Nors labai daug kas pasikeitė, prieš trejus metus nustatytas skurdžiausių teritorijų sąrašas šiemet išlieka nepakitęs. Skurde nugrimzdusioje Lietuvoje labiausiai skurstančius vargu ar beįmanoma suskaičiuoti, bet sąraše, kaip ir prieš trejus metus, tebėra įrašyti tie patys keturiolika rajonų. Valdžia pripažįsta, kad problemine teritorija šiandien reikia vadinti visą Lietuvą.
Skurdžiausių, problemiškiausių teritorijų sąrašas 2007 metais buvo sudarytas pagal nedarbo lygį ir pašalpų gavėjų skaičių. Labiausiai skurstančiais šalyje buvo įvardyti keturiolika rajonų: Akmenės, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių ir Druskininkų. Probleminėms teritorijoms per 6 metus (2007-2013 metus) iš Europos Sąjungos fondų numatyta skirti per 300 mln. litų. Šie pinigai skiriami daugiabučiams, sporto, kultūros infrastruktūrai atnaujinti, socialiniam būstui plėsti, miesto viešosioms erdvėms tvarkyti. “Kaip parama atsilieps skurdo mažinimui? Ar vargo fone tvarkomos aikštės dar labiau nepripildys skurstančių žmonių kantrybės taurės?” - “Respublika” klausė kelių vargingiausiais įvardytų rajonų savivaldybių vadovų.
Romaldas GADEIKIS, Joniškio r. savivaldybės meras:
Ši programa, kiek teko girdėti, buvo sugalvota ne Lietuvai, Lietuva ja tik pasinaudojo. Bet manau, kad tai nėra blogai. Mes dar nespėjome tos programos pradėti įgyvendinti. Tik planuojame. Pinigai skiriami daugiabučių namų rekonstrukcijai, socialinio būsto plėtrai, viešosioms erdvėms sutvarkyti. Pasikeis miesto veidas, miestas taps patrauklesnis ne tik čia gyvenantiesiems, bet ir svečiams. Iš šios programos Joniškiui gražinti numatyta apie 15 mln. litų.
Daug kas sako, kam čia gražintis, kai toks didelis nedarbas, kai daugėja pašalpų gavėjų, bet aš matau ir kitą problemą. Nėra norinčiųjų dirbti, tik gauti pašalpas ir šiaip taip vargti. Joniškyje nedarbas tik vienu procentu lenkia šalies vidurkį. Daug ko reikia, kad gyvenimas imtų gerėti. Reikia investicijų, žmonių supratimo, kad jie patys turi keisti savo valstybę ir ją išlaikyti, o ne bėgti į tas šalis, kur gyvenimas jau surikiuotas.
Bronis ROPĖ, Ignalinos r. savivaldybės meras:
Prieš trejus metus Ignalina atitiko tuos kriterijus, kurie buvo sugalvoti, bet šiandien mes niekuo nesiskiriame nuo kitų. Pasinaudoję ta programa, kuri buvo mums numatyta, mes labai smarkiai išgražinsime miestą, atnaujinsime daugiabučius. Ne, žmonės nesipiktina, kad parama pasiekė per aplinkos gražinimo projektus, ko jiems piktintis, didžioji dalis Ignalinos bus pertvarkyta. Gerėja infrastruktūra, brangsta būstas, gyventojams tai tik į naudą. Devynis daugiabučius namus jau atnaujinome, dar šeši bus atnaujinti iš antrojo etapo lėšų. 85 proc. išlaidų dengiama programos lėšomis, savivaldybė dar savo dalį prideda. Kas galėtų pykti, kai už langų kainą visas namas renovuojamas? Kiti rajonai mums gali tik pavydėti. Galima sakyti, kad Ignalina prieš trejus metus išlošė loterijoje.
Jeigu pagal šios dienos kriterijus būtų nustatomi skurdžiausi rajonai, tai jų išskirti būtų nebeįmanoma. Aišku, visos problemos yra kaime. Kaime gyvena apie 70 proc. bedarbių. Pasak savivaldybių asociacijos, šį sąrašą būtų galima išplėsti dar keliais rajonais, tačiau tai daryti, kai regionams Europos Sąjungos skiriamų papildomų lėšų panaudojimas tik įsibėgėja, būtų netikslinga.
Vytautas VIGELIS, Švenčionių r. savivaldybės meras:
Stipriai pajutome programos naudą, nes gauname papildomą finansavimą gyvenimo kokybei gerinti, aplinkai tvarkyti. Ši programa tiesiogiai skurdo nesumažins, bet jos naudą miesto žmonės pajus smarkiai.
Darbo biržos duomenimis, nedarbas mūsų rajone yra sumažėjęs, bet socialinių išmokų išmokame kur kas daugiau. Prieš metus išmokoms reikėjo 100 tūkst. litų, o praėjusiais metais - net tris kartus daugiau. Negaliu ir aš pasakyti, kiek mūsų rajono gyventojų emigravo į užsienį, išvažiavo į miestus. Žinau tik tai, kad per dešimt metų gyventojų rajone nuo 36 tūkst. sumažėjo iki 30 tūkst. Gaila, nėra duomenų, kiek žmonių iš mūsų rajono emigravo. Aišku, priežasčių yra ir daugiau. Rajonas labai sensta. Praėjusiais metais mirė pustrečio karto žmonių daugiau, negu gimė.
Zdislavas PALEVIČIUS, Šalčininkų r. savivaldybės meras:
Nei pridėsi, nei atimsi, pinigai, kuriuos gausime papuolę į skurdžiausių teritorijų sąrašą, nepakenks. Manau, kad per ateinančius trejus metus turėtume panaudoti apie 20 milijonų litų. Jie bus skirti sporto, kultūros infrastruktūrai atnaujinti, socialiniam būstui plėsti, miesto viešosioms erdvėms tvarkyti.
Aišku, tai gerai, svarbu kiekvienas litas, bet nedarbo problemas reikia spręsti kitaip. Mūsų savivaldybės gyventojai yra labai priklausomi nuo situacijos sostinėje. Pajutome, kad į mūsų darbo biržą atėjo registruotis labai daug žmonių, anksčiau darbą turėjusių Vilniuje. Ką jau kalbėti apie pašalpas, pašalpų pernai išmokėjome dvigubai daugiau, apie vieną milijoną litų.
Kas nori gyventi, tas gyvena. Tenka pripažinti, kad yra labai daug žmonių, kurie nori ne dirbti, o tik pašalpas imti.
