Rubrikoje „Nuomonė apie TV“ kalbamės su rašytoja Renata Šerelyte.
- Koks jūsų laisvalaikis, ką rašytoja skaito laisvu laiku?
- Dabar vasara, ką tik iš gipso išėmiau ranką, tad laisvo laiko išties turėjau daug. Skaitau įvairias knygas - nuo detektyvų iki paauglių literatūros. Kartais norisi kažko rimtesnio, kartais lengvesnio, kasdien juk neskaitysi vien filosofines ir intelektualias knygas. Paskaitau neblogą detektyvą, nes labai mėgstu tą žanrą. Mokslinę fantastiką taip pat mėgstu.
Labai mėgstu gėles, suskaičiavau, kad vien rožių turiu 34 krūmelius. Su gėlėmis smagu draugauti, patinka užsiimti aplinkos tvarkymu, kai ieškai estetinių sprendimų - tai ir vaizduotę lavina, ir smagu, tiesiog gera terapija. Patinka kūrybiniai darbai lauke - toks laiko praleidimas prasmingas.
- Ar į jūsų laisvalaikio sąvoką įeina televizija?
- Praktiškai žiūriu tik informacines laidas, kartais per kultūros kanalą pažiūriu kokį neblogą filmą. Su malonumu neseniai žiūrėjau Vudžio Aleno, Felinio filmų retrospektyvą.
- O kaip jums pokalbių laidos, šiandien esančios „ant bangos“?
- Ko nemėgstu, tai pokalbių laidų. Man jos neįdomios. Gal tai priklauso nuo laidų vedėjo, gal nuo pokalbio temos, bet tokios laidos man kažkaip nelimpa.
- Kaip apibūdintumėte informacines laidas? Kokią informaciją gauname iš lietuviškų televizijos kanalų?
- Nepasakyčiau, kad ji būtų labai objektyvi. Norint susidaryti platesnį vaizdą, reikia pasižiūrėti visas televizijas, bet ir to nepakanka. Kartais iš tiesų reikia kitų informacijos šaltinių, kad susidarytum objektyvų vaizdą. Pagal pateikiamas žinias, pagal temų svarbą, pagal tai, kaip išrikiuojamos temos, kai matai, nuo kokios žinios pradedama - nuo reikšmingo įvykio ar kokio bulvaro apie vieną ar kitą neva žvaigždę, - galima daug ką pasakyti apie patį TV kanalą ir kokiam žiūrovui jis skirtas.
Net tada, kai pradedama nuo bulvaro, kartais visai nieko pažiūrėti, kiekvienas mūsų turi vienokį ar kitokį humoro jausmą, todėl portalų antraštės arba TV žinios su bulvarine žinute suteikia peno ironiškiems apmąstymams, ugdo žmogaus ironijos jausmą. Ta prasme TV atlieka gerą vaidmenį, tik, žinoma, reikia į tai žiūrėti ironiškai.