respublika.lt

Kas atjos į Seimą ant balto COVID-19 žirgonuotraukos (66)

2020 gegužės mėn. 26 d. 12:51:07
Gediminas JAKAVONIS

Kitu atveju rinkimų į Seimą kampanija jau būtų įgavusi pagreitį, tačiau politinių jėgų planus kol kas koreguoja karantinas. Kaip koronaviruso pandemija gali paveikti partijų galimybes rinkimuose?

×
nuotr. 12 nuotr.
2016-ųjų spalį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis su pergale Seimo rinkimuose sveikino „valstiečių-žaliųjų“ vedlį Ramūną Karbauskį. Kažin, kuris kurį sveikins šį rudenį? Eltos nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė, humanitarinių mokslų daktarė Rasa ALIŠAUSKIENĖ, politologas Lauras BIELINIS, politologas, VDU profesorius Algis KRUPAVIČIUS, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas GAIDYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Neseniai „Respublikoje“ politologai ir sociologai diskutavo apie tai, kas gali laimėti spalio mėnesį vyksiančius rinkimus į Seimą. Tačiau koronavirusas smarkiai pakeitė ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio gyvenimą. Tad, jei reikėtų prognozuoti dabar, kokius rinkimų rezultatus bandytumėte spėti šiandien?

A.KRUPAVIČIUS: Rinkimų rezultatus šiandien geriausiai turėtų parodyti visuomenės nuomonės apklausos. Deja, visuomenės nuomonių tikslumas Lietuvoje nėra pats aukščiausias. Realūs rinkimų rezultatai kartais gana ženkliai skiriasi nuo visuomenės nuomonės apklausų rezultatų. Tačiau kai kurias bendras tendencijas galima nubrėžti ir jos yra gana aiškios. Jau kurį laiką matome tam tikrą reitingų įšalą. Svarbiausių konkuruojančių partijų pozicijos įvairiuose visuomenės nuomonės reitinguose beveik nesikeičia, net ir jų procentų proporcijos yra ganėtinai stabilios. Pagal visuomenės nuomonės tyrimus, matyt, didžiausias galimybes kol kas turi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, ir karantino laikotarpiu visuomenės dėmesio centre esančios valdančiosios partijos, daugiausiai „valstiečiai-žalieji“. Apskritai šiuolaikiniame pasaulyje krizių laikotarpiais stebime visuomenės vienijimąsi aplink valdžią. Būtent šis reiškinys didina Valstiečių ir žaliųjų sąjungos galimybes būsimuosiuose Seimo rinkimuose. Matyt, ne itin nustebintų, jei po kelių mėnesių matytumėme, kad Tėvynės sąjungos - krikščionių demokratų bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai yra gerokai supanašėję. Buvusi tam tikra atskirtis yra paklaidų ribose. Žvelgiant į šios dienos perspektyvas rinkimuose, klausimas yra gana aiškus, ypač proporcinėje rinkimų dalyje. Į trečią vietą realiai pretenduoja socialdemokratai. Socialdemokratų partijos rezultatai 2019 m. savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimuose irgi rodo, kad jie yra konkurencinga partija, o susiklosčius aplinkybėms gali pretenduoti net ir į aukštesnę nei trečią vietą. Toliau atsiranda daugiau neaiškumo, bet dar dvi partijos turėtų peržengti 5 proc. ribą. Pagal visuomenės nuomonės apklausą, tai yra Darbo partija ir Liberalų sąjūdis. Darbo partija, atrodo, yra įveikusi buvusias krizes ir duobes. Liberalų sąjūdis su buvusiu partijos lyderiu Eligijumi Masiuliu susijusį skandalą yra palikę sau už nugaros. Dėl kitų partijų galimybių rinkimuose, ypač proporcinėje dalyje, spėlioti yra itin sudėtinga dėl kelių priežasčių. Pirmiausia karantino situacija gerokai pristabdė rinkimų kampaniją, kuri jau buvo beįsibėgėjanti. Darbo partija važinėjo po Lietuvą, matyt, ir kitos politinės organizacijos tam rengėsi, bet karantino situacija ir viešų susirinkimų draudimas iš esmės iš rinkimų kampanijos eliminavo galimybes politikams susitikti su rinkėjais. Šiandien laiminčiųjų situacijoje atsiduria partijos, kurios pirmiausia yra matomos per nacionalinę žiniasklaidą ir socialinius tinklus. Nacionalinė žiniasklaida yra esminis ir svarbiausias informacijos kanalas. Partijoms labai svarbu būti televizijose. Aišku, šiais laikais yra pabrėžiamas augantis socialinių tinklų vaidmuo, bet kartais jis yra vertinamas perdėtai. Paveikslas būsimiems Seimo rinkimams yra toks, kad pirmaujančios partijos turėtų išlaikyti lyderių pozicijas. Kaip jau minėjau, galima bent jau penkias partijas įvardinti gana drąsiai. Trečiame partijų ešelone situacijos yra itin neapibrėžtos.

V.GAIDYS: Pirma mano tezė būtų, kad koronavirusas dar nepakeitė pasaulio, bet galbūt ruošiasi pakeisti. Dabar yra pirma to keitimo fazė. Mano manymu, fazės yra dvi. Jos skiriasi savo turiniu ir poveikiu rinkimams. Viena fazė yra susieta su karantinu. Kovas, balandis ir gegužė - trys mėnesiai, kai dalis žmonių galėjo išvis neiti į darbą, galėjo dirbti nuotoliniu būdu. Šiuo etapu negalima sakyti, kad valdantieji kažką prarado. Nesakyčiau, kad nuotaikos ypač pablogėjo, egzistuoja žmonių solidarumas, daug juoko, anekdotų ta tematika. Jeigu šiandien būtų rinkimai, kažkokių ypatingų sensacijų aš nematyčiau. Tėvynės sąjunga, „valstiečiai-žalieji“ ar socialdemokratai - sunku pasakyti, kurie būtų pirmesni. Žiūrėdamas į rudenį, nesiryžtu prognozuoti, bet karantino poveikiai bus labai dideli. Tris mėnesius nedirbant, vis tiek kažkas turi pasikeisti, turi kažko trūkti, nedarbas turėtų išaugti. Bet taip turėtų būti visame pasaulyje. Jeigu šeimoje yra vienas nedirbantis, didelė drama ne tik šeimai, bet ir aplinkiniams - mažės santaupos. Jeigu resursai riboti, tai kažin kiek išmokų bus galima mokėti, kiek eksporto bus, kai visame pasaulyje reikalai tapę sudėtingi. Juk net ir pas mus yra šūkis „pirk prekę lietuvišką“. Ir kitur tikriausiai egzistuoja panašūs šūkiai. Žmonės taupys, atsiras visokiausių problemų, o tada ir matysime, kas pasiūlys kokius nors variantus, kam duoti, kam neduoti. Rinkimų situacija priklausys nuo ekonomikos situacijos.

R.ALIŠAUSKIENĖ:
Koronavirusas ir karantinas pakeitė politinę sceną ir šiuo metu dauguma žmonių tiesiog neturi nuomonės. Yra, kas laikosi savo simpatijų pagrindinėms partijoms, kurias buvo pasirinkę - dažniausiai Tėvynės sąjunga, „valstiečiai-žalieji“, liberalai, socdemai ir „darbiečiai“. Bet beveik pusė rinkėjų tiesiog nežino, už ką balsuos rudenį. Kol kas kalbėti, kas bus spalio mėnesį, yra labai anksti.

L.BIELINIS: Manyčiau, šio rudens rinkimai bus specifiniai. Skirtumas nuo visų praėjusių rinkimų išties priklauso nuo koronaviruso epidemijos. Epidemija visiškai pakeitė pačią socialinę, politinę situaciją: visuomenė - izoliuota, politikai - didžiąja dalimi taip pat izoliuoti. Tokiu būdu mes nematome rinkiminės kampanijos, kaip būdavo įprasta. Tos politinės partijos ir tie politiniai lyderiai, kurie planavo rinkiminę kampaniją pagal ankstesnį, tą patį trafaretą, nesugebės įvykdyti savo planų vien dėl to, kad yra karantininis laikotarpis. Tai reiškia, kad reikia kūrybiškai pažvelgti į situaciją. Tie, kurie nesugebės į situaciją pažvelgti kūrybiškai, išties praras galimybę komunikuoti su visuomene. Komunikacinės galimybės tikrai egzistuoja.

G.JAKAVONIS: Karantino metu, apribojus žmonių judėjimą, kontaktavimą tarpusavyje, nebuvo galima naudoti tradicinių politinės reklamos metodų, pavyzdžiui, tokių kaip „ėjimas nuo durų prie durų“, susitikimai su rinkėjais. Tai smūgis naujai susikūrusioms ar neparlamentinėms partijoms. Žiniasklaidoje dominuoja dabartinių, parlamente esančių, partijų lyderiai. Susidaro nevienodos sąlygos rungtis viešojoje erdvėje. Kaip pakomentuotumėte situaciją šiuo požiūriu, į ką labiau turėtų koncentruotis mažosios politinės jėgos?


A.KRUPAVIČIUS: Tų tradicinių susitikimų su rinkėjais atsisakymas labiausiai veikia tas partijas, kurios turėjo teigiamas patirtis ir plačiai naudojo tuos instrumentus ne vienuose rinkimuose. Tarp tokių partijų neabejotinai išsiskiria Darbo partija, kuri nuo pat susikūrimo pradžios teikė didelę reikšmę tiesioginiams susitikimams. Laiminčiųjų pozicijoje yra būtent tos didžiosios partijos, matomos pagrindinėje šalies žiniasklaidoje ir, kaip jau sakiau, per socialinius tinklus. Protesto partijos paprastai savo rinkėją „imdavo“ per tiesioginius susitikimus, joms taip pat galimybės būti matomoms yra ženkliai sumenkusios.

Valdantieji, „valstiečiai-žalieji“, iš tikrųjų karantiną nori paversti pagrindine 2020 m. Seimo rinkimų kampanijos strategija. Ne vienas tos partijos politikas viešai ir tiesmukai yra teigę, kad karantiną gal vertėtų išlaikyti iki rudens, t.y. iki Seimo rinkimų. Tie apribojimai, kurie yra ir veikia karantino laikotarpiu, gerokai apriboja politinį gyvenimą, bet galimybes būti matomiems ir būti viešumoje atveria valdantiesiems - Vyriausybei, Seimo daugumai. Tačiau paveikslas komplikuojasi dėl kai kurių išorinių veiksnių. Pirmiausia, sergamumo lygis Lietuvoje akivaizdžiai yra sumenkęs. Kai medikai pradeda lyginti susirgimų koronavirusu statistiką su kitais, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligų susirgimais, vėžio atvejų skaičiais, mirčių skaičiais, tai koronaviruso susirgimų ir mirčių statistika yra itin maža. Todėl visuomenėje atsiranda tam tikro nepasitenkinimo, kad karantinas nebūtinai pagrįstai yra pratęsiamas. Antras dalykas, kai kuriose šalyse susirgimų skaičiai vis dar gerokai aukštesni nei Lietuvoje, bet visuomenės gyvenimo ir ekonominės veiklos sąlygų sunormalėjimo vardan jos karantino priemonių palaipsniui atsisako, pamažu grįžtama prie normalaus gyvenimo būdo. Lietuvos politikai irgi negalės ignoruoti žingsnių, kurie yra daromi kitose valstybėse, reikės daryti daugiau ar mažiau simetriškus veiksmus.

V.GAIDYS:
Apklausų duomenimis, Tėvynės sąjunga, „valstiečiai-žalieji“ , socialdemokratai yra dominuojantys, visiems gerai įsiminę „prekiniai ženklai“. Visiems kitiems yra sunkiau, kai nėra debatų. Žinoma, partijoms, kurios orientavosi į kultūros namų stichiją, galimybių reklamuotis mažiau. Tačiau nei tradicinėms partijoms, nei naujoms socialiniai tinklai, internetas yra neuždrausti. Jeigu turi ką pasakyti ir žinai kaip, esi išradingas, tai tik naudokis. Per tuos du mėnesius įvyko kokybinis šuolis. Jeigu anksčiau bendravimas internetu buvo daugiau jaunimo prerogatyva, per šiuos du mėnesius įvyko bendravimo revoliucija. Tad tuo visi turėtų ir naudotis.

R.ALIŠAUSKIENĖ:
Tas matomumas, priminimas apie save, tikrai yra svarbus. Nes vis dėlto daug priklauso nuo ne visai apsisprendusių arba nelojalių savo pasirinktai partijai rinkėjų, kurie negalvoja, už ką balsuos, nėra politiškai išprusę, per daug aktyvūs. Jiems kaip tik ta komunikacija yra labai svarbi. Jeigu jie nemato partijos atstovų arba atskirų politikų viešojoje erdvėje, jie apie juos ir negalvoja, net neprisimena. Galimybė būti pamirštiems ypač aktuali tiems, kurie neturi išėjimo į viešąją erdvę - naujiems politiniams dariniams.

L.BIELINIS:
Šiandien ima dominuoti ne tie inertiškai, įprasti ir pastovūs susitikimai su visuomene kažkokiose didelėse erdvėse, lankymasis miesteliuose ir kaimuose, visokiausi šou ir pan. Visa tai tapo neįmanoma. Įmanomas tik virtualus komunikavimas ir masinės žiniasklaidos priemonės, t.y. televizija, radijas ir internetas. Ką tai reikšia? Tai tai reiškia, kad politikai dar daugiau negu bet kada anksčiau taps priklausomi nuo žiniasklaidos. Todėl politikai yra suinteresuoti vienaip ar kitaip bendradarbiauti su šiomis struktūromis - radiju, televizija, interneto portalais - ir bendradarbiaudami pasiekti rinkėją. Bet, kaip žinoma, žiniasklaidos priemonės yra suinteresuotos gauti pelną. Vadinasi, jos turi pritraukti žmones, todėl žiniasklaida rodys, kalbės, komentuos ne visus politikus, o tik tuos, kurie vienaip ar kitaip yra įdomūs visuomenei. Įdomūs visuomenei pirmiausia yra tie, kurie yra valdžioje, ir nuo kurių sprendimų priklauso mūsų tolimesnis likimas. Taigi valdantieji, Vyriausybė, tampa tomis politinėmis struktūromis, kurios dominuoja mūsų dėmesio lauke. Galime teigti, kad šitas epidemijos laikotarpis leidžia valdantiesiems labiau save eksponuoti. Dabar svarbiausia opozicijai atrasti kažkokius kelius, leidžiančius ir jiems sulaukti visuomenės dėmesio. Tokie keliai egzistuoja. Vienas iš jų - inercinis kelias, bet kol kas jis yra realistinis, t.y. kritika. Jeigu kritika yra konstruktyvi ir ryški, tada opozicinė politinė jėga gali pakliūti į žiniasklaidos priemones ir tokiu būdu gali būti ryškiau matoma. Juk matome, kaip stengiasi konservatoriai, liberalai, socialdemokratai. Jie stengiasi atrasti klaidas, bandyti kritikuoti valdžios veiksmus. Tai nors ir trumpam laikui, bet sutelkia dėmesį.

O dabar pažvelkime į situaciją kitaip. Mes matome, yra didžiosios partijos, kurios turėdamos resursus tokiu būdu geba įsiterpti į žiniasklaidą. Bet yra visiškai nedidelių politinių jėgų, politinių partijų, naujai įsikūrusių arba iš anksčiau egzistuojančių nedidelių politinių partijų, kurios neturi resursų tam, kad galėtų patekti į žiniasklaidos lauką. Jos iš esmės yra šešėlyje, nematomos ir, manyčiau, kad ateinantys rinkimai šioms mažoms politinėms partijoms bus labai nesėkmingi. Jeigu nesibaigs karantinas, jeigu rudenį mes turėsime gana suvaržytas sąlygas dėl antros ar trečios epidemijos bangos, tai iš tikrųjų rinkimai nulems tik didžiųjų partijų pergales.

G.JAKAVONIS: Kalbame apie partijas, bet daugelio jų populiarumą lemia lyderių veiksmai. Koronavirusą ir karantiną puikiai išnaudojo protingai besielgusi premjero Sauliaus Skvernelio komanda. Konservatorių elitas, nuo pandemijos kenčiant žmonėms, politikavo tuščiai. Bet, pasibaigus karantinui, kai pajusime ekonominę krizę, lietuvaičių simpatijos bei nuotaikos gali keistis…


A.KRUPAVIČIUS:
Esant dabartinei epidemiologinei būklei, norint pratęsti karantiną dar keliems mėnesiams į priekį, scenarijus, matyt, nebus priimtinas tiek visuomenei, tiek politikos lauko veikėjams. Rinkimų strategija pavadinimu „karantinas“ gali duoti rezultatus tik ribotą laikotarpį ir tam tikrai daliai rinkėjų gali būti įtikinama. Kita didesnė dalis rinkėjų tikriausiai palaipsniui gali reikšti vis augantį nepasitenkinimą. Politikų darbotvarkė buvo beveik visuotinai orientuota į sveikatos krizės ar pandemijos suvaldymą, tačiau ji keičiasi ir keisis. Lietuva gali sėkmingai, jeigu pasirinks tinkamas priemones, skatinti vidaus vartojimą ir taip palaikyti ekonomikos gyvybingumą, tačiau Lietuva yra atviros ekonomikos dalis, tad ji neišvengiamai patirs poveikį ir pasekmes tų neigiamų procesų, kurie vyksta aplinkinėse šalyse, pirmiausia Europos Sąjungoje. Tuos ženklus jau dabar matome, t. y. nesurenkamas valstybės biudžetas, nedarbas per kelis mėnesius ūgtelėjo 2 proc., infliacija irgi gali didėti, nes tą rodo kitų šalių patirtys. Politikos darbotvarkė nuo pandemijos suvaldymo tikrai pereis į socialinius, ekonominius klausimus, juolab kad dabartinė valdžia ypač socialinių problemų sprendime dideliais laimėjimais pasigirti negali, veikiau priešingai. Skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje yra įšalęs, jis nesikeičia kelerius metus iš eilės. Darbotvarkė keisis ir, galima teigti, nemalonia linkme valdantiesiems, o opozicija turės daugiau galimybių kalbėti, kritikuoti ir aiškinti visuomenei, kokios klaidos buvo padarytos ir kokios klaidos yra daromos.

V.GAIDYS:
Televizijos dėmesys buvo prikaustytas prie S.Skvernelio ir A.Verygos, manau, kad jie tuo visai neblogai pasinaudojo. Nėra požymių, kad jų populiarumas būtų kritęs, kad būtų pasirodžiusios baisios jų klaidos. Galbūt atvirkščiai, koronavirusas nubraukė daug iki tol buvusių problemų, pavyzdžiui, - premjero keliuko istoriją ir pan. Kitaip tariant, „užnulino“ visas problemas. Prieš rinkimus matysime, kaip bus toliau, kas sugebės kažką pasiūlyti. Padėties sunkumas savaime neveda prie lyderio populiarumo augimo ar jo kritimo. 2009 m. ekonominė krizė... Kol kas mes dar jos lygio nepasiekėme, galbūt rudenį prieisime prie didelio nedarbo. Tada buvo nemalonus laikotarpis. Bet tada Dalia Grybauskaitė rinkimus laimėjo pirmame ture ir jos pasiekimas kol kas nepralenktas. Negalima sakyti, kad ji buvo kokia nors populistė, daug žadėjo ir pan. Kodėl pačiame krizės įkarštyje buvo toks didelis jos populiarumas, sunku pasakyti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė, žiūrint į reitingus, buvo labai populiari, o Andrius Kubilius turėjo labai žemą reitingą. Prieš I.Degutienę buvęs Arūnas Valinskas taip pat turėjo žemą populiarumą. Kitas pavyzdys - finansų ministrai. Algirdas Gediminas Šemeta taip pat buvo labai nepopuliarus, bet atėjo Ingrida Šimonytė ir ji kažkodėl tapo labai populiari. Žmonės vertina nuoširdumą, norą padėti, sąžiningumą ir pan.

Jei dar kalbėtume apie partinę konfigūraciją, šiai dienai aš nematau, kad kas nors būtų pasikeitę. Prieš pusę metų būčiau matęs Tėvynės sąjungą ir kelias liberalų rūšis, o kitoje pusėje - visus kitus, kelias socialdemokratų rūšis. Tačiau žmonės didelių skirtumų tarp jų nemato. Politologai, perskaitę partijų programas, galėtų pasakyti, kuo viena partija skiriasi nuo kitos, o žiūrint tik televiziją, sunku jas atskirti. Jeigu reikėtų užsienio korespondentui pasakyti, kuo skiriasi „Tvarka ir teisingumas“ nuo Darbo partijos, negalėčiau pasakyti. Todėl kas laimės rudenį rinkimus, sunku pasakyti. O kalbant apie žmonių nuotaikas, jų optimizmo rodikliai krenta. Šiuo metu padėtis maždaug tokia pati, kaip 2008 m. gegužės mėnesį, laukiant krizės.

R.ALIŠAUSKIENĖ:
Iki rinkimų dar yra gana daug laiko. Greičiausiai tas sveikatos aspektas bus mažiau populiarus. Pagrindiniai klausimai bus - ką daryti su socialinėmis, ekonominėmis ir psichologinėmis šios krizės pasekmėmis, kaip spręsti. Ši rinkimų kampanija bus nestandartinė, labiau koncentruota laike. Ji jau prasidėjusi nuo balandžio mėnesio, bet realiai nevyksta. Vienaip ar kitaip ruduo, galbūt rugpjūtis ir rugsėjis, bus patys aktyviausi mėnesiai. Partijos turės surasti būdus, kaip pasiekti rinkėjus, greičiausiai bus kalbama būtent apie ekonomiką, socialinius klausimus. Nėra taip, kad nebūtų galimybių pristatyti savo planus, savo siūlymus, kaip iš tos krizės bristi.

Dabar ir opozicinės partijos, ir naujosios yra nematomos, tai iš dalies yra jų elgesio pasekmė. Kartais atrodo, kad jie gesina gaisrą, reaguoja į tai, ką daro Vyriausybė. Jeigu pasiūlė 200 eurų pensininkams, toliau yra reakcija - kritika arba siūlymai plėsti, bet tai nėra produktyvi politika, nėra iš jų pačių kylančių siūlymų. Tai liečia ir prezidentą. Yra reakcija į kažkieno kito siūlymus, bet nėra originalių, kitokių, savų idėjų, nors jų nei rengti, nei siūlyti, nei bandyti pristatyti visuomenei niekas neuždraudė. Tai yra vilkimasis iš paskos. Taip rinkimai nelaimimi.

L.BIELINIS:
Valdantieji nėra tokioje palankioje situacijoje, kaip gali atrodyti, nes jų palaikymas visuomenėje sietinas su rezultatais, kuriuos matome realybėje. Sėkminga kova su koronavirusu leidžia valdantiesiems „valstiečiams-žaliesiems“ regėti savo kylančius reitingus, bet, slūgstant epidemijai, ir grįžtant į normalias gyvenimo vėžes, atsiranda naujos problemos, t.y. ekonominės-socialinės problemos. Tai reiškia ekonomikos atkūrimą. Ne karantino sąlygos, o normalėjančios sąlygos iškels naujas problemas, kurios gali tapti dar sudėtingesnės, nes čia bus reikalingi pinigai, reiks spartinti ūkio vystymąsi, o kaip tą daryti, niekas nežino. Tokios situacijos dar neturėjome. Žinojimas yra ribotas. Tikriausiai pamatysime, kaip valdantiesiems bus sudėtinga šį sprendimą įvykdyti, bet galbūt jie turi kokių nors projektų, programų, pamatysime rudenį. Šiandien mes matome ir reitingai patvirtina, kad keturios didžiosios partijos turi šansą Seime užimti gana geras pozicijas, o kuri iš jų bus pirma, kuri antra ar trečia, labai sudėtinga kalbėti. Viskas priklausys nuo kintančios situacijos.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (66)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MINĖS: antradienį į Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną atvykę kariai minės Prancūzijos nacionalinę šventę – Bastilijos paėmimo dieną.
  • GAISRAS: šeštadienio pavakarę Šiaulių rajone kilo gaisras.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ką galvojate apie Vitalijos Katunskytės dainą „Robinzonas“?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +14 C

+14 +16 C

 

+10 +12 C

 +19 +22 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

4 m/s

4-5 m/s

 

2-3 m/s

Nuorodos