Rubrikoje "Mini interviu" kalbamės su kino režisiere Janina Lapinskaite.
1 nuotr.
- Gimtadienį švenčiate kovo 8-ąją, kai minima Tarptautinė moterų solidarumo diena. Ką apie šią šventę ir vis dar netylančias diskusijas dėl jos, kaip sovietmečio palikimo, manote jūs?
- Sovietmečiu Kovo 8-oji buvo nedarbo diena. Tad ši sovietinė šventė mano gimtadieniui suteikdavo laisvadienį. Kita vertus, tą dieną gėlės būdavo visų moterų rankose ir mano gimtadieninė puokštė neišsiskirdavo. Paskui atėjo laikas, kai šią šventę ėmė vertinti tarsi kažkokią atgyveną. Ir tada, kai nešdavausi gimtadienio gėlių puokštę, kartais sulaukdavau priekaištingų žvilgsnių: va, žiūrėk, čia ta, kuri dar švenčia sovietinę moters dieną.
Nesureikšminu savo gimtadienio, kuris man nėra tarsi startinė pozicija, jog būtent tądien pasvarstyčiau apie praėjusius metus, tad juo labiau neteikiu reikšmės ir Moters dienai. Kovo 8-osios emocija man labiau asocijuojasi su tirpstančiais varvekliais, vis dažniau išnyrančia saule - su taip laukiamu pavasariu.
Šiuo metu daug kalbama apie moterų ir vyrų lygybę, apie feminizmo apraiškas ir pan. Ir į kai kuriuos mano filmus bandoma pažvelgti, ar nėra feminizmo apraiškų, arba atvirkščiai, ar aš vienu ar kitu filmu nenuskriaudžiu moters grožio. Tačiau ir šios problemos nesureikšminu, nors neretai pagalvoju, o kodėl išskiriamas, pavyzdžiui, tik moterų režisierių festivalis ir pan? Man tai nėra aktualu.
- Ilgą laiką vadovavote Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedrai. Kokius lietuviškų kanalų pliusus ir minusus įžvelgiate?
- Televizijų nesiimčiau vertinti, nes nelabai ką, išskyrus Kultūros kanalą, žiūriu. Kodėl? Reklaminės pauzės žiūrint kokią laidą ar filmą yra tokios ilgos, kad mano kantrybė ties tomis pauzėmis ir baigiasi. Tos reklaminės pauzės visai „išjungia" norą kažką pamatyti.
Kai bendrauju su studentais akademijoje, kurioje dar dėstau, suprantu, kad jauni žmonės nebežiūri televizoriaus taip, kaip buvo įprasta: įsijungi, atsisėdi ir žiūri. Jie vis tik yra interneto vaikai. Žinoma, jie pasižiūri užsienietiškus serialus, bet žiūri tada, kada nori. Todėl dažnai pagalvoju, o kokia televizijos ateitis? Kokiai auditorijai dabar turėtų būti kuriamos laidos? TV vadovai pirmiausia turėtų atsakyti į šį klausimą.
