respublika.lt

Kas žlugdo Vakarų civilizaciją?

(0)
Publikuota: 2021 sausio 26 14:55:44, Mindaugas Puidokas, Seimo narys
×
nuotr. 2 nuotr.
Vakarų godumas prisidėjo prie to, kad įsisiautėjo islamistai. EPA-Eltos nuotr.

Visi iš istorijos žinome, kad Romos imperija žlugo. Civilizacijų raida rodo, jog istorija pasižymi tvirta tendencija kartotis, ypač kai daromos panašios klaidos. Nors mokslininkai tiksliai nesutaria dėl tikslios Vakarų civilizacijos būklės, bet ne tik JAV politologas Samuelis Hantingtonas (Samuel Huntington) pastebi, kad jau prasidėjo Vakarų civilizacijos saulėlydis. Tą drąsiai įvardija ir daugybė analitiškai mąstančių žmonių, nes mato neigiamas raidos spiralės tendencijas.

 


Einame Romos keliu?

Sunku pasakyti, ar tikrai Vakarų civilizacija pasiekė paskutinį gyvavimo etapą, bet tą liudijančių ženklų iš tiesų gausu. Svarbiausias iš jų - tai istorinės atminties praradimas ir tradicijų atsisakymas.

Dėl kraštutinio liberalizmo įsivyravimo mūsų vertybės tapo iškreiptos ir ėmė skaldyti Vakarų šalių visuomenę iš vidaus. Drastiški visuomenės senėjimo tempai ir atvykėlių iš kultūriškai skirtingų pasaulio regionų srautas šį susiskaldymą dar labiau gilina. Čia mūsų panašumas su Romos imperija jos gyvavimo paskutiniais šimtmečiais yra pribloškiamas.

Kaip ir romėnai, turime sukūrę pažangiausią ir dominuojančią pasaulyje politinę valdymo sistemą, galingiausią karinį pramoninį kompleksą bei pirmaujame technologiškai. Jiems išlikti visa tai nepadėjo. Kodėl mums turėtų būti kitaip?

Galime gyventi saviapgaule, džiaugtis vis didėjančiu vartojimu ir kasmet sukuriamomis vis modernesnėmis technologinėmis naujovėmis. Vis dėlto jos nesprendžia esminių mūsų visuomenės problemų. Nėra to, kas mus vienytų, nes aplink dominuoja vien vartotojiškumas, o besaikis turto siekimas pavirto esmine vakariečių gyvenimo vertybe. Laisvė daryti ką nori, bet pamirštamos pareigos veda išsigimimo keliu.

Kodėl vyksta civilizacijų karai?

Supainiojus gėrį ir blogį, riba tarp jų žmonių pasąmonėje ima nykti. Informacijos perteklius veda į visuomenės bukinimą ir apatiškumą. Per pastaruosius 20 metų šios tendencijos itin išryškėjo, nes daugelis sprendimų yra grindžiami vien Vakarų elito, didžiausių bankų kartelių, multinacionalinių korporacijų ar valstybių ekonominiais interesais ir didesnės politinės galios siekiu.

Toks Vakarų šalių elgesys skatina panašiai elgtis Kinijos, Artimųjų Rytų ir kitų valstybių valdžią ir didžiąsias kompanijas. Jos dar menkiau paiso vietos žmonių poreikių ar gamtosaugos reikalavimų (pvz., Kinijos verslas Afrikoje), o galimybę pasiteisinti suteikiame jiems patys: „Elgiamės maždaug taip, kaip ir vakarietiškos įmonės. Tad ko iš mūsų norite?!"

Esminės civilizacijų konfliktų priežastys slypi jų bazinių vertybių prieštaravimuose, susidariusiuose dėl skirtingo požiūrio į Dievą, šeimą, individą, žmogaus laisves ir teises, lygybę, hierarchiją, autoritetą, pilietiškumą, tautiškumą ir kt. Vykstant intensyviam modernizacijos procesui ir dėl naujausių technologijų sklaidos poveikio nykstant geografinio atstumo svarbai, „tarpkultūrinis dialogas" ne tik nestiprėja, bet pasireiškia priešingas efektas: skirtumai tarp civilizacijų tampa tik dar aiškesni.

Konfliktai tarp civilizacijų nebūtinai vyksta kaip karo veiksmai. Jie yra įgavę įvairius pavidalus: ekonominio, mokslinio, karinio konkuravimo ir kovos dėl įtakos tarptautinėms organizacijoms bei institucijoms, idėjų ir ideologijų sklaidos.

Ar jau vyksta karas?

XXI amžiuje tapo įprasta, kad agresija ir prievarta akivaizdžiausiai pasireiškia lokalinių konfliktų forma ir dažniausiai ten, kur susikerta civilizacijų ribos. Naujausias to pavyzdys, pagal S.Hantingtono skirstymą Vakarų civilizacijos kova su ortodoksų civilizacija, pasireiškianti per lokalų karą Ukrainoje. Būtent tenai kertasi Vakarų krikščioniškosios ir ortodoksų civilizacijų ribos.

To JAV politologas nenumatė, nes jis manė, jog civilizacijų tarpusavio konfliktiškumas stipriai skiriasi. Jis teigė, kad Vakarai dėl savo kultūrinio panašumo ir religijos bendrumo yra linkę „sugyventi" su nedaug nuo jų besiskiriančia Lotynų Amerikos civilizacija, bet yra nesutaikomi su islamo ir kinų civilizacijomis. Čia jis įžvelgė didžiulę grėsmę, o dabar matome, kad vyksta ne tik realus karas su islamo civilizacija, bet ir Kinija aktyviai remia Rusijos kovą su Vakarais, tokiu būdu mažiausiai pati nukentėdama gauna didžiausią politinę ir ekonominę naudą.

Galime dėl nesutarimų kaltinti vien islamo radikalus ar Rusiją, bet kare nebūna kalta tik viena pusė. Karai kyla dėl politinių klaidų, neteisingo situacijos vertinimo ir nenoro suprasti kitos pusės kertinių interesų. Žmonėms norisi lengvesnio vertinimo, bet tarptautiniuose santykiuose taip nėra. Jei ne Džordžo Bušo (George Bush) paskelbtas „kryžiaus žygis" prieš islamo pasaulį ir neteisingas karas Irake, musulmonų religiniai fanatikai ir radikalai tikrai nebūtų taip sustiprinę savo pozicijų visame pasaulyje. Tam paprasčiausiai būtų pritrūkę svarių argumentų. Dabar dėl mūsų politinių klaidų tų argumentų gausu.

Naujausias JAV siekis susilpninti Rusijos įtaką tarptautiniuose reikaluose atsigręžė ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš artimiausią Vašingtono sąjungininkę - visą Europos Sąjungą. Kovoje pralaimi abi pusės - jos silpnėja.

Norint išlikti, reikia keistis

Kalbant tarptautinių santykių sistemos ir valstybių lygmeniu, galima pastebėti, kad didžiausia problema ir yra tai, kad tradicinę moralę pamynėme dėl besaikio pelno siekio.

Save laikome geresniais, išskirtiniais, turinčiais moralinę teisę mokyti kitus, bet savo elgesiu žeminame kitus. Žodžiai turi atitikti veiksmus, nebent norime, kad įtaka pasaulinėje sistemoje pereitų tokioms autoritarinėms šalims kaip Kinija.

Skirtumą tarp mūsų žodžių ir darbų kitos šalys greitai pastebėjo. Tas kliudo politiniam dialogui, bet su mumis toliau bendrauja, nes JAV ir ES vis dar nulemia pasaulio reikalus ir ekonomiką. Bet ar taip bus ir toliau?

Romos imperija žlugo tiek dėl visuotinio moralės nuosmukio viduje, tiek ir nuo priešiškų jėgų spaudimo iš išorės. Dabar istorijos ratas apsisuko, ir viskas vyksta taip pat. Imigrantai į JAV, ES, Kanadą, Australiją iš kultūriškai skirtingų šalių nepritampa prie vakarietiškų vertybių, didelė dalis vietos gyventojų yra nusivylę jomis bei elito atotrūkiu nuo paprastų žmonių - visa tai sukelia realų spaudimą Vakarų šalims iš vidaus.

Kita dedamoji - tai spaudimas iš išorės. Kinija, Rusija, Indija, Islamo šalys - tai tos jėgos, su kuriomis priešprieša nuolat gilėja, ir tik karinis technologinis pranašumas bei branduolinio ginklo baimė apsaugo nuo visą planetą galinčio sunaikinti pasaulinio karo.

Pasaulį suvienyti gali tik tradicinių, bendrų visoms civilizacijoms vertybių pripažinimas bei jų iškėlimas pagrindinėmis valstybių ir žmonių gyvenime.

Drauge tai reiškia, kad privalėsime keistis ir atsisakyti dalies mūsų naujai susiformavusių tariamai vakarietiškų vertybių, kai iškeliame mažumą virš daugumos ir tokiu būdu apribojame daugumos teises.

Taip, bet kurios mažumos teisės ir laisvės turi būti gerbiamos, bet jos negali jų padaryti išskirtinėmis bei prieštarauti visuotinai priimtoms moralės ir dorovės normoms. Individualizmas per daug sustiprėjo, o bendruomeniškumas nusilpo.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s