4 nuotr.Kryžkalnio monumento idėja gimė iš noro sukurti paminklą, kuris atspindėtų visos Lietuvos partizanų kovos mastą. Tačiau paaiškėjo, kad dalis kalnelio priklausė vienam ūkininkui. Teko ilgai derėtis, kol galiausiai pavyko išpirkti. Tam 2014 m. buvo įkurta Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga. Ją įkūrė saujelė dar likusių gyvų partizanų iš kelių miestų, kurie patys ir kiti pilietiški žmonės surinko 20 tūkst. eurų sumą sklypui išpirkti.
Gintautas Lukošaitis pasiūlė sukurti skulptūrą, atkartojant autentišką partizanų nuotrauką, kuri yra pavadinta ,,Partizanų žvalgyba". Šia originalia skulptūra turėjo būti įprasmintas ir įamžintas Lietuvos partizanų-karžygių nemarios Laisvės kovos atminimas, lietuvių tauta kviečiama būti budri, bet kuriuo metu pasiruošusi apginti savo valstybę, laisvę ir nepriklausomybę.
Tačiau atsirado laisvės kovų žmonėmis pasivadinusių iniciatorių, kurie užsiėmė Alfonso Svarinsko Kryžkalnyje pradėtos statyti koplyčios projektu, jam buvo skirtas savivaldybės finansavimas. Kažkoks verslininkas, kartu su patriotais apsimetančiais jaunuoliais, ėmė mums daryti spaudimą, kad perleistume sklypą, nupirktą partizanų memorialui. Galiausiai mes pasidavėme, buvo nuspręsta įgyvendinti projektą su kalavijo obelisku. Tačiau buvome sutarę vieną sąlygą - kad kalavijo viršūnėje bus auksuotas Vyčio Kryžius. Bet dabartiniame variante Vyčio Kryžiaus toje vietoje nėra.
Manau, ši iniciatyva kilo ne iš patriotinių idėjų, o iš noro pasinaudoti Vyriausybės projekto įgyvendinimui skirtais pinigais. Gal todėl buvo tarsi nepastebėta, kad į žemę įsmeigtas kalavijas yra pasidavimo, pralaimėjimo, mirties simbolis.
Susidaro įspūdis, kad šis paminklo atidengimas buvo surengtas ne dėl noro pagerbti partizanus, o kai kurių, besiruošiančių į rinkimus, politinės kampanijos dalis. Iš didelio noro įsisavinti pinigus ir pasireklamuoti prieš rinkimus, partizanus pagerbti turėjęs memorialas, manau, iš tiesų išniekina jų atminimą.
