respublika.lt

Kodėl studentų krepšeliai virto elgetų krepšiais?nuotraukos (15)

2019 gruodžio mėn. 09 d. 07:00:30
Gediminas JAKAVONIS

Išseko ir universitetų akademinė ramybė. Protesto akciją su studentais prie Vyriausybės rūmų surengė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas. VU buvo sustabdęs savo veiklą, nes Vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų Lietuvos aukštajam mokslui.

×
nuotr. 9 nuotr.
Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko protesto akcija prie Vyriausybės rūmų (2019 m. lapkričio 27 d.). Stasio Žumbio nuotr.

 

Apie aukštojo mokslo situaciją prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo ilgametis aukštojo mokslo specialistas, profesorius Vytautas DAUJOTIS, Aukštojo mokslo tarybos pirmininkas Saulius VENGRIS, Vilniaus universiteto docentas Kęstutis DUBNIKAS, mokslų daktaras, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vydas GEDVILAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Gediminas JAKAVONIS: Prieš pat rugsėjį su profesoriumi V.Daujočiu kalbėjome apie artėjančius naujus mokslo metus, ar kas nors keisis švietimo sistemoje, nors nuolat keičiasi švietimo ir mokslo ministrai. Konstatavome, kad tikriausiai bus mažai vilčių permainoms. Artėja kitų metų biudžeto priėmimas, mokytojai rengia įspėjamuosius streikus, nes to, ko jie reikalavo, iki šiol negauna. Pirmą kartą prie mokyklų profsąjungų prisijungė ir aukštojo mokslo atstovai.

Vytautas DAUJOTIS: Visų pirma tai turime išpūstą aukštojo mokslo sistemą, tiesiog perpūstą. Kas kaltas? Abi pusės. Universitetai „veisiasi“ kaip grybai po lietaus, persikuria, nauji kuriasi. Tam padeda ir valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Seimas, nes vos ne kiekvienas narys nori savo kaime įsteigti universitetą. Todėl tas pūtimasis yra nevaldomas. Politikai dažnai priima sprendimus gerai neapgalvodami. Lietuva baigia išsivaikščioti, o pinigų išlaikyti universitetams nėra. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiausia pinigų į universitetų biudžetą įneša turtingiausieji asmenys, o pas mus visi įsivaizduoja, kad tokia sistema sugriautų visą ekonomiką. Rezultatas - mes esame elgetos. Kita problema - Lietuva išsivaikšto, studentų skaičius sumažėjo beveik per pusę. Dabar universitetų rektoriai reikalauja iš ministerijos, kad reikia keisti priėmimo tvarką. Pavyzdžiui, anksčiau stojant į fiziką, didžiausias dėmesys buvo skiriamas fizikos egzaminui, o dabar prašoma, kad abiturientas, išlaikęs egzaminus, galėtų stoti į bet kurią specialybę. Toks požiūris žlugdo visą sistemą. Pažiūrėkite, kas vyksta Vilniaus universitete (VU), lituanistika, buvusi VU pasididžiavimu, yra visiškai nusmukdyta. Steigiami visokie institutai, tačiau lituanistikos instituto nėra. Ir aš susiduriu su žmonėmis, kurie iškilmingai man pareiškia, kad mokslo kalba yra anglų kalba, o lietuvių kalbą atidėkime į šoną. Visa tai parodo, kas vyksta universitetų viduje. Universitetams rūpi ne studentas, o jo pinigas. Neatsirado nė vienos politinės jėgos, kuri būtų pabandžiusi padaryti šiokią tokią tvarką šioje srityje.

G.JAKAVONIS: Mūsų valdžios skiriami pinigai smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tačiau ir tuos panaudojame neefektyviai. Esu iš kaimiško rajono, kur Vydenių mokykloje yra 12 mokinių ir 13 mokytojų.

Saulius VENGRIS: Tai yra senos problemos - tų finansų yra skiriama santykinai gal ir nemažai. Bet jau daugiau kaip 20 metų daugiau ar mažiau kalbama apie aukštojo mokslo kokybę, kuri yra prastoka, nors stengiamasi įvairiais būdais ją pagerinti. Man norėtųsi apsistoti ties valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ir valstybiniu požiūriu į jas. 2007 m. parlamentinės partijos susitarė dėl krepšelinės studijų finansavimo reformos, kuri nedelsiant buvo įgyvendinta. Reforma buvo sukritikuota iškart po to, kai pasibaigė ministro Gintaro Steponavičiaus kadencija, bet kritika buvo tik žodinė, visa kita liko iki dabar. Tačiau, mano manymu, buvo neįgyvendinti labai svarbūs aukštųjų mokyklų valdymo dalykai. Ir šiuo požiūriu parlamentinės partijos yra savo žodžio savininkės: noriu duodu žodį, noriu - atsiimu. Tačiau nelabai solidu sulaužyti duotą žodį, žmonės tą mato. Kas liko neįgyvendinta? Neįgyvendintas pažadas, kad mokslui už studijas skiriama valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšų dalis nuosekliai didinama iki tol, kol 2012 m. (o dabar jau 2019 m.!) bus pasiektas ES vidurkis. Dėl studentų skaičiaus visuomet yra didelis prieštaravimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viename iš dokumentų yra siūloma, kad universitetai ir kitos aukštosios mokyklos būtų vertinami pagal tai, koks yra aukštojo mokslo prieinamumas ir koks yra jo rezultatyvumas. Šitie du dalykai, mano nuomone, prieštarauja vienas kitam. Kuo didesnis prieinamumas, tuo mažesnis rezultatyvumas, nes gali pririnkti žmonių, kurie neturi gebėjimų studijuoti, jų studijų rezultatas bus prastas. Čia yra problema, kurios niekas nesiruošia spręsti. Dėl šio klausimo aš lankiausi dabartiniame Švietimo ir mokslo komitete, su pirmininku esu porą kartų kalbėjęs, esu kalbėjęs su Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderiu, su Rektorių konferencijos pirmininku, su Mokslo akademijos prezidentu, su Mokslo tarybos pirmininku, su daugeliu kitų gerbiamų ir įtakingų žmonių, kurie vieningai sako, kad tikrai reikėtų taip padaryti ir įvykdyti tai, kas pažadėta pasiekti iki 2012 m. Bet kol kas nieko. Man apmaudu, kad partijos rūpinasi tik vienu - išlikti valdžioje, bet valdžia nėra sau tikslas, tai yra prievolė kažką padaryti. Susitarime buvo parašyta, kad reformai įgyvendinti sudaroma priežiūros grupė iš partijos atstovų ir rengiama mokslo ir studijų sistemos vystymo ilgalaikė nacionalinė strategija. Dabar po kiekvienų rinkimų yra rašoma Vyriausybės programa, kurioje sudedami stereotipiniai metmenys. Paskui vėl ateina rinkimai ir kita valdžia lipdo iš tų pačių stereotipų naują programą. Taip mes niekur toliau negalime važiuoti.

G.JAKAVONIS: Ar tas liberalų įpirštas studento krepšelis nebuvo visų bėdų pradžia?

Kęstutis DUBNIKAS: Visiška teisybė, kad tai buvo pradžia. Apie tai yra kalbėta ne vieną kartą - ir prie šito stalo, ir prie kitų stalų. Gal apskritojo stalo kalbos ir yra tam, kad pabendravę išsiskirstytume? Mes taip bendravome iki reformos, bendraujame ir po reformos, tačiau niekas nesikeičia, nes niekas nenori keisti. Minėtas Sauliaus partijų susitarimas iš esmės įstūmė Lietuvos aukštąjį mokslą į dabar esančią padėtį, iš kurios sunku rasti išeitį, jeigu tos išeities ieškoma instrumentiniais sprendimais. Pirmiausia reikia konstatuoti tai, kas buvo padaryta. Krepšelio sistema irgi yra įrankis, o ne kažkokia pažanga. Iš esmės tai buvo aukštojo mokslo užgrobimas. Mokslas buvo, jeigu taip galima pasakyti, „komercinamas“ ir „verslinamas“. Šita politinė trajektorija, kuri buvo nubrėžta nuo 2007 m. ir kuri įgavo poįstatyminę galią 2009 m. švietimo ir mokslo įstatymo pataisomis, buvo ryžtinga reforma, kurią įdiegė konservatorių ir liberalų koalicinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Tai pripažinus, mes galime kalbėti, kas čia yra ir kas turėtų būti. Sako, kad nėra pinigų. Juk padarė reformą, kad jų būtų. Buvo tokia konkurencinės dvasios ideologija, leidžianti išlikti kokybiškoms mokykloms, o nekokybiškos turėjo savaime numirti, nes būtų negavusios finansavimo. Žinoma, tas finansuotojas yra studentas, kuriam yra 18 metų, jis buvo padarytas valstybės aukštojo mokslo finansų sprendėju. Tai buvo padaryta visiškai sąmoningai, suprantant, kad jis negali spręsti. Bet buvo padaryta todėl, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai šios reformos tikslai. Kitaip tariant, suformuoti tokią mokslo politiką, kuri būtų nukreipta į taikomąjį pobūdį ir į verslo interesus bei tokias studijas, kuriose formuotų tik specialistus, reikalingus vadinamajai darbo rinkai. Tai yra tokie tikslai, kurie buvo nuolat ideologiškai, gražiai apipavidalinami apie laisvą konkurenciją, apie laisvą pasirinkimą, apie žmonių sąmoningumą.

Sakykime, kodėl Vilniaus universitetas turėtų skųstis po tokios geros reformos? VU turi gauti tiek lėšų pagal tą sukurtą sistemą, jog turėtų būti tiesiog perteklius, nes pinigus, kurių neatneštų valstybinis krepšelis, jis turėtų surinkti iš privačių studentų lėšų (mokamų studijų), nes į VU turėtų plūsti tie, kurie nori mokėti. O aukštojo mokslo kainą universitetas gali nustatyti nors ir trigubą. Kodėl tai neveikia? Aš suprasčiau, jei ši sistema nesuveikia prastuose universitetuose, bet kodėl ši sukurta sistema nepadeda prestižiniams Lietuvos universitetams?

Vydas GEDVILAS: Jau beveik 30 metų, kai Lietuvoje atkūrėme Nepriklausomybę, tačiau per tuos 30 metų ypatingų naujovių nesukūrėme, nepagerinome aukštojo mokslo sistemos kokybės. Taip, triukšmavimų buvo įvairių, būta įvairių partijų, net nacionalinių susitarimų. Kiekviena partija, atėjusi į Seimą, vis bandė reformuoti aukštąjį mokslą. Nauja kadencija - naujos reformos, bet jos labiau buvo deklaruojamos arba neapgalvotos, nebuvo apgalvota visa strategija, kaip to rezultato galima pasiekti. Liberalai sugalvojo, kad reikia daryti krepšelius - pradėjo daryti krepšelius, niekas neprognozavo, koks bus poveikis, koks rezultatas. Taip vyksta beveik 30 metų. Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas... Tai yra dirbtinis dalykas. Pagal Konstituciją, kiekviena aukštoji mokykla yra autonominė mokykla. Ypač didesni universitetai tikėjosi, kad prijungus mažesnius universitetus bus pasiektas finansinis efektas. Tačiau tokio efekto, kokio jie tikėjosi, nebuvo. Kitas dar labai svarbus dalykas, apie ką mes šiandien kalbame, yra kokybė. Kalbame apie tai, kad nėra tos kokybės. Galiu pasakyti, kad tiek Amerikoje, tiek Europoje tie maži universitetai kaip tik yra mobilūs, gali greitai keistis, juk kuo didesnis universitetas, tuo jam sunkiau keisti kryptį, profilį. Mes dėl prisijungimo jokio efekto nepajutome. Dabar atsirado liberalų-konservatorių idėjos, kad reikia privačioms mokykloms finansavimo. Aš nieko prieš, bet Konstitucija to neleidžia. Mes su Vyteniu Andriukaičiu kreipėmės į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar gali privačios mokyklos gauti finansavimą. Konstitucinis Teismas pasakė, kad negali gauti finansavimo. Bet mes, mokesčių mokėtojai, mokėjom pinigus, privačios mokyklos gavo krepšelius - proceso nepavyksta sustabdyti. O kas atsakys, kad buvo pažeista Konstitucija? Niekas neatsakė.

Per tuos 30 metų mes kalbėjome apie regioninę politiką. Kiekviena partija, atėjusi į rinkimus, kalba apie tai, kad reikia sustiprinti regionus. Tačiau visas jaunimas iš regionų juda į didesnius miestus - į Kauną, į Vilnių. Jeigu čia neranda laimės, išvažiuoja į užsienį. Reikia suprasti, kad vyksta globalizacijos procesai, pasaulis yra atviras, jaunimas juda įvairiomis kryptimis. Lietuvoje atsirado daug studentų, kurie atvyksta iš užsienio, čia mokosi, čia siekia žinių. Mūsų universitetams yra gerai, kad studentai atsiveža tam tikras lėšas, čia gyvena, moka už mokslą, maitinasi - prisideda prie bendro šalies produkto. Bet jei Lietuvos universitetuose būtų kokybė, kuri mus tenkintų, galbūt mažiau mūsų studentų išvažiuotų kitur mokytis. Taip pat ir iš regionų, kuriuose yra mažesni universitetai, kolegijos. Tas aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas taip nieko ir nepagerino, tik sukėlė chaosą. Šiauliuose universitetas yra šio optimizavimo simbolis. Klaipėdos gal šiek tiek dar stipresnis, bet irgi nukentėjo. Galiu pasakyti, kad tuos regioninius universitetus mes sugriovėme. Pažiūrėkite, kokia yra situacija mūsų aukštųjų mokyklų dėstytojų - man jų tikrai gaila. Šaunu, kad jie yra inteligentai, jie labai garsiai nekalba, daugiau tyli ir ramiai dirba savo darbą. Bet gal dabar pirmą kartą aukštųjų mokyklų profsąjungos išsakys savo poziciją dėl to, kas vyksta. Dėstytojas turi lakstyti po kelis universitetus, kad galėtų išgyventi. Šiuo metu dėstytojai yra „žemiau“ mokytojo.

G.JAKAVONIS: Kaip vertinate bandymą jungti Kauno medicinos institutą su Kūno kultūros institutu? Pedagoginis universitetas, kurio privilegija buvo ruošti pedagogus, dabar liko kolegijos lygio.

V.GEDVILAS: Geras klausimas. Aš 20 metų išdirbau Sporto universitete (buvusiame garsiajame Kauno kūno kultūros institute), buvau to universiteto prorektorius. Sporto universitetas yra specifinis, turi tam tikrą sritį, kurioje yra vienas iš pirmaujančių pasaulyje universitetų pagal mokslinę produkciją ir pagal kitus rezultatus. Tokius mažus universitetus, kurie yra labai mobilūs, būtina puoselėti. Ko būtų pasiekta, jei tas universitetas būtų paverstas fakultetu? Tai nieko nebūtų išsprendę. Taip, gal ten yra bendrų dalykų (medicina, fiziologija), vienu rektoriumi būtų likę mažiau, bet tas sujungimas nieko nebūtų išsprendęs. Akademinė bendruomenė parodė „raumenis“, jie kovojo dėl savo autonomijos, dėl savo nepriklausomybės ir toliau kovoja. Aš manau, tas universitetas turi puikius šansus ir toliau egzistuoti, nes turi savo sritį, turi savo pasiekimus. Jeigu nebeliks gerų kūno kultūros mokytojų, sveikatos mokytojų, kaip mes pasieksime, kad tauta būtų sveika. O profesionalus treneris juk privalo turėti ir aukštąjį išsilavinimą.

Dėl pedagoginio universiteto man ten tikrai labai įdomi situacija... Kai buvau Seimo pirmininku, iš Pedagoginio universiteto ateidavo profesoriai ir prašydavo, kad aš kovočiau už to universiteto išsaugojimą ir autonomiją. Paskui patys prašytojai, išrinkti į Seimą, tą universitetą sunaikino. Nežinau, ar čia dėl to, kad atėję į Seimą žmonės pasikeičia 180 laipsnių. Būdami to universiteto profesoriais, jie kovoja už nepriklausomybę, o atėję į Seimą savo universitetą sunaikina.

G.JAKAVONIS: Tai kokios perspektyvos - nejau vėl grįžti atgal?

V.DAUJOTIS: Tikrai nemanau, kad galėtume grįžti į ankstesnę padėtį. Mūsų biudžetas yra per mažas, kad užtikrintų visų universitetų egzistenciją. Ypač po euro įvedimo. Galiu pasakyti, kad pas mus kainos prilygsta Kalifornijos kainoms. Absurdiški šauksmai ir grasinimai, kad neduosime NATO, neduosime gynybai, nes yra skriaudžiamas švietimas. Bet galime išspręsti, kad valstybės biudžeto ir BVP santykis būtų bent toks kaip vidutinis Europoje. Lietuvoje jis yra mažiausias. Iš pačių turtingiausiųjų tik 3-5 proc. pajamų įplaukia į biudžetą, viskas surenkama iš vargingiausiai gyvenančių. Čia yra absurdas, visi tą puikiai mato ir žino, bet nieko nedaro. Kol tai nebus sutvarkyta, tol niekas kitur nepajudės.

Dar dėl krepšelių reformos. Buvo pakartotos Rumunija, Rusija, Vengrija, net ir Estija jau buvo nuėjusi tokios reformos keliu. Po to visi išsikapanoti, išskyrus Rusiją. Tik vienintelei Vengrijai pavyko išlipti iš tokios reformos, kurią padarė. Aš daugeliui politikų siunčiau tų šalių vertinimus, rezultatus, kurie buvo neigiami, tačiau jie nenorėjo žinoti. Su A.Kubiliumi buvo apie tai kalbėta, bet jis pasakė, kad mes į tai nesikišame, nes koalicijoje su liberalais. Paskui ateina kiti rinkimai ir konservatoriai programoje rašo, kad reikia įvesti lygybę, nes vieni moka, o kiti nemoka. Socdemų taip pat buvo paruošta programėlė. Aš metus dalyvavau tokioje darbo grupėje ir mačiau, kad socdemai iš tikrųjų nieko nenorėjo keisti. Buvo paleista tik dūmų uždanga. Niekas nepasikeitė.

Dar vienas dalykas: atseit kiekviena aukštoji mokykla turi savo autonomiją. Tai absurdiška šneka. Turi vykti dialogas, o ne užsidaryti. Vienais metais atlikau tyrimą ir paaiškėjo, kad net 40 proc. visų Lietuvos studentų susigrūdę vadybos studijose, kurias finansuoja valstybė. Visi akcentuoja tai, kad turi būti konkurencija tarp universitetų, bet pas mus konkuruoja du kaimai, o reikia konkuruoti Europoje, pasaulyje. Kalbant apie pedagoginį universitetą, aš mačiau, kas ten vyksta. Magistrantūroje dėstomi iš naujo pirmo ir antro kurso dalykai. Pagrindinis pasiekimas - mokoma, kaip spręsti vidurinės mokyklos uždavinius, kad mokytojas sugebėtų juos įveikti. Įsivaizduokite, magistrantūroje. Tokio lygio dalykai ten dėjosi. Ten dėstė vadinamieji „duoneliautojai“, ateina, išdėsto ir išeina, studijų kokybė nerūpi.

G.JAKAVONIS: Teko pastebėti, kad prieš rinkimus visi būna socialistai, o po rinkimų tampa liberalais. Gerbiamas Sauliau, premjeru tapo buvęs policijos komisaras, žiūriu, kad dabar policininkų algos kaip ir pakilo, ateityje svajojama, kad kils net iki 1000 Eur. Tai gal ir jums reikėtų tapti premjeru, gal galėtumėte pakelti algas švietimiečiams.

S.VENGRIS: Man čia labai primena lopų lopymą. Man apie mokytojus sunku ką nors pasakyti, bet dėl aukštųjų mokyklų darbuotojų yra tokia Europos universitetų asociacija, gana solidi kontora, kurią finansuoja Europos Komisija.. Ji rengia savo ataskaitas, publikacijas. Praeitų metų vasarą buvo konferencija Kaune, jie teigė tokius dalykus, kurie, mano nuomone, yra susiję su jūsų klausimu. Aukštųjų mokyklų veiklos veiksmingumas labiausiai priklauso nuo trijų dalykų: finansavimo, institucijos autonomijos ir strateginio valdymo. Institucijos autonomijos jie skyrė keturias dedamąsias, t. y. organizacinę, personalo parengimo, finansinę ir akademinę. Juokingiausia, kad pagal finansinės autonomijos lygį Lietuva užima 14 vietą Europos šalyse, o pagal akademinę - tik 26. Jei turėtume normalų finansinės autonomijos ir akademinės autonomijos lygį, situacija šiek tiek pagerėtų. Ką reiškia, kad dėstytojų algos yra mažos? Jei finansavimo dedamoji būtų šiek tiek pakeista ir pakeista pagal tokias šalis kaip Danija, Suomija, Estija, Italija, Olandija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, kai visas biudžetinis finansavimas yra skiriamas mokyklai viena suma, t. y. mokykla gauna vieną sumą pinigų ir gali daryti ką nori. Mokėkite dėstytojams daug, bet tada studentams gali likti mažai arba priimkite masę studentų ir tada dėstytojai gaus mažas algas. Strategiškai aukštoji mokykla turi apsispręsti, ar ji nori prisiimti daug „lūzerių“, nuo vidurinės mokyklos lygio kartojimo magistrantūroje, ar pritraukti gabiausius. O pritraukti pavyks, jei dėstytojai gaus didesnius pinigus. Reikia surasti balansą, tačiau balanso turi ieškoti ir pati aukštoji mokykla, o ne eiti ištiesus ranką ir sakyti, kad mums mažai moka. Dabar aukštosios mokyklos sako, kad joms nereikia tos kartelės, sako, jeigu žmogus, atėjęs iš mokyklos, moka pasirašyti, jau yra gerai. Tai ar čia yra aukštasis mokslas? Čia yra pasityčiojimas. Įdomu, kad toje konferencijoje Kaune dalyvavo tuometinė švietimo ir mokslo ministrė, bet viso šito neklausė, aš paskui bandžiau perpasakoti. Ji atėjo, pasveikino visus ir išėjo. Tai kam tuomet šios konferencijos skiriamos, kad tarpusavyje pasikalbėtume ir išsiskirstytume?

G.JAKAVONIS: Buvo užsiminta apie dviejų greičių Lietuvą, man vis kyla klausimas, ar galėtų kur nors Alytuje, Panevėžyje būti profesionalių dėstytojų, kurie parengtų vilniečius? Lietuva juk išsivaikšto, ir, pavyzdžiui, kalbant apie Šiaulius, ar ten iš tikrųjų yra gerų dėstytojų?

K.DUBNIKAS: Žinoma, kad čia yra susiję su regionine politika. Jau aišku, kad Lietuva tampa vienu miestu. Sostinė yra valstybės centras, o visa kita yra džiunglės. Šioje terpėje nieko kito ir negali būti. Jei Lietuvoje tolygiai vystytųsi regionai, tai bet kur galėtų būti universitetų. Pirmiausia visi turi pripažinti, kad 2007 m. reforma turi būti atšaukta. Pripažinti, kad tai buvo didelė klaida. Klausimas, kodėl reikia veikiančią sistemą nuolat reformuoti? Praeina dveji metai ir visi kalba vėl apie naują reformą. Teisingai buvo pasakyta, kad tai lopas ant lopo. Ką gali reformuoti, jeigu niekas nesireformuoja? Tiek mokslas, tiek studijos virto preke.

G.JAKAVONIS: Visi šie išgirsti argumentai man dar kartą patvirtino, kad pas mus visiškai nėra ilgalaikės valstybės strategijos. Kaip mums sugrįžti prie pirmapradžių dalykų, nes nuo švietimo juk viskas prasideda.

V.GEDVILAS: Jeigu kalbėsime apie strategiją, tai mūsų valstybėje yra parašyta apie 200 strategijų. Kai atėjau į Seimą, kadangi dirbu sporto srityje, tai pirmiausia galvojau apie sporto strategiją. Parašėme sporto strategiją iki 2020 metų ir ji yra labai gera, bet, galiu pasakyti, kad mes nieko neįvykdėme. Aukštojo mokslo strategija taip pat buvo parašyta, bet tai dar nieko nereiškia.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUDRASKĖ: pietų Rusijoje du lokiai mirtinai sudraskė vienuolikametį.
  • KELIAI: valstybės valdoma „Kelių priežiūra” už 115 tūkst. eurų (be PVM) ketina įsigyti šviesoforų ir kitų kelio įrenginių remonto paslaugų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar be baimės lankotės kirpyklose, grožio salonuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +16 C

+10 +12 C

 

+12 +15 C

 +21 +23 C

+23+25 C

 

+24 +26 C

2-3 m/s

2 m/s

 

1-2 m/s

       

Nuorodos