5 nuotr.Prieš pora savaičių Vilniaus savivaldybės tinklalapyje pasirodė skelbimas, kad š.m. vasario 19 d. visuomenei bus pristatytas administracinės paskirties pastato buvusio „Žalgirio“ stadiono sklype projektas. Daugiau nei 6 hektarų sklypas, užimantis didžiąją dalį - beveik 8,5 ha - buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijos, buvo įvardintas kaip „Hanner“ grupės įmonės „Promola“ nuosavybė. Šis skelbimas visiems buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus - iki šiol „Hanner“ iš valstybės šį sklypą nuomojo lengvatinėmis sąlygomis. Lengvatinėmis todėl, kad nuomotojui iki šiol galioja įsipareigojimas toje vietoje pastatyti naują stadioną.
Pagal galiojančius įstatymus, NT vystytojas šį sklypą galėjo išpirkti tik komercine kaina, kuri matuojama dešimtimis milijonų eurų. O parduoti šį sklypą UAB „Hanner“ galėjo tik Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Tačiau NŽT apie tokį sandėrį nieko negirdėjo.
„Jūsų nurodyto sklypo Rinktinės g. 3, Vilniuje, pardavimo sutarties mūsų archyvuose nėra. Toks sandoris nebuvo vykdomas. Pardavimo aukcionas nebuvo rengiamas. Jūsų nurodytu sklypu naudojasi UAB „Promola“, - rašoma NŽT atsakyme „Respublikai“.
„UAB „Promola“ yra įsigijusi keletą sklypų. Dalis sklypų buvo nuomojama, dalis buvo nuosavybė - išsipirkta jau ankstesnių savininkų“, - miglotai į klausimą, kaip, kada ir už kiek valstybinis sklypas tapo privačia nuosavybe, atsakė Vilniaus savivaldybė.
Tad buvo ar nebuvo žemės sklypo pirkimo sandoris? Klausimas esminis, nes jeigu buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje esantis sklypas iš valstybinio tapo privačiu, verslininkams ne itin pageidaujamas įsipareigojimas statyti stadioną toje vietoje išnyksta. O galbūt NT vystytojai tiesiog kvailina visuomenę ir sostinės savivaldybę, teigdami tai, ko nėra? Tikėdamiesi, kad niekas nepastebės tokios „smulkmenos“ ir miesto taryba patvirtins planus stadiono vietoje statyti biurus ir gyvenamuosius metus?
Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės rodo, kad iš 63 166 kvadratinių metrų ploto sklypo tik 3467 kv.m priklauso UAB „Promola“, o likusieji 59 699 kv.m kaip buvo, taip ir liko valstybės nuosavybe. O kur yra tas privatus sklypo gabalėlis? Ar ant jo planuojama statyti administracinį pastatą, ar vis dėlto - valstybinėje žemėje?
Tikėjausi, kad atsakymus į visus klausimus pavyks gauti projektinių pasiūlymų pristatyme visuomenei. Veltui. Į klausimą, kur „plaukioja“ privačios žemės gabalėlis valstybiniame sklype, pristatyme dalyvavęs UAB „Promola“ atstovas Ramūnas Banys atsakė taip: „Reikėtų patikslinti, pasikėlus žemės sklypo planą. Dabar negaliu atsakyti.“
„Šitas klausimas yra labai svarbus, - pabrėžė susitikime dalyvavęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus. - Jūs projektiniuose pasiūlymuose rašote, kad statote savo sklype. Jeigu jūs statote savo sklype, tai tas sklypas turėtų būti identifikuotas. Mano žiniomis, sklypas yra bendras ir nuosavybės dalys yra neišskirtos. Jeigu taip ir yra, tai viskas atrodo itin keistai. Jūs projektiniuose pasiūlymuose rašote, kad statote savo sklype, bet negalite identifikuoti savo sklypo dalies. Tokiu atveju jūs klaidinate visuomenę. Iš to, kas parašyta, atrodo, kad šita dalis jums jau yra nustatyta, o iš tikrųjų taip nėra. Turėtų būti aiškiai pasakyta, kur yra privati dalis.“
„Kada buvo tvirtinamas šitas detalus planas, tai vystytojui buvo nustatyti tam tikri reikalavimai, - tęsė G.Tiškus. - Ir jūs privalote apie tuos reikalavimus taip pat pasisakyti. Pagal šiandien galiojantį bendrąjį planą čia turi būti stadionas. Čia yra prioritetinė vieta sporto įrenginiams statyti. Ir bendrojo plano - dar niekas nepakeitė. Mes šito stadiono jūsų projektiniuose pasiūlymuose iš viso nematome. Kaip architektui, man būtų sunku nagrinėti atskiro administracinio pastato projektą, nematant viso komplekso išplanavimo. Taip nedaroma. Mes turime matyti viską. Mes turime matyti visą šito sklypo generalinį planą. Dar vienas įsipareigojimas galiojančiame detaliajame plane - miestiečiams įrengti 8200 kv.m viešųjų erdvių sistemą. Kur ji yra?“
„Toliau“, - trumpai atsiliepė posėdžiui pirmininkavęs UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ direktorius Remigijus Bimba.
„Nustatyti teritoriją, kurioje numatoma 16 602 kv.m ploto futbolo arena. Kur ji yra?“ - klausė G.Tiškus.
R.Bimba: „Toliau.“
G.Tiškus: „Visi nauji projektai rengiami konkurso būdu. Norime žinoti, kada buvo konkursas, kur apie tą konkursą buvo skelbiama, kas tą konkursą organizavo, kas dalyvavo ir kas laimėjo?“
R.Bimba: „Toliau.“
G.Tiškus: „Kol kas tiek.“
R.Bimba: „Kaip žinote, apie visumą šitos teritorijos, kaip ji bus vystoma, buvo daromas kūrybinės dirbtuvės ir tų dirbtuvių pagrindu buvo sukurta grupė, kuri išdėliojo pastatų struktūrą šitame sklype. Mes galvojome, kad tai jau yra viskas. Sklypo struktūra jau yra sudėliota.“
G.Tiškus: „Tekstas detaliajame plane sako kitaip. Detalusis planas buvo patvirtintas jau po šitų dirbtuvių.“
R.Bimba: „OK, mes supratom. Atsakysime jums raštu per penkias darbo dienas.“
Tiek „Promolos“, tiek projektinius pasiūlymus rengusios „Architektūros kūrybinės grupės“ atstovai it skęstantys šiaudo įsikabino į teisės aktuose numatytą galimybę į klausimus atsakyti raštu per penkias darbo dienas.
Ką gi - palauksime.
