respublika.lt
 

Kaip visuomenę paskiepyti nuo skiepų baubonuotraukos (16)

2019 kovo mėn. 25 d. 11:47:11
Gediminas JAKAVONIS

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, pirmasis po atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės sveikatos apsaugos ministras Juozas OLEKAS, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva RAZMUVIENĖ, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arvydas AMBROZAITIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

×
nuotr. 3 nuotr.
Eltos nuotr.

 

G.JAKAVONIS: Diskutuoti šia tema paskatino liūdna patirtis - šią žiemą savivaldybės skelbė gripo epidemijas, vien tik gripas šį sezoną Lietuvoje nusinešė 24 gyvybes. Turėjome kitokių užkrečiamų ligų, atsirado tymai. Kasmet susiduriame su ta pačia problema: kai tik kyla kokia epidemija, tuomet visi klausia, kodėl niekas nesiskiepijo? Iš tiesų, kodėl?

A.AMBROZAITIS: Visa ši situacija man primena 2009 m., kai visame pasaulyje buvo pandeminis gripas ir kai pandeminio gripo banga jau slūgo, tada tuometinis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas nusprendė nupirkti vakciną iš Olandijos. Ir jie buvo nusipirkę per daug. Jeigu kalbėtumėm apie sezoninio gripo vakciną, aš neprisimenu, kad būtų vakcina nupirkta pavėluotai ir tik tuomet žmonės būtų pradėti skiepyti, kai liga jau baigiasi. Iš principo, skiepijama ne tada, kai padidėja sergamumas, bet gerokai prieš prognozuojamą gripo sezoną. Puikiai žinome, kad sergamumas dažniausiai padidėja sausio, vasario, kovo mėnesiais, o skiepytis galima nuo rugsėjo, spalio. Vakcina dažniausiai atkeliauja rugsėjo mėnesį ir visi norintys pasiskiepija. Kiekvienais metais perkama vis daugiau vakcinos, tačiau skiepijimo apimtys didėja labai lėtai. Mums dar toli iki Vakarų Europos šalių, kur kiekvienais metais pasiskiepija daugiau kaip 50 proc. gyventojų. Kai kur net 60-70 proc. gyventojų.

G.JAKAVONIS: Papildydamas klausimą, noriu pakalbėti apie amžiną problemą - ar neskiepytus vaikus vesti į darželį ar nevesti? Ką daryti ir kaip elgtis auklėtojoms tokiu atveju? Ar juos visus reikia būtinai paskiepyti?

D.RAZMUVIENĖ: Tai yra amžina problema ir amžinas diskusijų laukas, kuris kiekvienais metais vis labiau plečiasi. Nenorinčių skiepytis vis daugėja. Tėvai, globėjai pradeda atsisakinėti vakcinų, jie jau apie 15 metų tokią savo nuomonę išreiškia. Vienas iš jų argumentų - vakcina yra neaišku kas, kad į ją pridėta daug įvairiausių kenksmingų medžiagų. Noriu pasakyti, kad tai yra visiška netiesa. Man labai patiko vienos imunologės profesorės atsakymas į klausimą, ar verta skiepytis. Ji sakė, kad apie tai net neverta kalbėti. Tiesą sakant, vakcinoje tikrai nėra jokio gyvo viruso, kuris įskiepytas sukeltų ligą ir po to žmogus galėtų įgyti apsaugą. Yra imama tik paviršinė viruso dalelė, paprastai kalbant, imama maža viruso sukėlėjo dalelė, kuri nesukelia ligos, o tiesiog duoda informaciją imuninei sistemai, kad ji gavo sukėlėją ir prašo gaminti antikūnius. Imuninė sistema tą daro 2 savaites. Žmogus, paskiepytas nuo bet kokios ligos, įgyja apsaugą praėjus 10-14 dienų. Kadangi tokios negeros kalbos apie skiepus dažniausiai, kiek pastebėjom, prasideda prieš gripo sezoną, paskleidžiama daug neteisingų žinių, o visuomenė - labai imli. Kasmet ligonių kasa perka vis daugiau vakcinos, kurią užsisako pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tas skaičius rizikos grupių skiepijimui praėjusį sezoną išaugo iki 132 tūkst. dozių. Įstaigos pačios žino, kiek turi rizikos grupėms priklausančių asmenų. Jos tuos duomenis pateikia, vakcina yra nuperkama. Tačiau jeigu televizijos laidose ar žiniasklaidoje prasideda labai negatyvi, negera, kad ir nedaug vietos užimanti antireklama, skambiomis antraštėmis kalbama apie neigiamą skiepijimo pusę, tai skiepijimo apimtys ima mažėti ne tik skiepijant nuo gripo. Mes preliminariai suskaičiavome praėjusių metų skiepijimo apimtis nuo 14 infekcijų. Visos pozicijos sumažėjo 1-2 proc. Tai yra visuomenės klaidinimo įtaka. Yra paskleista žinia, kad tymų vakcina sukelia autizmą. Nors ši žinia buvo paneigta, net pats gydytojas nuo to nukentėjo, bet ši nuomonė visuomenėje paplito. Galbūt kalbant apie tai yra per mažai pozityvo. Šių dienų duomenimis, Lietuvoje turime 118 tymų atvejų. Trečdalis jų - neskiepyti vaikai. (Naujausiais duomenimis, tokių atvejų jau registruota per 200 - red.past.). Kai Lietuvoje atsitinka tokia bėda arba protrūkis, visi pamato, kad susirgę asmenys buvo neskiepyti. Tie žmonės, kurie neigia vakcinos naudą, labai sureikšmina vakcinų žalą. Tuomet norisi paklausti, ką galvoja artimieji, netekę neskiepyto nuo gripo žmogaus, ar vakcina yra naudinga, ar ne. Tokių dalykų Lietuvoje yra daug. O grįžtant prie tymų, reikia pabrėžti, kad sunkiai serga suaugusieji, tarp jų taip pat yra neskiepytų asmenų. Galbūt jie neturėjo reikalingos informacijos. Kol mes patys nenorėsime suprasti ir žinoti, įvertinti ar vertinti save, manau, situacija gali labai greitai ir nepasikeisti.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas, Juozai, esate ne tik medikas, bet ir politikos atstovas. Kaip reiktų vertinti politikų vaidmenį šioje situacijoje, kas, jūsų nuomone, vyksta?


J.OLEKAS: Yra ir gerų tendencijų. Kiek žinau, socialinis tinklas „Facebook“ išima tuos „postus“, kurie kalba apie neigiamą skiepų poveikį. Čia, manau, yra geras susipratusios žiniasklaidos pavyzdys. Mes turime pasakyti viena: higiena, skiepai ir kiti dalykai padėjo išvengti didžiųjų epidemijų, kurios šlavė Europą iki skiepų atsiradimo. Jokio kito geresnio vaisto nėra, kaip tik paskiepyti žmogų ir išvengti susirgimo. Toks yra gyvenimas ir toks yra faktas, kuris visiems aiškus, tik žmonėms reikia kartoti ir kartoti. Mes dar turime ką veikti, tačiau skiepai yra efektyviausias būdas užkirsti ligoms, saugoti žmonių gyvybes. Kolegė priminė, kad pernai buvo 14 mirties atvejų, šiemet - jau 24. Netenkame žmonių, tačiau gripo ar jo komplikacijų gydymas brangiai kainuoja, žmonės neina į darbus ir pan. Tai yra rimta problema. Net Pasaulio sveikatos organizacija pastebėjo, kokios yra grėsmės sveikatai. Iš 10 grėsmių - bent pusė iš jų yra užkrečiamos ligos. Dalies jų mes galėtumėme išvengti, jeigu sistemingai skiepytumėmės.

Kas vyksta Lietuvoje? Atsiranda nepamatuotas, agresyvus judėjimas prieš tai, kad tie skiepai kažką sukelia. Kolegė minėjo, kad dėl tymų ir autizmo ryšio pagrįstų mokslinių įrodymų nėra. Autizmas tiek pat išsivysto tarp skiepytų, tiek ir tarp neskiepytų asmenų. Tą reikia pasakyti ir akcentuoti, bet problema yra ta, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau ir daugiau neskiepytų vaikų. Mano duomenimis, 2018 m. beveik 23 tūkst. vaikų dar buvo nepaskiepyti nuo tymų. Tie protrūkiai, Kauno atvejis, rodo, kad grėsmė labai rimta, situacijos gali išaugti iki mirties. O fiksuotų komplikacijų, kad Lietuvoje būtų tokių rimtų atvejų, mes neturime. Yra paraudimai, yra skundai, kad galimai skiepai sukėlė rimtas komplikacijas, tačiau rimtų įrodymų, kad taip yra atsitikę, mes neturime. Reikia žiūrėti, kontroliuoti ir pasitikrinti. Pažiūrėkime į gripo atvejus - 24 mirtys. Jeigu žmonės būtų pasiskiepiję, jie būtų ir šiandien gyvenę, viskas būtų buvę gerai. Manau, kad 99,99 proc. gydytojų yra tuo įsitikinę, galbūt tik vienas kitas pasisako priešingai, tačiau man su tokiu neteko susidurti. Tai mes privalome perduoti visuomenei ir aiškiai pasakyti, kad žmonės turi galimybę išvengti susirgimų ir mirčių, jeigu bus pasiskiepiję. Politiškai turėtumėm daugiau stengtis, nes mūsų programa ir veiksmai, manau, yra nepakankamai veiksmingi. Mūsų kolega Vytenis Andriukaitis 2013 m. įstatymiškai buvo pasiekęs, kad vaikai turi būti paskiepyti, nes kitaip bus nepriimami į darželius. Tai buvo teisingas žingsnis. Aš pažadu Seime pasiūlyti tokį įstatymo projektą, kad eitumėm prie to, jog visi vaikai būtų paskiepyti. Už nepaskiepijimą tėvų atsakomybės taip pat nėra. Pirmiausia reikėtų bandyti įtikinti žmones bendromis pastangomis, tada priimti tam tikrus politinius svertus ir plėsti mokslu įrodytą skiepų programą.

Pradėjome ankstyvą patikrą dėl moterų gimdos kaklelio vėžio, bet vis tiek prasprūsta, aiškėja ir užleistų atvejų, kad moterys neateina pasitikrinti. Jeigu mes skiepytumėm nuo žmogaus papilomos viruso, galėtumėm dar daugiau išvengti susirgimų. Manau, ši skiepijimo programa turėtų būti ambicingesnė, plečiama. Ji nėra tokia brangi. Jeigu tvirtai užsibrėžtumėme, galėtume pasiekti, kad Lietuva pirmautų tarp aplinkinių valstybių su gera skiepijimosi programa.

G.JAKAVONIS: Sutikite, kad vis dėlto yra „dviejų greičių“ Lietuva - yra didieji miestai ir provincijos, kur pragyvenimo lygis yra tikrai žemesnis. Kiti gal ir pasiskiepytų, bet neturėdami darbo pagal gaunamas pajamas žmonės vos galą su galu suduria, neatsiranda laisvų lėšų skiepams. Ar pensininkui tos vakcinos yra įkandamos?

A.AMBROZAITIS:
Gripo vakcinos saugumas yra įrodytas šimtais ir tūkstančiais klinikinių tyrimų. Kiekviena vakcina, kaip ir vaistas, gali būti patvirtinta Europoje arba Amerikoje. Kai patvirtintas jos efektyvumas ir saugumas, tik tuomet leidžiama ją pardavinėti. Todėl mums ne visai suprantamas nepasitikėjimas vakcinomis, jeigu kalbame apie gripą. Čia kaltas ne tik destruktyvus žiniasklaidos, siekiančios reitingų, požiūris. Mus liūdina, kad kartais sveikatos politikai taip pat išreiškia abejones, kaip buvo pandeminio gripo metu 2009 m. Ne tik Algis Čaplikas, Dangutė Mikutienė pūtė „į vieną dūdą“, kad yra viskas labai blogai, kad skiepai neveikia. Tada kyla klausimas, kodėl valstybė išleidžia milijonus, kiekvienais metais pirkdama gripo vakciną, kuri yra neva neveiksminga, o gal net ir žalinga. Man atrodo, kad pas mus yra netikima ekspertais, tos srities specialistais. Jei kas nors rekomenduoja, tai tokios rekomendacijos sutinkamos labai įtartinai, žiūrima, kur čia šuo pakastas. Lietuvio sąmonėje yra supratimas, kad visi, kurie ką nors rekomenduoja, yra papirkti farmacijos kompanijų. Neva skiepai yra tam, kad farmacininkai galėtų susikrauti pelną, o tie, kurie juos propaguoja, yra papirkti. Toks mąstymas yra dar iš sovietinių, iš totalitarinės valstybės laikų, jis veda prie sąmokslo teorijų kūrimo. Lietuviui jau nesvarbu, kad skiepijasi 60-80 proc. Vakarų Europos gyventojų ar amerikiečių, o jis susikoncentravęs į vieną Lietuvą. Jam atrodo, kad visi čia tik apgaudinėja ir siūlo produktą, kuris yra nereikalingas.

Skiepai yra medicininiais tyrimais pagrįstas produktas. Mes neturėtumėm rengti referendumo ar balsavimo, reikia skiepytis ar nereikia? Į televizijos laidas dažnai ateina profesorius ar Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas, teigiantys, kad reikia skiepytis. Tačiau kartu yra pakviečiami ir žmonės, kurie atstovauja homeopatijai (dažniausiai tai būna augaliniai preparatai), jų poveikis nėra visiškai įrodytas. Tokie žmonės absoliučiai neigia vakcinas. Pakviesti būna ir antivakcininių judėjimų šalininkai. Žinoma, publikai didesnį įspūdį padaro tie, kurie yra prieš vakcinas. Čia mes pasigendame žiniasklaidos pozityvumo, gydytojų požiūrio. Ne paslaptis ir tai, kad tik trečdalis gydytojų skiepijasi.

G.JAKAVONIS: Juozas Olekas minėjo skaičių 99,99 proc.

A.AMBROZAITIS: Būtų labai gerai, jei tiek skiepytųsi. Kažkada Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras darė labai įdomią apklausą. Buvo vienas klausimas gydytojams: jūs nesiskiepijate, tačiau kokią alternatyvą skiepams jūs siūlote? 36 proc. atsakė, kad jie nesiskiepija todėl, kad turi kitas priemones, kaip išvengti gripo. Ką tai rodo? Kad tie gydytojai turi spragų imunologijos srityje, imuniteto supratime. Jie nesupranta, kuo skiriasi specifinis imunitetas nuo nespecifinio. Viena gydytoja teigė, kad ji kiekvieną rytą laksto ir grūdinasi, tikrai neužsikrės gripu, todėl jai nereikia skiepytis. Ir taip teigia gydytoja... Tokie gydytojai turėtų pakartotinai eiti į gydytojų tobulinimosi kursus, kad suprastų, kuo skiriasi imunitetas, kurį sukuria vakcina, ir specifinis imunitetas, nukreiptas prieš tam tikrą ligos sukėlėją. Iš tikrųjų mes turime daug problemų. Man atrodo, kad mums reikia daugiau vienybės šioje srityje ir pagalbos ne tik sveikatos politikoje. Vyriausybės pozicija taip pat yra gana pasyvi. Kai 2014 m. pasirodė straipsnis, nuteikęs Lietuvą prieš skiepus, kad daug kas abejoja dėl gripo vakcinos reikalingumo, kad gripo skiepai yra didelis verslas, prieš kurį sunku kovoti, Sveikatos apsaugos ministerijos reakcijos nebuvo. Norėtųsi, kad visi kartu sujungtumėm savo jėgas, nes dabar jos yra per menkos įtikinti žmones rūpintis sveikata.

G.JAKAVONIS: Profesorius paminėjo man dar negirdėtą antivakcininį judėjimą. Kas jo atstovai, iš kur jie atsiranda? Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir Seimo Sveikatos reikalų komitete kartais atsiranda žmonių, kurie neturi nieko bendra su medicina. Manau, Juozas Olekas taip pat prisimins, kad vienu metu šiame komitete buvo ir Vytautas Šustauskas.

D.RAZMUVIENĖ: Nemanau, kad antivakcinininkai atsirado tik praėjusiais metais. Manau, kad jų buvo visada. Jų buvo ir Edvardo Dženerio laikais, kai jis išrado vakciną nuo raupų. Tuomet jie teigė, kad tai yra Dievo bausmė ir ji turi būti įvykdyta. Tad šiais laikais, jeigu kalbėtumėme apie tam tikras žmonių kategorijas, pati esu asmeniškai susidūrusi su antivakcininio judėjimo personalijomis. Nebūdami medikai jie teigia, kad jiems nereikia medicininio išsilavinimo norint komentuoti mano pateiktus grafikus, analizes, nes jų šeimoje yra medikų. Tuomet norisi pasakyti, kad kiekvienas iš mūsų savo šeimoje turi įvairių sričių specialistų. Pavyzdžiui, aš šeimoje turiu menininkų, bet pati nemoku piešti. Taigi antivakcinininkas yra visiškai nesuprantantis žmogus, kuriam kasdienybėje gal trūksta kokios nors veiklos, gal jis nori kažką užpildyti. Jo nuomonė yra gerbtina, bet tegul jis nuomonę pasilaiko sau. Baisiausia yra tai, kad tarp mūsų medikų yra tokių, kurie atkalba pacientus nuo skiepų.

Jei grįžtumėm prie gripo skiepų, kiekvienais metais tik apie 15 tūkst. medikų skiepijasi. Bet tai yra ne tik gydytojai, bet ir slaugytojos. Tai yra labai mažas procentas, tačiau jie yra autoritetas pacientui. Jeigu jis pats gali nesiskiepyti ir eina į darbą... Viena iš Skandinavijos šalių jau priėmė sprendimą, kad jeigu šeimos gydytojas yra nepasiskiepijęs nuo gripo, jis yra nušalinamas nuo darbo, nes tai yra galimybė užkrėsti pacientus. Jeigu pats asmuo, ypač medikas, šito nesupranta, jis galėtų bent nekalbėti, nes jis davė Hipokrato priesaiką, kad nepakenks pacientui. Tų antivakcinininkų nėra daug - iki 1 proc., bet jie labai gražiai paima tam tikrus faktus, pavyzdžiui, kad tai yra farmacininkų pelnas. Norėčiau pasakyti du skaičius: valstybė paskutinį sezoną pirko 132 tūkst. gripo vakcinų, tam išleista pusė milijono. Per metus gripo ir peršalimo ligų gydymas su visomis komplikacijomis kasmet valstybei kainuoja 25 mln. eurų. Tuomet kyla klausimas, kur čia yra tas biznis? Niekada negalime kalbėti, kad vakcina ar kitas vaistas neturi nieko kainuoti. Mes ir valgome, ir važiuojame, ir rengiamės, visa tai kainuoja. Tad ir vakciną pagaminti taip pat kainuoja. Kalbant apie vakciną, tai yra ypač ilgas procesas ir nežinia, ar ją išvis pavyks pagaminti. Štai meningokoko B vakcina. Kai prieš keletą metų buvo daug mirties atvejų, tai taip pat paskatino rezonansą visuomenėje. Kad turėtumėm šią vakciną, ji buvo ruošiama ir bandoma 20 metų. Yra reikalingas laikas, kad turėtum tą bakteriją ir galėtum parengti derlių, iš kurio duotum farmacininkui pagaminti vakciną. Kartais labai sureikšminamas farmacininkų indėlis. Taip pat labai sureikšminamos povakcininės reakcijos. Tai nėra komplikacija po skiepo, tai yra reakcija į skiepą. Kasmet Lietuvoje registruojama tik apie 80 vienetų povakcininių reakcijų, kai Lietuvoje per metus yra įskiepijama nuo 600 iki 800 tūkst. dozių - suaugę, vaikai, keliautojai. Tie 80 atvejų, kurie nėra sunkūs ir nė vienas jų nesibaigė mirtimi, labai sureikšminami. Tymų pavojus įvertinamas nepakankamai. Dar gerai, kad Lietuvoje nėra mirties atvejų. Pernai Europoje buvo užfiksuoti 72 mirties atvejai nuo tymų. Visi žino, kad tymas yra virusas ir jeigu jis komplikuosis į plaučių uždegimą, kuo tuomet reiks gydyti pacientą? Gydymo nėra ir tuo metu būklė yra labai sudėtinga. Per daugelį metų mūsų žmonės priprato, kad kol neatsitinka bėda, niekas neskuba skiepytis. Šiais metais per gripo sezoną daug kalbėjome, rašėme, tačiau skiepijimąsi vis vien stabdė straipsniai su pajuodintais pavadinimais: ar reikia skiepytis? Pamato užsienio žurnalistai ir sako, kad pas juos tokių straipsnių su tokiu pavadinimu net nebūna. Jiems kyla klausimas, kada žmogui ateiti ir ar jau galima skiepytis. O tie žmonės, kurie yra prieš skiepus, pas mus turi dėkingą terpę - jie kalba, juos rodo, apie juos rašo. Tačiau kai išgirstame apie pirmą mirtį, tuomet skambučiai nerimsta ir klausiama, ar aš galiu pasiskiepyti. Taip, nėra parašyta, kad negali, bet tuomet vertinkime aplinkybes. Sausio-vasario mėnesiais, kai yra sergančiųjų pikas, imunitetą žmogus įgis tik po 2 savaičių, o susirgti galima per 2 ar 4 paras. Taigi, skiepytis jau vėlu.

Su tymais - lygiai tas pats. Kai vyksta tymų protrūkis, kyla didelis noras pasiskiepyti. Būtent pageidauja ta kategorija žmonių, kurie nenorėjo skiepytis patys, kurie atsisakė skiepyti savo vaikus. Ligų protrūkiai vyksta vaikų darželiuose. Valstybei tai kainuoja pinigus - kontaktų daug, reikia skiepyti visus, kurie turėjo kontaktą. Du susirgo, o kontaktų 100. Jie visi turi būti paskiepyti. Kodėl taip vyksta? Nes Lietuvoje skiepijimas nuo tymų siekia tik 92 proc., o norint suvaldyti viruso plitimą, reikia 95 proc. Taip yra metai iš metų.

J.OLEKAS: Yra visokių žmonių su visokiom nuomonėm, kuriems mokslo pasiekimai nieko nereiškia arba reiškia nepakankamai, todėl jie bando užsikabinti už smulkių detalių. Jeigu kas nors anksčiau kaimo ar miesto pakraštyje pasakydavo, kad mano vaikas sukarščiavo, tai žinia ten ir likdavo. O kai dabar visos erdvės atviros ir žmonės moka pateikti kaip kokį šou, tokiu būdu informacija paveikia žmonių sąmonę. Manau, taip žmonės yra suklaidinami ir taip nutinka didžiosios nelaimės. Pritarčiau kolegoms, kad turėtų būti didesnė ministerijos iniciatyva dėl reakcijos į tokius dalykus, kontratsakymai. Taip pat kartais reikėtų mažiau taupyti tokia rizikinga sveikatos forma. Galėtume prisiminti pernykštį atvejį su trivalente gripo vakcina. Mums galbūt reikėtų nesivadovauti pigiausiu vaistu, pigiausia vakcina. Reikia žengti žingsnį į priekį ir pasakyti žmonėms, kad turime brangiausią ir moderniausią vakciną.

G.JAKAVONIS: Kaip idealiai Lietuvoje turėtų atrodyti visa ši sistema?

A.AMBROZAITIS: Reikia tikėti ir laikytis nepriklausomų institucijų rekomendacijų, tikėti tomis vakcinomis, kurias patvirtina Europos medicinos agentūra, taip pat tokia solidi organizacija, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija. Taip pat ir gydytojai turėtų keisti požiūrį, nes jie turi laikytis Hipokrato priesaikos. Jeigu kalbėtume apie Lietuvą, tai gydytojas žino ir turi žinoti bei laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro rekomendacijų. Jeigu jis turi kokią nors asmeninę nuomonę prieš vakciną, tai gali ją pareikšti namuose gerdamas su žmona kavą. Bet ligoniui savo asmeninės nuomonės neturi teisės teikti. Jis turi pareikšti nuomonę, kurią rekomenduoja nepriklausomos institucijos. Žiniasklaida taip pat turėtų skleisti teisybę apie vakcinas, o ne daryti šou ir pateikti sensacijas. Reikia padėti mūsų visuomenei ir šia prasme artėti prie europinių standartų. Turėtų būti vienybė ir daugiau reikėtų klausyti, ką kalba šios srities specialistai ir ekspertai.

D.RAZMUVIENĖ: Aš manau, kad visuomet, kai visuomenėje kyla klausimai, mes tik tais klausimais ir kalbame. Medikams reikėtų kalbėti visiems žmonėms suprantama kalba, neteikiant to, ką galbūt aš pats galvoju, nes tai yra tik mano nuomonė. Dėstytojai teigia, kad jie turi per mažai valandų studentams parengti taip, jog jie išeitų su stipria baze. XXI a. jaunimas moka įvairias kalbas, yra įvairios, mokslu pagrįstos informacijos, parašytos suprantama kalba.

J.OLEKAS: Aš manau, kad čia esama tam tikros politinės lyderystės ir prioritetų stokos. Man šiandien šiek tiek nauja buvo išgirdus, kad ir tarp medikų yra tokių, kurių neigiamai atsiliepia apie skiepus. Aš prisimenu savo pirmosios Vyriausybės laikus, nes būtent nuo to ir pradėjome, kaip išlaikyti to meto skiepijimosi programą, kad nesumažėtų vaikų paskiepijimas. Pradėjome nuo ieškojimo, iš kur atsivežti skiepų. Sakoma, kad bloga žinia žurnalistams turėtų būti gera žinia. Tad reikia sakyti, kad per mažai yra paskiepyta. Čia yra problema, o ne tai, kad buvo karščiavimas, paraudimas. Ši problema yra daug mažesnė nei ta, kad žmonės nepaskiepyti. Tai turi tam tikrą uždelstą poveikį. Žmonės ateina pasiskiepyti tik tada, kai išgirsta, kad kas nors numirė. Tą turime pradėti nuo naujagimių, nuo vaikų siekdami, kad visi, mokslu pagrįsti dalykai, nekeltų abejonių.

Diskusijos filmuotą medžiagą rasite čia.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASITRAUKĖ: sporto prekių gamintoja „Nike“ antradienį paskelbė, kad iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų pasitraukia Markas Parkeris.
  • IGNALINA: trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui nustatyti lėšų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupimo tvarką bei sumažinti administracinę naštą likviduojant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar reikalingi išankstiniai Seimo rinkimai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau keitėte padangas savo automobiliui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +3 +5 C

 

+7 +9 C

+11 +12 C

+12 +14 C

 

 +14 +16 C

3 m/s

1-3 m/s

 

4-5 m/s