respublika.lt
 

Įstrigusi Vilniaus metro idėjanuotraukos (36)

2019 rugpjūčio mėn. 05 d. 07:12:50
Gediminas JAKAVONIS

Apie Vilniaus metro idėją kalbame jau ne vienus metus. 2018 m. Seimas priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriame nustatė tokio projekto įgyvendinimo tvarką. Tad kodėl metro idėja vis dar stringa?

×
nuotr. 5 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo verslininkas, Vilniaus metro idėjos propaguotojas Juozas ZYKUS, buvęs Seimo pirmininkas, aplinkosaugos ministras Artūras PAULAUSKAS, buvęs Seimo narys, verslininkas Jonas JAGMINAS, buvęs Seimo narys, žurnalistas Valdas VASILIAUSKAS, Kauno verslininkas Romas PETRIKIS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Juozai, ta idėja, kurią jūs propaguojate, niekaip neįsibėgėja, nors turite visuomenininkų palaikymą. Lietuva vystosi ir tokio rimto projekto reikėtų - daug Vilniaus problemų išsispręstų, kalbu apie parkavimąsi, spūstis. Kas vyksta Lietuvoje, kas kaltininkas, neleidžiantis pradėti darbų, kad mūsų ekonomika šiek tiek pajudėtų?

J.ZYKUS:
Manau, pagrindinė priežastis - geras gyvenimas. Lietuva per šį laiką praaugo ir pralenkė tokias šalis kaip Portugalija, priartėjo prie Italijos, Ispanijos. Per šį dešimtmetį, nuo krizės pradžios, mes gavome per 30 mlrd. neuždirbtų pinigų ir yra problema, kur tuos pinigus išleisti. Iš kur susirinko tie pinigai? Mes kiekvienais metais gauname europinės paramos milijardus, gauname pinigus už emigrantus, dar 12 mlrd. Andrius Kubilius pasikolino iš banko. Visa tai sudėjus ir susidaro per 30 mlrd. Tai yra fiksuojama Europos dokumentuose, tai įvertinę ispanai, italai ir portugalai deklaruoja, kad mums dabar skirs 2,5 mlrd. lėšų mažiau. Ką reiškia 2,5 mlrd. finansinė skylė? Vadinasi, apie 350 mln. į metus. Kai ši parama sumažės, apie 10 tūkst. žmonių neteks darbo. Šie žmonės emigruos, važiuos į tas šalis, kuriose didesni darbo užmokesčiai. Taigi biudžetas sumažės ir jau dabar reikėtų ieškoti, kuo mes tą finansinę skylę užkišime.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Artūrai, metro idėja yra pakankamai patraukli. Kas yra trukdytojai? Nejaugi miesto savivaldybė, sostinės vadai nesupranta, kad toks projektas yra naudingas, aprūpinantis ir darbo vietomis, ir darbo užmokesčiu, galų gale, ir pats miestas visai kitaip atrodytų. Kas tam trukdo?


A.PAULAUSKAS:
Metro klausimas ne vieną kartą buvo svarstomas Seime. Ponas Zykus gerai dirba tą darbą, kalbėdamas su Seimo nariais apie šią idėją. Nors pradžia buvo sunki, paskutiniai Seimai pritarė metro statybai. Per paskutinį svarstymą prieš trejus metus prezidentė ir Vyriausybė intensyviai kėlė klausimą, kad nebūtų naudojamos valstybės lėšos. Buvo pasakyta, kad tai bus privačių asmenų lėšos. Jeigu valstybė norės dalyvauti, tikrai turės tokią galimybę - niekas nesiruošia piktnaudžiauti ar turėti savanaudiškų tikslų. Man atrodo, buvo didelis pritarimas, gal apie 100 Seimo narių pritarė, tas projektas buvo palaimintas, bet, kaip teisingai pastebėjote, nėra pritarimo iš Vilniaus miesto. Ankstesnis meras Artūras Zuokas turėjo kitą - tramvajaus - idėją. Kaip žinote, prie savivaldybės stovėjo tramvajaus vagonas, kaip pavyzdys. Jis nėra žmogus, kuris nemėgtų įgyvendinti didelių projektų, bet jis turėjo savo matymą, todėl metro idėjai priešinosi. Manau, jeigu Vyriausybė ir Seimas mato tokią galimybę statyti, tai tikrai buvo galima sutarti su miesto valdžia dėl šios idėjos ir pradėti daryti.

Jei kalbėtume apskritai apie projektus, Lietuva per trisdešimt metų didelių projektų, kurie verstų didžiuotis, nelabai ir padarė. Tik šiokių tokių lokalinių projektų. Mes vis labiau kalbame apie techninę inteligentiją, kuri įgyja specialybes ir nori pasirodyti toje srityje, bet inžinieriams tikrai nėra daug tų projektų, kuriuose galėtų parodyti savo išmanumą, o metro projektas būtų kaip tik jungiantis daugelį techninių specialybių, tad būtų galimybė atsiskleisti įvairiems talentams. Mano nuomone, toks projektas vienytų ir vilniečius, nes juk tai būtų ir Vilniaus miesto gerovei. Kalbant apie didelius projektus, tikrai reikia drąsos ir valios, gaila, kad mūsų Vyriausybės, kai yra išrenkamos, lyg ir turi idėjų ir galimybių tai daryti, bet paskui paskęsta skandaluose, vietiniuose rinkimuose ir pan. Kadencijų pabaigoje matome „išgyvenimo klausimą“ ir laiko tempimą iki kadencijos pabaigos - nėra tokių darbų, kurie galėtų būti tęsiami, perduodami kitoms kadencijoms, nes nėra tokių ambicijų.

Manau, metro idėją reikia palaikyti, reikėtų, kad visuomenė labiau dalyvautų šiuose sprendimuose, netgi bandytų daryti įtaką valdžiai tokius sprendimus greičiau vykdyti. Juk niekas neatšaukė to įstatymo, tas projektas vis dar yra galiojantis.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Jonai, jūs turite patirties ir žemės ūkio srityje, ir kaip politikas, šiuo metu esate verslininkas, kuriam, regis, viskas gerai sekasi. Pažiūrėkime, kas vyksta kaimiškose savivaldybėse. Renovuojamos mokyklos, kurios po penkerių metų yra uždaromos, nutiesiami keliai, tačiau tose gyvenvietėse nelieka gyventojų. Kai pradedama kalbėti apie Europos paramą, matau, kiek yra iššvaistyta pinigų, investuota į tokius darbus, kurie labai greitai tampa nereikalingi. Kokia būtų jūsų nuomonė?


J.JAGMINAS: Naikinti, uždaryti viską yra paprasčiau. Į jūsų klausimą galėčiau atsakyti kaip žemaitis, vienu žodžiu - nekompetencija. Iš kadencijos į kadenciją ji ėjo ir nešė tokį labai prastą rezultatą. Aš visą gyvenimą užsiiminėjau žemės ūkiu, prie įvairių santvarkų. Įstojus į Europos Sąjungą, labai stipriai pasikeitė žemės ūkio situacija, atėjo naujos technologijos, atėjo lėšos ir atėjo didelės galimybės, senosios Europos patirtis, kuria buvo galima išmintingai pasinaudoti. Europos Sąjungos lėšos, kaip jūs ir paminėjote, buvo iššvaistytos menkaverčiams ir visiškai niekiniams projektams. Vietos valdžia, savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija turėjo numatyti gyventojų raidos tendencijas, ir tada svarstyti, kur reikia lėšas investuoti mokyklų sutvarkymui. O šiandien turime tokių vietų, kur įdėta keli milijonai, nutiesti keliai, sutvarkytos mokyklos, bet jos yra tuščios. Kodėl taip įvyko? Man Seime teko dvi kadencijas tarnauti, kartais buvo priimami įvairūs prieštaringi įstatymai. Neva atėjusios naujos vyriausybės planavo pagerinti verslo padėtį, tiksliau - pagerinti verslo aplinką, kad būtų papildomų darbo vietų visur, tačiau, kita vertus, viskas buvo daroma, kad taip nevyktų. Valentinas Mazuronis buvo aplinkos ministru, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė labai garsiai deklaravo, kaip bus gaivinamas kaimas, koks bus prioritetas - gyvulininkystės plėtra, o ten, kaip žinoma, yra daugiausiai darbo vietų. Buvo priimtas teritorijų planavimo 22 straipsnio pakeitimas, šiame įstatyme akivaizdžiai kyšojo korupcijos ausys. V.Mazuronis, kaip žinote, buvo architektas pagal specialybę, jis prastūmė įstatymą, kur iki tol nereikėjo priešprojektinių pasiūlymų pateikti rajonų architektų skyriams ir viskas ėjo paprasčiau. Kad architektai turėtų gražaus darbo ir gero uždarbio - bet kuriam objektui reikėjo daryti du projektus: vienas - priešprojektinis pasiūlymas, kuris yra tas pats projektas, tik nesuderintas. Paskui reikia gaišti laiką ir daryti antrą projektą. Tai tik vienas epizodas. Šnekėdami apie gamybos plėtrą, kurios nėra, „galime deklamuoti eilėraščius“, kokius norime, kad sugrąžinsime emigrantus, kad kursime darbo vietas, - nieko mes nesukursime. Tik reali gamybos plėtra, jeigu ji bus, tiek žemės ūkyje, tiek pramonėje, tiek infrastruktūros sudėtyje, tik taip bus suteiktos realios darbo vietos žmonėms, jie gyvens, turės pragyvenimo šaltinį, mokysis mokyklose ir pan.

Pastaruoju metu matau tendenciją, kad žemės ūkio sektorius labai stipriai susitraukė. Man teko būti paskutiniu sovietinės Lietuvos žemės ūkio ministru, tada dirbo 660 tūkst. žmonių agropramoniniame komplekse, iš jų - 320 tūkst. dirbo tiesiogiai žemės ūkyje. Jeigu kalbėsime apie gamybą, tai gaminome apie 3,5 mln. tonų pieno, apie 220 tūkst. tonų įvairių rūšių mėsos. Šiandien skaičiai yra apgailėtini, sunaikintos fermos, sunaikintas žemės ūkis, pieno gamintojai gauna skatikus ir jie baigia lenkams išparduoti karves - o juk tai yra taip pat darbo vietos. Šiandien džiaugiamės eksportuodami 3-4 mln. tonų grūdų per Klaipėdos uostą. Aš kaip agronomas ir kaip žemės ūkio žmogus, manau, kad tai yra nusikaltimas, švelniai tariant. Parduodame grūdus ir apvalius rąstus - tai yra ubago ekonomika.

G.JAKAVONIS:
Noriu paminėti, kad ponas J.Jagminas turi dvi paukščių fermas Varėnos rajone ir puikiai prisimenu, koks buvo pasipriešinimas, kad jų nebūtų.

J.JAGMINAS: Svarbiausia, kad didžiausias pasipriešinimas buvo ne iš vietinių žmonių, o iš rajono vadovų. Labiausiai priešinosi Algis Kašėta, Vidas Mikalauskas, bet daugiausiai veikė A.Kašėta.

V.VASILIAUSKAS:
Labai keista, kad ateitis, kuri yra už lango, rūpi tik verslininkui Juozui Zykui, bet nerūpi nei Vyriausybei, nei Seimui. Pažiūrėkite, kas darosi Europoje. Centrinis bankas muša į vienus vartus, lėtėja augimas, eurozonoje yra didelių įtampų, kurias didina Europos ir Kinijos prekybos karas. Visiškai neaišku, kokie prasidės nauji finansiniai metai nuo 2021 m. Niekas apie tai nekalba. Keičiasi Centrinio banko, Europos Sąjungos visa valdžia. Kas bus, niekam nerūpi, tarsi gyventume Marse. Gyvename savo reikalais, savo peštynėmis, pešėsi Vyriausybė su prezidentūra, dabar pešasi ir Kultūros komiteto pirmininkas su premjeru, Seimas virto Gariūnais, kur buvo prekiaujama Viktoro Pranskiečio galva - pradėta atvira prekyba Seimo narių mandatais. Niekas daugiau nerūpi, tai kam gali rūpėti J.Zykaus projektas dėl metro, kuris apima ne tik Vilnių, dabar jis yra išplėtotas iki dvipolio ir siekia Klaipėdą, svarbiausia, kad jis yra XVII Vyriausybės programoje, yra atskiras skyrius, skirtas darniam geležinkelio transportui. Būtų labai gražu, jei mes galėtume važiuoti ne tik iki Klaipėdos, sėstume į traukinį ir kaip visi europiečiai galėtume važiuoti į Varšuvą, Berlyną, Romą, net į tą patį Londoną. Visi europiečiai neskrenda, o važiuoja traukiniais. Taip yra patogiau, greičiau ir pigiau, saugiau. Atrodo, kad mes gyvename kažkokioje gūdžioje provincijoje ir tai rūpi vienam J.Zykui. Net mūsų žiniasklaida nieko nerašo, jai neįdomu, kas vyksta Europos Sąjungoje, kokia situacija yra euro zonoje. Ekonomistai taip pat kalba tik apie Lietuvos vietinius reikalus. Taip yra tikriausiai todėl, kaip gerbiamas Artūras jau minėjo, kad visiems rūpi, kaip išgyventi, kaip išbūti tą kadenciją. Tuoj vėl Seimo rinkimai, visi galvoja apie tai, o apie tokius didelius infrastruktūrinius projektus, kurių net nepadarysi per vieną kadenciją, niekas negalvoja - visi mūsų seimai, vyriausybės ir teismai galvoja tik apie 4 metus, savąją kadenciją. Daugiau jų protas neapima, 8 metai jau būtų per daug. Kas įvyksta? Jūs kalbėjote apie grūdus, bet tiek man, tiek ir kitiems didelis skausmas yra miškas. Programoje įrašyta, kad iš Lietuvos eksportuosime ne žaliavą, o apdirbtą žaliavą ir gaminius, didesnės pridėtinės vertės, tačiau viskas yra atvirkščiai, masiškai yra vežami rąstai. Tai tikrai ubagų ekonomika. Gyvenama šia diena, todėl dideli projektai jiems nerūpi.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Romai, kokios būtų įžvalgos? Ar čia nebus kaip su Viliaus Kavaliausko Vyčiu? Juozas su projektu neprasimuš, o Kaunas turės metro. Kodėl Lietuvoje nepajuda tokie reikalingi projektai?

R.PETRIKIS: Trūksta supratimo. Mes tikriausiai esame per daug paskendę tarpusavio rietenose, o jos kyla todėl, kad nėra lyderių, kurie iškeltų idėjas. Mus visus suvienijo Nepriklausomybės idėja, stojimas į NATO, į Europos Sąjungą, o dabar nėra idėjų, ką reikėtų daryti. Visi yra paskendę smulkmenose ir todėl nieko nevyksta. Jeigu politikas nedaro ryžtingų veiksmų, nieko nevykdo, tai nėra kuo apkaltinti, jis visuomet yra teisus. Pas mus yra tokia situacija, kad nėra drąsių projektų, nes vykdant drąsų projektą yra daromos ir klaidos. Žmonės tiesiog apsidraudžia. Jeigu mes ir toliau taip gyvensime, tai nusigyvensime. Europos Sąjungos statistikoje Lietuva metai iš metų pagal investicijas yra paskutinėje vietoje. Be investicijų nebus nieko. Visos partijos prieš rinkimus kalba apie biudžetą, kaip reikės paskirstyti, bet juk pinigus reikia uždirbti, reikalingos investicijos, o jos ateina labai sunkiai. Pažiūrėkime į valstybes, kurios normaliai vystosi - Airija, Suomija. Jeigu mes neturėsime drąsių projektų, nieko nebus. Tas pat pasakytina ir apie metro. Geriau nieko nedaryti. Geras tas meras, kuris nieko nedaro, nes tas, kuris daro, tai ir klaidų padaro. Aš manau, kad mes drąsiai turime imtis projektų. Pas mus yra labai ryški problema, ateina partijos, kurios laimi populizmu. Darykime, ką nors, imkimės darbų, galbūt ir padarysime klaidų, jas pataisysime, tačiau nieko nedarymas yra pats baisiausias dalykas. Mūsų ateitis yra inovacijos, o jeigu jų nebus, nieko nebus. Tas pat pasakytina ir apie žemės ūkį, pramonę - mes neturime pardavinėti žaliavų, neturime pardavinėti savo žmonių užsieniui.

G.JAKAVONIS: Nė vieno iš čia esančių nereikia agituoti, kad metro mums tikrai yra reikalingas. Tad įvardinkite, kas gi tas „Tautos didvyris“, tam kliudantis?

J.ZYKUS: Kaltininkų toli nereikia ieškoti, tie kaltininkai esame mes. Politikai ateina daugumos noru, o dauguma renka pagal save. Išrinko tokius žmones ir ką gali padaryti, kai toks jų mąstymas? Politikai ateina ne misijos įgyvendinti, kaip tą Lietuvą ištempti, o kaip pragyventi - ateina kaip į verslą. Į politiką turėtų ateiti toks žmogus, kuris apie savo gerovę jau neturėtų galvoti. Tokį politiką žinau - Visvaldas Matijošaitis. Jis atėjo, jam nelabai rūpi, ką ten apie jį šnekės, ką žiniasklaida rašys. Jis daro savo... ir Kaunas atsistojo visai į kitą vietą. Yra dar ir Ričardas Malinauskas Druskininkuose. Noriu pasakyti, kad nors protingų ir veiklių žmonių yra mažuma, bet jų yra ir Seime. Per 15 metų man per tris Seimus pavyko pasiekti, kad būtų patvirtintas metro įstatymas, kad būtų nustatyta tvarka, kaip jis bus daromas. Įstatyme parašyta, kad sprendimą turi priimti miesto visuomenė: Klaipėda, Kaunas ar Vilnius. Taryba turi priimti sprendimą, kad būtų pavesta planavimo organams numatyti trasas ir tada belieka verslo reikalai. Čia yra milijardinės sumos, mes nepripratę tokiomis sumomis operuoti. Bet, kai mes gauname 3 mlrd. neuždirbtų pinigų, tai kam galvoti apie ateitį. Dauguma žmonių taip mano, tik verslo žmonės suvokia, kad norint gauti daug pieno, reikia pastatyti fermą, reikia supirkti galvijus ir t.t. Tačiau tokie dalykai ateis tik tada, kai dauguma pajus, jog reikia leisti dirbti Lietuvoje. Ne vien rūpintis invalidais, pensininkais, mažamečiais vaikais, moterimis, bet ir tais, kas sukuria visa tai, nes pinigai yra tik vertės matas. Ką reikėtų daryti? Mes iš tų 30 mlrd. 20 mlrd. turime bankuose, prieš krizę mes turėjome tik 10 mlrd. ir jie dabar yra verslo uždavinys, kur tuos pinigus dėti, nes verslui reikalingi ne tik pinigai, verslui reikia veiklos, ką padaryti. Mano pasiūlymas visiems - reikalauti iš valdžios, kad leistų visus darbus dirbti Lietuvoje, kad nereikėtų verslui bėgti iš Lietuvos. Verslas yra ne tik milijonai pinigų, verslas be tų darbininkų, kurie kuria tuos pinigus, yra niekas. 3 mlrd. per metus mūsų valdžiai ir tai mūsų visuomenės daliai, kuri nesupranta, leidžia gerai gyventi, tačiau kai suvoks, bus jau blogai.

A.PAULAUSKAS: Dėl tų investicijų visi kovoja, nes pinigai eina ten, kur turime galimybę uždirbti, bet jeigu žmonės mato kliūtis, metai iš metų negali įvykdyti savo sumanymų, jie ieškos vietos, kur tai galima padaryti greičiau ir paprasčiau. Kita dalis - žmonės, kurie gali dirbti. Žmonės, kurie atneša pinigus, žiūri, į kur ateina. Čia buvo paminėta Airija ir Suomija. Tai yra senos valstybės, iš kurių galime mokytis, bet man visuomet kyla mintis apie Lenkiją, kuri yra visai čia pat. Jūs pažiūrėkite, kokį jie padarė šuolį. Dar visai neseniai nieko neturėjo, viską pirko, vežėsi iš čia, mes veždavome ir parduodavome. Keliais džiaugėmės ir lyginome, kokie prasti keliai Lenkijoje ir kokie pas mus geri, tačiau dabar mes jau tylime. Lenkijos ir mūsų keliai tuoj bus nesulyginami dalykai. Tikrai yra ko pasimokyti iš lenkų. Mes kol kas orientuojamės tik į parduotuves, kuriame logistikos centrus, gal ir pasiteisins, tačiau, jeigu mes tos pramonės nekursime, tai nežinia, kaip viskas pakryps. Kai tik prasideda rinkimai, visi kalba, kad reikia investuoti ne į kelius, o į žmonių „galvas“, technologijas ir pan. Viskas gerai, aš nieko prieš, bet pažiūrėkime, kiek yra į technologiją įdėta lėšų ir kiek mes sukūrėme. Atėjo „Barclays“, padirbo, davė pinigų, ir ką? Rado pigiau, spjovė ir išėjo. „Coca Cola“ iš Alytaus išėjo, net tos investicijos, kurios buvo, pamažu išeina, traukiasi, vadinasi, joms tos sąlygos, kurios buvo sudarytos, netinka. Aš manau, kad Vyriausybė turėtų labai rimtai peržiūrėti savo politiką. Gerbiamas Juozas teigė, kad esame susitaupę pinigų, tai suraskime būdų, kaip juos pajudinti - ar obligacijų išleiskime, ar dar kaip nors žmones sudominkime, kad jie galėtų investuoti, kad pinigus būtų galima uždirbti. Juk žmogus, matydamas, kad gali uždirbti, ten ir investuos. Bet dabar geriau yra banke laikyti ir minusą turėti nei kažkur investuoti. Aš manau, kad jeigu mes neturėsime tokių didelių projektų, kurie galėtų paskatinti žmones investuoti, net ir privačius asmenis, tai tol nebus ir pinigų judėjimo. Būkime atviri, žmonių trūksta, tam tikrų kvalifikacijų trūksta, gerbiamas Jonas kalbėjo apie situaciją, kai net rajonuose nesulaukiama vietinės valdžios palaikymo. Jeigu mes nepakeisime savo požiūrio, tai tų investicijų nebus ir savo pinigų žmonės nesutiks investuoti į verslus, nes šiandien nėra garantijos, kad tie pinigai sugrįš.

J.JAGMINAS:
Galėčiau vienu žodžiu pasakyti - sąlygos. Visi tie, kurie iki šiol žadėjo, kad reikia lengvinti sąlygas, darė atvirkščiai. Norint pastatyti pastatą kaime, ūkinį pastatą, reikia mažiausiai 3-3,5 metų viską derinti. Viskas apraizgyta tokia raizgalyne, kad bet kokiam investitoriui nusvyra rankos. Tik labai atkaklūs žmonės gali veržtis ir kažką padaryti. Kol nebus normalaus, kvalifikuoto, gerbiančio verslą požiūrio, tol mes murkdysimės toj „bulvienėj“.

Kokia mūsų ateitis? Mažės Europos parama, o mes pripratome prie šiltnamio sąlygų - tai verčia visus labai pamąstyti. Turime numatyti kryptis, peržiūrėti valdymo struktūrą Lietuvoje, kuri yra nepaprastai išsikerojusi ir mūsų nedidelei valstybei tokios struktūros tikrai nereikia. Investicijos yra tos pačios darbo vietos, be gamybos nebus ir plėtros. Šiandien kaime įdarbintas vienas žmogus sukuria dar tris ar penkias darbo vietas kitose grandyse. Pas mus per penkerius metus žemės sektorius traukėsi, fermos buvo griaunamos, atsirado didelės korporacijos, kurios kelia tam tikrą baimę ir susirūpinimą, atsiranda savininkai, kurie turi po 20-30 tūkst. ha. Tai yra nenormalu Lietuvoje. Turime peržiūrėti ir savivaldybių funkcijas, savivaldybių atsakomybę - savivaldybės turi būti vertinamos ne šiaip sau, o pagal tai, kiek buvo pritraukta investicijų, kokie projektai atsirado savivaldybėje per kadenciją.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Valdai, turime naują prezidentą, ko iš jo tikėtis?

V.VASILIAUSKAS: Pirmiausia, reikia pareikšti užuojautą, kad teko ateiti į tokią situaciją, kai Seime yra visiškas chaosas. Vienas iš uždavinių prezidentui - pamatyti realią Lietuvos situaciją, nes tos realios situacijos mes nežinome. Mums artimiausias buvo geležinkelis. Kaip čia pagal schemą buvo veikiama? Pirmiausia, per žiniasklaidą buvo sukompromituota senoji vadovybė, po to buvo bandytos kelti bylos ir visiškai nesvarbu, kaip jos baigsis. Kokia yra dabar situacija? Mes nežinome visų rodiklių. Ar žinome, kas darosi pašte? Paštas yra visų valstybių simbolis. Atėjusi nauja vadovybė atsisakė pelningiausių sričių ir po metų pelningai dirbusi įmonė bus dotuojama iš mūsų visų kišenės. Mes to nežinome, bet kodėl nežinome? Manau, kad viena iš didžiausių Europos lėšų įsisavinimo blogybių - specialiai viešinimui skiriamos lėšos. Visos įmonės, ministerijos nusipirko žiniasklaidą. Kiek žinau, „Respublika“ negauna nieko iš viešinimo lėšų, o visos redakcijos yra „šeriamos“ iš tų lėšų ir dainuoja tai, ką reikia. Ar žino visuomenė, kad yra parduotas Centrinis paštas? Prezidentas yra ekonomistas, jis puikiai žino situaciją ir Europos Sąjungoje, žino visas įtampas euro zonoje, tad pirmiausia reikės peržiūrėti Vyriausybės ekonominę ir finansinę politiką.

R.PETRIKIS: Manau, kad nuo kalbų reikia pereiti prie darbų. Kitaip sakant, pradėkime nuo savęs, nuo savo kiemo. Kitas dalykas, jeigu mes norime ką nors pakeisti, mes turime eiti į inovacijas. Įmonės galėtų gaminti, sukurti darbo vietas, bet reikia išeiti į rinkas, o išeiti į rinkas be užsienio investicijų yra labai sunku. Ką duoda užsienio investicija? Ji ne tik ateina ir čia pastato, pradeda gaminti, ji užtikrina rinką. Jeigu mes neturėsime įmonių su pažangia technologija, mes skursime, mūsų techninis efektyvumas yra 3 ar 4 kartus mažesnis nei Europos Sąjungoje.

V.VASILIAUSKAS:
Kol kas Lietuva yra tik kaip žaliavos tiekėja.

Diskusijos filmuotą medžiagą rasite čia.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (36)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jūsų šeimoje yra dirbančių užsienyje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +7 C

+7 +8 C

 

+5 +7 C

+9 +10 C

+8 +9 C

 

 +9 +10 C

0-3 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s