mėnesius kalbinti mūsų švietimo įstaigų atstovai teigė, kad Lietuvai tai negresia. Panašu, jie klydo.
Iniciatoriai paaiškinti nenori
Internete pasirodė peticija, kurios autorė Martyna Ratnikaitė ragina „dekolonizuoti Lietuvos švietimo sistemą“. Mergina su žurnalistais bendrauti nepanoro, tad tikrieji iniciatyvos motyvai liko nežinomi. Tam tikrų klausimų, skaitant peticijos reikalavimus, kelia ir autorės išprusimo lygis.
Tarkime, M.Ratnikaitė pripažįsta, kad Lietuva niekada nebuvo kolonijine valstybe. Nepaisant to, jai labai nepatinka, kad „šalies moksleivių bei studentų mokyme vis dar naudojamas eurocentriškas švietimo planas, paremtas baltaodžių heteroseksualių vyrų kurta bei kuriama istorija“. Gaila, bet ji taip ir nepaaiškina, kuris konkretus istorijos momentas užkliuvo.
Siekiant atitaisyti menamą neteisybę, siūloma į mokymo programas įtraukti „istoriškai diskriminaciją patyrusių bei vis dar ją patiriančių tautų, bendruomenių, visuomenės grupių ar etninių mažumų, gyvenančių Lietuvoje arba užsienyje (kaip moterų, žydų, romų, palestiniečių, LGBTQ+ asmenų, Australijos ir Amerikų čiabuvių, afroamerikiečių, trečiojo pasaulio gyventojų ir kt.) balsus“. Tiesa, kaip tai turėtų atrodyti praktikoje ir iš kur Lietuvoje gausime trečiojo pasaulio gyventojų, galinčių dėstyti švietimo įstaigose, nepatikslinama.
Pokyčiai turėtų apimti ne tik aukštąjį, bet ir vidurinį mokslą. Naujų „balsų“ laukiama „vidurinio išsilavinimo istorijos, geografijos, literatūros, pilietiškumo, etikos ir menų pamokose. Menų bei humanitarinės krypties bakalauro studijose bei pasirenkamuose universitetiniuose dalykuose.“ Galiausiai reforma turėtų pasiekti „neformaliojo ugdymo mokyklų dailės ir muzikos istorijos pamokų programas bei Švietimo įstaigų bibliotekas.“
„Reformatorė“ peticijos aprašyme teigia siekianti „dekolonizuoti edukaciją“, kas esą leistų kurti „empatišką ateities Lietuvą, kaip atsakingą globalaus šiuolaikinio pasaulio dalį“.
Minėtai iniciatyvai aktyviai pritarė bei peticiją ragino pasirašyti Žmogaus teisių centras. Tačiau kas teigiamo šioje iniciatyvoje ir kokias konkrečias švietimo, tolerancijos ar žmogaus teisių problemas turėtų spręsti pataisos, centras paaiškinti taip pat nepanoro.
Liepos 7 dieną peticiją buvo pasirašę 200 žmonių ir po ja buvo vienintelis komentaras anglų kalba. Komentarų nebuvimas leidžia daryti prielaidą, jog toli gražu ne visi, pasisakantys už drastišką Lietuvos švietimo „reformavimą“, yra Lietuvos gyventojai.
Visuomenė - prieš
Peticija pradėjus dalintis socialiniame tinkle „Facebook“, ji sulaukė audringos, daugiausia - neigiamos, internautų reakcijos.
„Klausykit, visai gali būti, kad netrukus bus atrasta kažkada klestėjusi šventoji LGBT civilizacija, kurią užgrobė žiaurūs, iš beždžionių kilę, baltieji homofobai heteroseksualai“, - ironizavo viena internautė.
„Čia rimtai toks pareiškimas? Netikiu. Tai rašyta iš palatos, kai prižiūrėtojai pietavo“, - juokėsi kitas.
„Nieko keisti ir nereikia. Esu griežtai prieš, kad mano vaikams darželyje pasakotų pasakas, kaip kartą gyveno 2 princai!“ - neigiamos reakcijos neslėpė trečias.
„Įdomu, kas šį centrą finansuoja? Mielai pasirašysiu peticiją, kad jie negautų nė cento iš valstybės biudžeto. Ne tam aš dirbu ir mokesčius moku“, - veiklą įvertino dažnas socialinio tinklo vartotojas.
„Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo nei rasizmo, nei homofobijos, nei ksenofobijos: lietuviai nuo seno yra pakantūs kitokiam, bet geram, žmogui“, - situaciją apibendrino dar vienas lankytojas.
Beje, peticiją raginusio dalintis Žmogaus teisių centro atstovų komentarų bendroje diskusijoje taip ir nepavyko rasti.