respublika.lt

Kiek laiko turime iki protrūkio?

(0)
Publikuota: 2020 vasario 27 07:00:30, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 8 nuotr.
Medikai ramina - virusas ne toks pavojingas, kaip dalis žmonių galvoja, tačiau greičiausiai ne paskutinis, kurį teks įveikti. EPA-Eltos nuotr.

Šią savaitę Kinija praneša, kad šalyje fiksuojamas žemiausias mirčių nuo naujojo koronaviruso COVID-19 skaičius. Tačiau Europoje kasdien vis naujos šalys praneša apie užsikrėtusius. Manoma, kad bet kurią dieną virusas gali pasirodyti ir Lietuvoje. Medikai ramina - virusas ne toks pavojingas, kaip dalis žmonių galvoja, tačiau greičiausiai ne paskutinis, kurį teks įveikti.

 

- Visuomenė tikinama, kad virusui Lietuvoje visiškai pasiruošta. Ar medikai jaučiasi pasiruošę? - „Vakaro žinios“ paklausė Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovo Vytauto Kasiulevičiaus.

- 5 didžiosios Lietuvos ligoninės yra geros parengties, jose dirba kvalifikuoti specialistai, turintys pakankamai žinių. Tačiau svarbu suprasti, kad pirminės pagalbos priežiūros įstaigų Lietuvoje yra daugiau kaip 400. Pasiruošimas jose ir resursų kiekis yra labai įvairus. Pavyzdžiui, Australijos vyriausybė 37 tūkst. šeimos gydytojų skyrė 500 tūkst. respiratorių.

Šiuo metu virusu yra užsikrėtę apie 1600 medikų, 5 yra mirę, dalis - sunkios būklės. Labai svarbu turėti tinkamas apsaugos priemones ir mokėti jomis naudotis. Galbūt yra galimybių ir dabar papildyti atsargas, o ne tik laukti kritinės situacijos, kai bus galima naudoti rezervą.

- Antradienį buvo paskelbta, kad bus parengtos rekomendacijos švietimo įstaigoms, šeimos gydytojams. Rekomendacijų sulauks ir keliavę užsienyje. Ar reaguojant į virusą pakaks tik rekomendacijų?


- Tokios šalys kaip Singapūras, Australija, Japonija, JAV ir kai kurios Europos šalys rekomendacijas ėmė rengti jau pirmomis viruso protrūkio Kinijoje dienomis.

Didžiosios ligoninės žino, ką daryti, valstybė lyg irgi žino, bet konkretus šeimos gydytojas, dirbdamas su savo pacientais, greičiausiai žino nepakankamai. Reikia apmokymų, filmuotos medžiagos. Į kiekvieną įstaigą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai neatvažiuos, kad ir kokie pasišventę būtų. Reikia skelbti ne tik raportus apie tai, kas daroma, bet ir konkrečias rekomendacijas ir patarimus pacientams, šeimos gydytojams, gydytojams specialistams, ligoninėms. Nes klausimų žmonėms visuomet kyla labai daug.

- Iš to, kaip komunikuoja valdžia, atrodo, kad Lietuva tarsi seka virusui iš paskos. Jau paaiškėjo užsikrėtimai Tenerifėje, Kroatijoje, Austrijoje, o Lietuvoje vis dar sprendžiama, ką daryti su grįžusiais iš Italijos...


- Nuo pirmadienio reakcija nebloga. Nors ji galėjo būti anksčiau. Jau penktadienį buvo galima imtis priemonių, jeigu sprendimai būtų priimti.

Pas mus taip jau yra - sprendimai priimami darbo dienomis. Žinoma, kad įtakos tam turi ES valdžios institucijos ir Pasaulio Sveikatos Organizacija, kur sprendimai priimami gana lėtai. O situacija vystosi gana greitai.

Tačiau vertinant visą situaciją, reikia suprasti, kad šimtaprocentinės apsaugos garantuoti negalime.

Visos oro uostuose taikomos apsaugos priemonės tikimybę sumažina maždaug 40 proc. Mūsų tikslas - sulaikyti kuo įmanoma ilgiau ir kuo įmanoma anksčiau nustatyti užsikrėtimo atvejus.

- Gyventojai skundžiasi informacijos stoka ir neslepia, kad valdžios mindžikavimu nelabai pasitiki. Ar tai nėra tas faktorius, kuris ir nulemia paniką?

- Turime daug specialistų, kurie galėtų komentuoti situaciją, tačiau jie visi šiomis dienomis turi labai daug darbo. Visi komentarai pateikiami ne medikų, o aukštų pareigūnų, todėl dažnai jie nėra labai užtikrinti. Daug lemia ir mums jau įprastas nepasitikėjimas valdžia.

Tačiau situacija tokia, kuomet visuomenei reikalinga nuolatinė informacija. Įsitikinimas, kad kuo mažiau kalbėsime, tuo bus ramiau, yra klaidingas.

Nėra baisiau, kai pradeda sklisti gandai. Tai parodė bereikalingas kaukių išpirkimas. Informacija turi būti transliuojama nuolat ir neigti visus tokius mitus, turi būti komunikuojama visu pajėgumu, nepamirštant regionų.

Virusas yra pavojingas, tačiau jis turi ir silpnų vietų. Šiam virusui, kaip ir gripui, būdinga daug savybių. Jis pavojingesnis už gripą, nes jo mirtingumas yra daugiau kaip 20 kartų didesnis. Tačiau rizika susijusi daugiausiai su pagyvenusiais žmonėmis, kurie serga lėtinėmis ligomis. Tai reikia suprasti ir panikuoti dėl vaikų mokyklose šiuo metu nereikėtų. Kinijoje vaikų mirčių iki 9 metų kol kas iš viso nebuvo. Turime daryti viską, kad apsikrėstų kuo mažiau vyresnio amžiaus žmonių.

- Prieš kelias dienas sakėte, kad virusas Lietuvą pasiekti gali per dvi savaites. Kaip manote, kiek laiko liko dabar?


- Turėjau omenyje, kad jeigu virusas apims tokias gretutines valstybes kaip Lenkija, Latvija, Baltarusija, tuomet ir mes turėsime virusą.

Šiandien Lenkijoje užfiksuotų atvejų dar nėra. Jeigu Italijos protrūkis bus suvaldytas, gal daugiau protrūkių šį sezoną nesikartos ir mes būsime ramūs. Jeigu Italijos protrūkis išplis į gretimas šalis ir pasieks mūsų kaimynes, laiko bus mažai ir gali būti, kad mums reikės pereiti prie sienų kontrolės.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s