Pirmas klausimas

Aš, kaip individualus namų ūkis, už 1 kubinį metrą dujų moku nuo 0,36 iki 0,43 euro kiekvieną mėnesį - priklausomai nuo to, kokios buvo dujų kainos patvirtintos tą mėnesį. Pasikalbu su draugais Vokietijoje, kurie turi panašų namų ūkį kaip mano ir už 1 kubinį metrą dujų moka 0,19 euro. Kiek žinau, Ispanijos gyventojai moka po 0,22 euro už kubinį metrą, nors ten dujos vartojamos retai.

Klausimas būtų toks: kodėl mes, lietuviai, už dujas mokame beveik dvigubai daugiau negu kiti Europos Sąjungos gyventojai. Aš kiekvieną mėnesį už dujas moku 100 eurų (žiemą ir vasarą vienodai). Ir, sumokėjęs tą šimtą eurų, mintyse paskirstau: 50 eurų už dujas ir 50 eurų atiduodu kažkam, nes taip liepė mūsų mylima valdžia. Norėčiau žinoti, KAM.

Antras klausimas

Iš spaudos publikacijų žinau, kad mūsų šalis pasistatė Būtingės terminalą ir nusipirko dujoms gabenti laivą, pavadintą „NEPRIKLAUSOMYBĖ".

Dabar vis spaudoje pasigirsta samprotavimai, kuriuos tiesiog baisu skaityti: kad už laivą Lietuva moka didžiulius pinigus ir kad už jį galutiniam variante sumokės dešimt kartų daugiau, negu pats laivas kainuoja. Tai - milijardai eurų iš mūsų visų kišenių.

Kyla konkretus klausimas. Jei tokie pasvarstymai spaudoje apie laivo kainą yra šmeižtas, tai reikia teisti už melagingas žinias. Bet jeigu tai teisinga informacija, reikia teisti tuos valstybės veikėjus, kurie sudarė tokią Lietuvai nuostolingą sutartį ir iš jų išieškoti nuostolius. Kokia įstaiga Lietuvoje atsakinga už šio klausimo išsprendimą ir kodėl ji neatlieka savo funkcijų?

Mano galva, kam tas laivas Lietuvai iš viso reikalingas? Būtingės terminalas - kitas reikalas - valstybei ypač reikšmingas objektas, užtikrinantis mūsų energetinę nepriklausomybę. Turint tokį modernų jūrų terminalą pasiskelbiame, kad perkame dujas iš viso pasaulio ir tegu veža visi kas gali, nepaisant tautybės ar tikėjimo, už pačią mažiausią kainą. Tai vadinama konkurencija.

O pasakos, kad terminalas pastatytas ir gali būti pritaikytas tik vienam laivui - „NEPRIKLAUSOMYBEI" - manęs visiškai neįtikina. Savo laiku vadovavau nemažai santechnikų brigadai ir tikrai žinau, kad galima ir žarnas, ir flanšus pritaikyti prie atitinkamo laivo, nes iškrovimo darbai vyksta jūroje. Galų gale galima patobulinti Būtingės terminalą taip, kad jis galėtų priimti kelių tipų dujovežius. Ką mano šiuo klausimu šios srities SPECIALISTAI, bet ne POLITIKAI?

Trečias klausimas

Šiuo metu valdžia gąsdina Astravo AE. Tuoj tuoj sprogs. Baltarusiai patys ją susprogdins, norėdami atkeršyti Lietuvai už kažką. Nuo Vilniaus elektrinė nutolusi 50 km. Baisu. Bet, kai pagalvoji, kad nuo Minsko elektrinė nutolusi neką toliau - apie 60-70 km, ne taip ir baisu pasidaro.

Kad AE atsirado būtent Astravo pievoje, iš dalies kalta ir mūsų valdžia. 2010 m. Baltarusijos Batka pakvietė tuometinę Lietuvos valdžią įvertinti AE statybai pasirinktą sklypą. Valdžia nuvažiavo - konkrečiai ministras pirmininkas su dviračiu. Na ir kas, kad nuvažiavo. Nebuvo jokio pareiškimo, kad AE bus statoma per arti Lietuvos sienos. Kad gal išvis nereikia jos statyti. Tada - prieš dešimt metų - reikėjo šaukti dėl AE statymo vietos. O dabar, kai AE jau veikia, liaudies išmintis byloja: po muštynių kumščiais nemojuojama.

Kita vertus, norėčiau paklausti šios srites SPECIALISTŲ, bet ne POLITIKŲ: ar Lietuvos dabartinės valdžios politika blokuoti Astravo AE darbą, agituoti visą regioną nepirkti jos gaminamos elektros nėra pavojinga Lietuvai? Kad ji neprotinga finansine prasme, supranta net vaikai. Juk Astravo pagaminta elektros energijos kaina, manau, net 50 proc. pigesnė nei konkurentų. Taip pat mes turime Kruonio akumuliacinę elektrinę, kurios veikla gyvybiškai reikalinga AE darbui. Protingai naudodama ją kartu su Astravo AE, Lietuva galėtų uždirbti šimtus milijonų eurų.

Tik paleidus Astravo AE, skaičiau spaudoje, kad sprogo jos transformatoriai. Kiek man žinoma, elektros transformatoriai sprogsta tada, kai yra pagaminama per daug elektros ir kažkuriuo momentu sumažėja jos vartojimas (pavyzdžiui, naktį). Tada pradeda kaisti transformatoriai ir jie gali sprogti. AE negalima įjungi ar išjungti kada nori arba žymiai sumažinti elektros gamybą. Tam ir reikalinga akumuliacinė elektrinė, kuri, kai AE gamina per daug elektros, ją naudoja, o kai būna jos deficitas, grąžina.

Norėčiau sužinoti, ką šiuo klausimu mano SPECIALISTAI. Ar Baltarusija be Lietuvos Kruonio akumuliacinės elektrinės turi savo tokio profilio elektrinę, užtikrinančią stabilų AE darbą? Ar agitacija nepirkti AE pagamintos elektros gali privesti prie didelės AE avarijos?

Ketvirtas klausimas

Mažytis klausimas dėl koronaviruso. Mano manymu, šios ligos gydymo algoritmas turėtų būti toks: žmogus - liga - vaistai - pasveikimas. Kodėl pasaulis nuėjo vakcinų kūrimo keliu, o ne išrado efektyvius vaistus ligai gydyti. Susirgai, gavai vaistų, pasveikai. Ir viskas. Gal galėtų į šį klausimą atsakyti šios srities SPECIALISTAI, bet ne POLITIKAI.