Karantino pasekmės: bus daugiau šeimų ar skyrybų?

„Pagrindinė problema, kad žmonės nemoka bendrauti. Kiekvienas paklodę tempia į savo pusę, o rezultatas - paklodė plyšta ir tenka skirtis. Žmogus augdamas susiformuoja ir atsineša savo vertybes į šeimą, jeigu neaukštą vietą užima tolerancija kitam asmeniui, jo elgesiui, tuomet ir atsiranda pykčiai. Kita priežastis - jaučiamasi nesaugiai, kartu keliant aukštus lūkesčius kitam. Lyg kažkas kitas turi pasirūpinti, kad mes būtume laimingi... Kai aukšti lūkesčiai neišsipildo, mes nusiviliame, o nusivylimas ir yra pagrindinis pykčio šaltinis“, - sako šeimų psichologas.

- Apklausos rodo, kad šiuo metu į darbą fiziškai veržiasi tie, kurie turi antrąją pusę, vaikų, o ne vienišiai. Vadinasi, žmonės pavargsta šeimoje.

- Taip. Norisi laisvės, gryno oro.

Iš darbo praktikos - vienas vyrukas pasakojo, jog Romoje su drauge atostogavo, tačiau jautėsi kaip kalėjime. Nes santykiai - prasti. Tai jam geriausias pabėgimas - į darbą.

- Karantino metu poros dažniau į jus kreipiasi?

- Taip, dabar prasidėjo sunkesni atvejai. Pavyzdžiui, kaip tik kreipėsi pagalbos vyrukas, kad išmoktų susidoroti su pykčiu. Sako, jog metė telefoną, jau ne į grindis, o į koją. Daug žmonių kapstytis iš situacijos bando savo jėgomis, bet kaip tą padaryti, jei neturi tam žinių? Čia ir yra problema. Santykiai - vienkartiniai. Gauname vienkartinį kreditą santykių pradžioje, kurį išnaudojame.

Su antrąja puse reikia taip kalbėti, kad po pokalbio tave norėtų apkabinti. Žmonių, kurie ateina pas mane konsultuotis, santykiai dažnai būna gerokai sugadinti. Jeigu santykiuose taip, kad net į tą žmogų nesinori pasižiūrėti, tokių santykių išgelbėti nebeįmanoma.

Išskyriau ne mažiau kaip 120 veiksnių, kurie daro įtaką santykių kokybei. Pavyzdžiui, pedantiškumas, vienas žmogus gali turėti 10 balų pedantiškumą, kitas - 2 balų. Čia jau užprogramuoti konfliktai. Vienas vyras pasakojo, - kai išgirsta, jog žmona rakina duris, iškart dairosi, ar yra koks nors daiktas ne vietoje padėtas. Nes jeigu žmona pamato ne vietoje padėtą daiktą, tai vyrui duoda tiek žaibų, kad šiam norisi viską mesti ir bėgti. Reikėtų pedantiškumą nuleisti iki 7 balų, o kitam nuo 2 pakelti iki 5. Jau sumažės konfliktų.

O ką kalbėti apie perfekcionizmą? Norą darbą padaryti tobulai. Jeigu kažkas netobulai padaro, vėl pykstame. Viename seminare moteris pasakojo, jog pagaliau suprato, kodėl jos vyras elgiasi taip, kaip elgiasi. Santykių pradžioje vyras baltai nudažė virtuvės duris, ji jam paaiškino, kaip blogai jis nudažė. Per 29 santuokos metus vyras nebenudažė nė vienų durų.

Dar yra noras būti teisiam, - čia išvis yra mirtis santykiams. Įrodinėjama, kad tik aš esu teisus, visi kiti neišmano. Ką pasiekiame? Žmonės nusisuka. O kur dar kaltinimai, patyčios, priekaištai?..

- O kur meilė?

- Meilė būtina, bet nepakankama sąlyga būti laimingiems poroje. Nesakau, kad reikia pulti gyventi su žmogumi, kurio nepažįsti, prie kurio tavęs netraukia. Reikia jausti simpatiją, norą būti su tuo žmogumi, ir pasitikrinti, ar tu norėsi su juo būti visą gyvenimą. Juk niekas nesituokia mėnesiui arba kol vaikas gims. Tikimės, kad būsime laimingi visą gyvenimą, bet nepasitikriname, ar su juo galėsime gyventi.

- Dažnai būna, kai poroje viena pusė pati nerodo pastangų, bet iš kitos tikisi nuverstų kalnų?

- Sąlyginė laimė yra nelaimė. Sąlyginė laimė - tai laimė su sąlyga: aš būsiu laimingas ar laiminga, jei bus įvykdyta išorinė sąlyga. Jeigu saulė švies, aš būsiu laimingas. Kai tik mes savo laimę susiejame su išorinėmis sąlygomis, visada nusiviliame, jaučiamės apgauti, nors patys tuos lūkesčius sukėlėme.

Dažniausios situacijos - moteris teka už vyro, mano, jog gyvens kaip už mūro, o tas vyras daugiausia laiko praleidžia darbe. Tai už kokio mūro tu jautiesi? Pinigai yra svarbu, bet ne svarbiausias dalykas santykiuose. Kuo daugiau žmona priekaištauja vyrui, kad jis mažai laiko praleidžia namie, tuo daugiau laiko vyras praleidžia darbe.

Jeigu jūsų meilės kalba - laiko leidimas kartu, o būnant vieni, tai dėl to ir nesijaučiate mylimi. Reikia mokėti būti laimingiems ir vieniems, atsiranda daugiau laiko sau.

- Kas turi daugiau pretenzijų kitai pusei - vyrai ar moterys?

- Žmonos turi daugiau pretenzijų vyrams, - tą rodo ir skyrybų statistika. Du trečdalius skyrybų inicijuoja žmonos, jos nepatenkintos santykiais, joms vyras yra prastas.

Jeigu žvelgtume kokybės vadybos aspektu, skyrybos yra santuokų brokas. Skyrybose yra 42 proc. broko. Beveik pusė susituokusių vidutiniškai po 13 metų išsiskirs, dalis išvis nesiskirs, turės vaikų ir kentės. Kitaip sakant, žmonės į santykius leidžiasi nepasiruošę jiems. Mes nemokame bendrauti taikiai, nemokame spręsti konfliktų abipusio laimėjimo būdu. Nemokama pasiekti abipusio seksualinio pasitenkinimo, nemokama susitarti dėl vaikų auklėjimo, pinigų ir turto. Tai ką mes mokame? Nieko.

Kai ateina pirmieji sunkumai į šeimą - vaikas, tada pasirodo, kas yra kas. Žmona-vergė Izaura lieka kuopti namų, auginti vaiko, o vyras darbas-namai ir mažai padeda žmonai. Tada prasideda pykčiai.

Todėl ir reikia Lietuvą atsukti veidu į šeimą. Ruošti žmones santuokai, pozityviai tėvystei.

- Socialiniuose tinkluose skaitome apie idealius žinomų žmonių santykius, matome tobulas nuotraukas. Staiga vieną dieną paaiškėja, kad jie nekenčia vienas kito. Nejau gražūs santykiai - tik parodomieji?

- Pats svarbiausias dalykas žmogui yra sveikata ir gyvybė, o paskui - santykiai, t.y. būti priimtam visuomenės. Jeigu žvaigždės pradėtų sakyti, - mes baramės kasdien, mušamės, kas tada eis į jų koncertus, kas jais seks? Todėl stengiamasi parodyti gražiąją pusę. Tai įvaizdžio reikalas. Sukurti šeimą ir ją išsaugoti yra vienas didžiausių gyvenimo uždavinių.

Mano paties jau yra ketvirti santykiai, kuriuose aš pasikeičiau totaliai, visai kitaip reaguoju į santykius ir galiu džiaugtis pats ir dar kitus mokyti. O žmonės, kurie nepažįsta savęs, reaguoja kaip reaktoriai.

Žmones išskiriu į dvi kategorijas - reaktoriai ir gyvenimo valdovai. Reaktorius - tai žmogus, kuris reaguoja kaip nori, kaip mano, jog būtų geriausia sureaguoti. Tačiau jo reakcijos jam grįžta nepasitenkinimu, nusivylimu, skausmu. Vadinasi, žmogus kenkia pats sau. O gyvenimo valdovas reaguoja, kaip reikia reaguoti, o ne taip, kaip nori.