Projektą kartu su inspekcija parengė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas. Pataisomis siūloma gerokai padidinti darbdaviams skiriamas baudas už Darbo kodekso pažeidimus, nes dabar net ir už rimtas nuodėmes dažniausiai atsiperkama 40-70 eurų baudomis. Pasak T.Tomilino, „dabartinė verslo priežiūra remiasi nuostata, kad pasitikime verslu“, todėl daugiau veikiama ne baudimo, o konsultacijų principu. Tačiau esą maža, bet reikšminga verslo dalis tuo naudojasi, todėl pažeidimų ne mažėja, o daugėja. Didesnės baudos esą suveiktų kaip prevencija.

„Siūlome dvigubai didinti baudas už darbo saugos, sveikatos normų pažeidimus, tris kartus didinti minimalią baudą už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Reikšmingai siūloma didinti baudą už komercinės ir ūkinės veiklos pažeidimus, kai vykdoma nedeklaruota individuali veikla. Taip pat yra pasiūlymas dėl neblaivaus žmogaus buvimo darbo vietoje baudos didinimo“, - vardino T.Tomilinas.

Mirtinų nelaimių ir sunkių sveikatos sutrikdymų darbe skaičius nuo 2017 m. nepasikeitė (pernai užfiksuotos 42 žūtys darbe), o lengvų sužalojimų netgi padidėjo 14 proc. Dabartinės minimalios baudos - juokingos. Pavyzdžiui, už girto pasirodymą darbo vietoje skiriama 15 eurų bauda, o darbdaviams dažniausiai skiriama bauda - vos apie 40 eurų.

Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius tikino, kad dabartinės baudos yra neatgrasančios, todėl jas būtina didinti. Tačiau parlamentarai nusprendė projekto svarstymą atidėti, mat esą nėra pateikta duomenų, kaip didėja pažeidimų skaičius. Nors, beje, visa statistika pateikta projekto aiškinamajame rašte, tereikėjo susiprotėti jį paskaityti.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius „Vakaro žinioms“ taip pat sakė, kad nuo pažeidimų atgrasančios priemonės neveikia.

„Mes turime 100 tūkst. įmonių, reziduojančių Lietuvoje, o per metus fiksuojame apie 25 tūkst. darbo saugos pažeidimų. Vadinasi, atgrasančios priemonės neveikia ar atsiranda tolerancijos riba, kuri man nesuprantama, nes teisinės tvarkos laikytis reikia. Kai baudos siekia 40 eurų, nėra jokio stimulo nepažeidinėti“, - sakė J.Gricius.

Pasak jo, skiriamų baudų dydis visiškai nepriklauso nuo įmonės apyvartos - vienodos skiriamos ir smulkiai įmonei, ir tai, kuri turi milijonines apyvartas. O kai kuriose Vakarų Europos valstybėse bauda už rimtesnius pažeidimus - 1 proc. nuo apyvartos.

„Smulkioms įmonėms baudos pas mus būtų daugmaž adekvačios, bet didelėms - juokingos“, - akcentavo pašnekovas.

Įdomu tai, kad Valstybinė darbo inspekcija patikrinimų negali vykdyti be perspėjimo.

„Be perspėjimo galima daryti tik neplaninius tikrinimus, kurie susiję su viešuoju interesu. O apie planinius patikrinimus turime informuoti prieš 10 dienų. Per tiek laiko galima visus galus paslėpti. Toks inspektavimas - be naudos“, - įsitikinęs inspektorius.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė yra iškėlusi idėją, kad Lietuva turi remtis Švedijos pavyzdžiu. Ten už rimtus darbo saugos pažeidimus įmonėje stabdomas darbo procesas, kol darbdavys neištaisys klaidų.

„Čia jau būtų labai rimta sankcija. Idėja - nauja, todėl nėra daryta jokių tyrimų ar analizių. Manau, kad tokia nuostata smarkiai smogtų ekonomikai ir biudžetui, nukentėtų ir darbuotojai, nes, sustabdžius procesą, darbdaviai neturėtų pinigų algoms. Pasibaigęs karantinas parodė, kad smulkesnės įmonės neturi likvidumo. Kita vertus, gal tokia nuostata būtų reikalinga. Jei tokia teisės norma atsirastų, ji galbūt prevenciškai suveiktų. Prevencijai būtų naudinga, nes bet koks darbdavys žinotų, kad gali sulaukti rimtų san kcijų. O mes jas taikytume tik išimtiniais atvejais“, - sakė J.Gricius.