respublika.lt

Kaip karantinas paveikė mūsų švietimo sistemą?nuotraukos (16)

2020 birželio mėn. 18 d. 12:53:44
Gediminas JAKAVONIS

Kaip ir daug ką, mūsų švietimo sistemą karantinas užklupo nepasiruošusią. Nutrūkus įprastiniam mokymo procesui visų lygių mokyklose, palyginti greitai buvo prieita prie nuotolinio mokymo būdo. Ir moksleiviams, ir mokytojams šis būdas tapo tikru išbandymu, kai kam - atradimu. Šalies prezidentas Gitanas Nausėda mokytojus pavadino herojais ir jų darbą per krizę įvertino aukščiausiu pažymiu. Kiek užsigrūdino mūsų švietimo sistema, jeigu jai tektų atremti antrąją koronaviruso pandemijos bangą?

×
nuotr. 9 nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino šalies mokytojus, sėkmingai išlaikiusius krizės egzaminą. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarijos) nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius NAVICKAS, profesorius Vytautas DAUJOTIS, Varėnos „Ryto“ progimnazijos mokytoja Neringa SALDIENĖ, įmonės „Daugiavaikių šeimų asociacija MES“ vadovė, šešių vaikų mama Jurgita POCIENĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Prasidėjus koronavirusui, stengiantis išvengti tiesioginių moksleivių, jų tėvų, mokytojų ar studentų ir jų dėstytojų kontaktų, buvo nutrauktos pamokos, paskaitos švietimo įstaigose. Greitai buvo priimtas sprendimas jaunimą mokyti nuotoliniu būdu. Kaip reiktų vertinti tokį valdžios sprendimą?

A.NAVICKAS
: Aš manau, kad nebuvo kito pasirinkimo. Natūralu, kad ugdymo procesą reikėjo tęsti, todėl buvo tokia alternatyva. Manome, tai buvo tiesiog neišvengiamybė.

V.DAUJOTIS: Nebuvo kitos išeities. Jeigu šioje situacijoje būtų geresnė forma, žinoma, būtų galima naudoti geresnę. Dabar yra tokia susiklosčiusi situacija, kad reikia gelbėtis. Kai skęsta laivas, tuomet naudojamės gelbėjimo valtimis, kad galėtumėme išplaukti, juk reikia ką nors daryti. Bus didelė problema, jeigu sustos visas ugdymo ir švietimo procesas. Tačiau nieko naujo čia nesugalvojome, mūsų valdžios sprendimas buvo toks pats, kaip ir visų kitų šalių. Pats ugdymas nuotoliniu būdu neišvengiamas, nes tiesioginis kontaktas yra uždraustas dėl rizikos užsikrėsti.

N.SALDIENĖ: Žiūrint globaliai, karantinas, manau, buvo įvestas laiku ir teisingai. O štai kaip tai buvo atlikta - tikrai nėra gerai. Negana to, nors karantinas paskelbtas kovo 16, moksleivių atostogas pasiskubinta paskelbti jau kovo 13. Išvakarėse mokykloje sklandė tik menkutis gandelis apie galbūt būsiantį karantiną. Dabar galvoju, kad būtumėm visai kitaip pradėję nuotolinį mokymą, jei būtumėm žinoję apie tai. Netgi ta viena diena daug reiškė. Tai ir susitarimas dėl ugdymo platformų, tai ir ne tik mokytojų, bet ir pačių vaikų apmokymas. Tai būtų buvęs rimtesnis, tikresnis pasiruošimas nuotoliniam mokymui. Dvi savaitės moksleivių atostogų? Kur gi ne. Nei normaliai pasitarti su kolegomis, nei vaikus apmokyti, mes negalėjom. O ir patys mokytojai - anaiptol ne visi technologijų asai. Man pačiai, tikrai neblogai įvaldžiusiai informacines technologijas, buvo nelengva, tai įsivaizduoju, kaip jautėsi kiti. Buvom palikti vieni. Įdomiausia, kad kai kur mokyklos jau tam ruošėsi. Vadinasi, žinojo, kas bus.

J.POCIENĖ:
Manau, situacija turėjo būti sprendžiama greitai ir nedvejojant. Šis sprendimas buvo neišvengiamas. Manau, šios situacijos dėka ir mokytojai, ir mokiniai intensyviai perėjo prie informacinių technologijų sistemų ir puikiai jas įvaldė. Tai sprendžiu iš savo vaikų ir jų mokytojų, o besimokančių vaikų yra keturi, nuo 4-os iki 9-os klasės.

G.JAKAVONIS: Norėtųsi išgirsti jūsų nuomonę apie šiuo metu besimokančiųjų įgautų žinių kokybę. Karantino metu daugeliu atvejų didelis krūvis teko ne tik mokytojams, bet ir moksleivių tėvams, buvusiems namuose kartu su vaikais. Kaip suveikė šis tandemas, ar davė naudos moksleiviams? Ypač šie dalykai galėjo paveikti abiturientus, kurie ruošiasi stojimui į aukštąsias mokyklas. Kokias problemas įžvelgiate čia?


A.NAVICKAS: Manau, tai yra labai gera patirtis. Tėvų buvimas yra galimybė stebėti ugdymo procesą, dalyvauti jame. Visa tai parodė, kad mokytojo darbas yra labai sunkus, intensyvus. Daug tėvų, kurie anksčiau skeptiškai žiūrėdavo į mokytojų darbą ir galvodavo, kad mokytojas praveda pamokas ir po pietų eina namo, pakeitė nuomonę. Tėvai, kartu dalyvavę ugdymo procese, buvo priversti suprasti, kad sunku yra su tokiomis klasėmis, kai yra 30 vaikų, skirti kiekvienam dėmesio. Buvo toks iššūkis, kai reikėjo naudoti įvairias informacines priemones, daug naujų įrankių. Žinant, kad trūksta metodinės medžiagos, nėra skaitmeninių vadovėlių ir pan., buvo nelengvas procesas. Bet drauge - tiek mokiniai, tiek tėvai, tiek mokytojai - visa tai įveikė ir, aš manau, kad tai bus labai naudinga ir ateičiai. Mes dažnai patiriame įvairių karščių, šalčių, gripo epidemijų ir panašių dalykų, todėl, manau, tos patirtys bus naudingos ir jos suteikia naujų kompetencijų tiek mokytojams, tiek mokiniams, galbūt tas ryšys tarp tėvų ir mokytojų bendravimo tapo glaudesnis. Gyvai bendrauti surasti laiko būdavo sunku, tačiau nuotoliniu būdu galbūt buvo dažniau susisiekiama, dažniau bendraujama. Kokybė, manau, nenukentėjo, tikiuosi, rezultatai nebus blogesni, o gali būti gal net ir geresni. Tas procesas tikrai buvo organizuojamas neblogai. O kai pasigirsta, kad kažkokie vaikai lyg ir nedalyvavo procese, tikriausiai kalbama apie nemotyvuotus vaikus. Tokie vaikai ir į mokyklą ateidavo tik pabūti ar pavalgyti ir pan.

V.DAUJOTIS: Dabar ugdymo kokybė priklauso nuo techninių priemonių ir nuo tų, kurie teikia nuotolinį mokymą, pasirengimo, čia jau iškyla daug problemų. Techninės priemonės: interneto ryšys plačiajuostis, kad be trikdžių galima būtų perduoti daug informacijos, įskaitant videoinformaciją, medžiaga turi būti atitinkamai paruošta. Žinoma, tokios krizės niekas nelaukė, todėl nėra tinkamai paruoštos medžiagos. Mokytojams ir moksleiviams tenka milžiniškas krūvis. Juk ne visi turi gerų kompiuterių. Kaip parodė praktika, keliasdešimt tūkstančių kompiuterių pritrūkome. Šį dalyką išspręsti buvo sunku, nes kompiuterių staigiai prisireikė visam pasauliui. Mūsų Vyriausybės institucijos planavo įsigyti 45 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių, tačiau pavyko įsigyti tik mažesnę dalį planuoto kiekio. Ne todėl, kad trūko lėšų, paprasčiausiai visiems pasaulyje prireikė. Net Jungtinės Amerikos Valstijos, kiek aš girdėjau, Europoje supirkinėjo kompiuterius, nes vienu metu prireikė milžiniško kiekio. Niekas tokios krizės negalėjo prognozuoti. Kitas dalykas - mokytojų pasirengimas. Gali būti puikus mokytojas, bet, pavyzdžiui, jis intensyviai nenaudoja šiuolaikinių techninių ir internetinių priemonių, vadinasi, tokiu atveju nėra ir įgūdžių, kuriuos reikėjo įgyti per labai trumpą laiką. Čia nėra jau neįmanomas dalykas, kad išmoktum naudotis, visi mokytojai tą gali padaryti ir padarys, jei nuotolinis mokymas užsitęs. Bet visa esmė, kad tai reikėjo padaryti per ypač trumpą laiką. Kai kas naudoja išmaniuosius, kaip aš juokauju - „išmintingus telefonus“, bet tai nėra pakankama priemonė perduoti informaciją ar ją gauti. Ši priemonė labiau tinka komunikacijai, žaisti socialiniuose tinkluose, bet ne darbui, ne mokymuisi. Tad jeigu vaikai kompiuterių neturi - problema. Aš manyčiau, daug ką lėmė techninės problemos. Jeigu būtų tik jos, užsitęsus nuotoliniam mokymuisi, šios problemos išsispręstų, nes jos tikrai yra išsprendžiamos. Yra didesnė bėda, nuo kurios priklauso mokymosi kokybė, - mokytojas nėra kompiuteris. Jeigu mokytoją būtų galima pakeisti robotu, kuris viską žino, nereikėtų ir mokytojo. Tačiau tikiuosi, kad to nebus, nes mokytojo autoritetas auklėja mokinius. Autoritetas yra toks dalykas, kurį pripažįsta mokiniai. Autoritetas nereiškia prievartos, nes jeigu yra prievarta, jokio autoriteto nėra. Autoritetas yra abipusis mokinio ir mokytojo supratimas. Jei mokytojai jaučia turį didesnę galią ir ja naudojasi, čia jau yra ne autoritetas. Autoritetas kyla iš mokytojo išmanymo. Jis žino geriau ir daugiau negu mokinys, mokiniai būtent tokį mokytoją gerbia. Kitas autoriteto šaltinis, kuris labai svarbus ir neperteikiamas per kompiuterį, - ugdymas. Ką reiškia ugdyti? Prisiimti atsakomybę už tą nepažįstamą pasaulį, į kurį įvedi mokinį. Mokytojas yra idealių normų atstovas. Tai yra auklėjimo esmė, mes auklėjame žmogų kaip pilietį, o ne mašinos priedėlį. Žinių prikimšti labai nesudėtinga, galima greitai „pripumpuoti“, bet tuomet vaikas liks vaiku ir nesiorientuos pasaulyje, kuriame jis gyvena. Viduriniame ugdyme tai ypač svarbu, nes čia žmogus formuojasi, kaip politinis „gyvūnas“, pasakyčiau pagal Aristotelį. Mokytojo darbas, auklėjimas, buvimas kartu, veikimas kartu su mokytoju yra žmogiškai būtinas. Žmogus nesiformuoja be to.

N.SALDIENĖ:
Dėl vaikų žinių kokybės - įdomi patirtis. Aš mokau antrokus. Jie jau šiek tiek pažengę, be to, ne be kompiuterinių įgūdžių. Vis dėlto pradžioje tėvų pagalbos jiems prireikė. Baigiantis antram mėnesiui pastebiu, kad apie 70 proc. mano mokinukų faktiškai jau visiškai savarankiški. Bet tai daugiau rodo teigiamus jų savarankiškumo pokyčius, informacinių technologijų gebėjimus, pastangas. O dėl pačių žinių kokybės mes niekaip negalime būti garantuoti. Taip, kai kuriuos dalykus įsigudrinom objektyviai įvertinti. Bet didesnė dalis objektyvaus vertinimo priklauso nuo tėvų ir pačių moksleivių (vyresnių) sąžiningumo. Dažniausiai negalime būti tikri, ar vaikas pats atliko užduotį, ar nepasikabino daugybos lentelės prieš kamerą atsakinėdamas, ar kas nors iš artimųjų nepatikrino diktanto prieš nufotografuojant. O šiaip dėl tos pažangos yra labai įvairių nuomonių. Vienų vertinimais, koks buvo, toks ir liko, kitų - padidėjo. Ir čia išsiskiria dvi tendencijos. Vieni vaikai tikrai geriau jaučiasi taip mokydamiesi. Jei dar pasistengi įdomiau pateikti medžiagą, jie tiesiog žydi. Kitų rezultatus veikia, kaip sakėte, tas tandemas. Pabendravusi su abiturientais, sužinojau, kad jiems pažymius „pasigerinti“ padėjo priėjimas be apribojimų prie įvairiausių žinių šaltinių. Ar tai gerai, ar blogai, parodys laikas.

Vis dėlto aš - už tėvų pagalbą savo vaikams. O jei tai tikra pagalba, o ne imitacija - išvis puiku. Visuomet yra vaikų, kurių vienintelė mokymosi motyvacija - mokykla, klasė ir pats mokytojas. Ir mano klasėje yra tokių keletas moksleivių. Deja, jų žinių kokybė stipriai krito. Ir dėl tokių vaikų ypač skauda širdį. Tu gali nors ir iš kailio išsinert - jie net neatsivers tavo paskirtos užduoties. Tiek jiems, tiek jų artimiesiems atsiras tūkstantis ir viena priežastis to nedaryti.

O dėl abiturientų... Gal taip ir geriau. Atranka bus tikresnė ir objektyvesnė. Motyvuoti, gabūs ir nuotoliniu būdu išmoksta. Ne visi Lietuvoj turi būti baigę aukštuosius mokslus. Kažkam, kaip sakoma, reikia ir griovius kasti.

J.POCIENĖ: Dėl abiturientų, deja, savo nuomonės neturiu, nes mano artimoje aplinkoje tokių vaikų nėra. Manau, bet kokiu atveju „gyvas“ mokymasis yra kokybiškesnis ir lengviau įsisavinamas. Tačiau suprantu, kad situacija turėjo būti sprendžiama, kito būdo karantino metu, deja, nebuvo. Jei apskritai kalbėtumėm apie mokymąsi namuose, yra ir pliusų, ir minusų. Kai vaikų namuose yra ne vienas, o daugiau, tai sukelia nemažai problemų. Tos problemos atsiranda net ir pačioje techninėje srityje - dėl kompiuterių skaičiaus namuose, interneto lėtėjimo ir t.t. O dar yra ir kitas momentas, kad kiekvienam vaikui reikia tylos ir atskirties. Todėl manau, kad mokymasis tokiu būdu yra sprendimas išskirtiniu atveju, tačiau taip negalėtų būti nuolat. Tėvams tapti pedagogo pakaitalu yra tikrai sudėtinga, nes, visų pirma, tėvai turi savo darbus. Sutinku, jų funkcija yra padėti vaikams, tačiau kai tenka tapti pedagogo padėjėju, patikėkit, ne kiekvienam iš tėvų tai lengvai sekasi.

Mano nuomone, vienas didžiausių tokio mokymosi minusų - ilgas laikas prie kompiuterio. Kad to išvengtumėm, reiktų iš dalies vaikus įleisti į mokyklą, tačiau procesas turėtų vykti nedidelėmis grupėmis, gal po pusę klasės. Galbūt atsiras sprendimai, kad vaikai dalį darbų atliks savarankiškai, o dalį - gyvai.

Kokius pliusus įžvelgiu šioje situacijoje? Pastebėjau, kad gerokai sumažėjo streso vaikams. Nebeliko pastovaus nerimo dėl atsiskaitymų, nes namuose ir „sienos padeda“. Kitas momentas, vaikams nebereikia keltis ypač anksti, kas šiaip yra labai svarbu, nes vaikai, o ypač paaugliai, turi išmiegoti ir kokybiškai pailsėti.

G.JAKAVONIS: Daugelis prognozuoja antrąją pandemijos bangą, kuri, kaip spėjama, turėtų sutapti su ateinančių mokslo metų pradžia rugsėjo mėnesį. Kaip Lietuva, jos valdžia, pedagogai ir moksleiviai bei studentai turėtų jai ruoštis? Kokias pamokas išmokome per šiuos du su puse mėnesio? Ką darėm gerai, o kas, jūsų manymu, būtų taisytina?


A.NAVICKAS: Mano manymu, dabar visi tiek psichologiškai, tiek fiziškai bus pavargę ir eis atostogauti. Bet reikėtų žymiai anksčiau grįžti iš atostogų ir rugpjūčio pradžioje pradėti galvoti. Darbas bus nuotolinis nuo rugsėjo vėlgi. Manau, mokytojai jau įgavo kompetencijų dirbdami įvairiais įrankiais. Žinoma, bus galima kažką tobulinti. Labiausiai laiko reikėtų skirti, kaip minėjau, skaitmeninių vadovėlių kūrimui ir skaitmeninei metodinei medžiagai, kuri padėtų ir suteiktų vaikams geresnes pasirinkimo sąlygas.

V.DAUJOTIS:
Tikiuosi, tas procesas neužsitęs. Taip, dabar jis yra laikinas, be ne amžinas. Aišku, negalima atmesti ir reikia prognozuoti, kad procesas gali užsitęsti, todėl būtina tam ruoštis. Faktiškai dabar turėtų būti ruošiamas dvigubas scenarijus. Vienas - normalus, klasikinis švietimas, o antras - nuotolinis mokymas. Priklausys nuo to, ar rudenį bus antra pandemijos banga, ar nebus. Tuomet reikės viską rimčiau pergalvoti ir nuspręsti, ko, pavyzdžiui, imtis vietoj egzaminų, nes žinias vis tiek reikia vertinti. Mokymas be vertinimo yra ne mokymas. Vis dėlto turi būti paruošti tam tikri pakaitalai. Institucijos turi viską apgalvoti ir pasiruošti. Dabar buvo gera pamoka, turėjome galimybę pamatyti, kur buvo trūkumų, kur iškilo sunkumų. Žinoma, reikės išspręsti tokius dalykus kaip darbas laboratorijose. Pavyzdžiui, gydytojų rengimas negali vykti nuotoliniu būdu. Pagal tai, kas dabar vyksta, turi būti sukurtas kažkoks modelis. Žinoma, dabar daugiau jis turėtų būti teorinis, o paskui ir praktinis. Problemų daug, bet tam visam reikia ruoštis, kad mes nesiblaškytumėm ir, reikalui esant, tas procesas iš karto galėtų prasidėti. Dabar mes blaškėmės, nes įvyko tiesiog nenumatytas dalykas.

N.SALDIENĖ: Labiausiai nudžiugino šiuo laikotarpiu nemokamą turinį pasiūliusios edukacinės platformos, pvz., Eduka, EMA, Pedagogas.lt ir kitos), savo sukurtais produktais besidalinantys mokytojai, mūsų pačių mokyklos bendruomenė, administracijos padrąsinimas. Tai buvo reali pagalba. Ar tokį palaikymą jaučiau iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pusės? Tikrai ne. Tas blaškymasis nepagelbėjo. Negana, kad nuotolinis mokymas - tikrai sekinantis ir varginantis darbas (amžinas planavimas, visų darbų tikrinimas, sėdėjimas prie kompiuterio nuo ryto iki vakaro), tai dar ir ministras ekrane blaškosi nuo vieno prie kito. Ir turi mokytojas vieną dieną sukti galvą, kaip sutraukti ugdymo programą, kitą dieną - vėl pergalvoti, kaip čia ją išplėst. Vienas pedagogas gerai pasakė: „Jeigu jau nepadeda, lai ir netrukdo“. Jei rudenį reikės vėl kibti į nuotolinį mokymą, norisi aiškumo ir konkretumo. Mes, mokytojai, tikrai aptarsime savo patirtį, pasitobulinsime, paruošime tokiai situacijai pritaikytus planus, suvienodinsime ugdymo platformas. Savo ruožtu, tikiuosi ministerija per tuos du vasaros mėnesius irgi atliks namų darbus ir normaliai pasiruoš naujiems mokslo metams (mokytojai juk sugebėjo persikvalifikuoti per dvi savaites!)

J.POCIENĖ:
Mano nuomone, ateityje dalis mokymosi medžiagos, užduočių ir t.t. turėtų taip ir likti internetinėje erdvėje, kad vaikai galėtų atlikti užduotis, namų darbus ir įsisavinti informaciją čia pateikiamu būdu. Tačiau gyvas bendravimas yra nepamainomas. Manyčiau, mokykla turėtų dalinti procesus į interaktyvius - namuose ir gyvus - mokyklose. Manau, teorinė medžiaga gali būti puikiai įsisavinama būtent interneto pagalba, o gyvai vaikai turėtų būti buriami projektams, specialioms užduotims ir t.t.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUMAŽĖJO: birželį „Klaipėdos naftos“ naftos terminalų preliminarios pardavimo pajamos siekė 2,1 mln. eurų, ir, lyginant su praėjusių metų birželiu, yra 0,6 mln. eurų, arba 22,2 proc., mažesnės.
  • KORONAVIRUSAS: Rumunija skelbia apie naujų koronaviruso infekcijų paros skaičiaus rekordą; per 24 valandas šalyje patvirtinti 555 nauji atvejai; iki tol daugiausia infekcijų per parą registruota balandžio 11-ąją – 523.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar prezidentas turėjo pasidalinti skėčiu su šalia šlampančiu berniuku?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

+7 +9 C

 

+10 +12 C

 +18 +20 C

+17 +19 C

 

+19 +21 C

3-4 m/s

2-3 m/s

 

3 m/s

Nuorodos