Vėl prisiminti asmenvardžių rašymą dokumentuose nusprendė socialdemokratai: Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas. Jų Seimui pateiktame projekte siūloma, kad užsieniečių sutuoktinių vardai ir pavardės asmens dokumentuose būtų rašomi lotyniškais rašmenimis. Taip pat ir tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių vardai ir pavardės būtų rašomi lotyniškais rašmenimis pagal atitinkamos tautinės mažumos kalbos taisykles.

Tokį projektą neigiamai įvertino Seimo Teisės departamentas. Savo išvadose jis atkreipė dėmesį, kad tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytose oficialiose išvadose išdėstytos pozicijos, į kurią įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti. „Išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis (lotyniško pagrindo rašmenimis), ratas. Lietuvos Respublikos piliečiui pakaktų nurodyti, kad jis save laiko tautinės mažumos atstovu ir tai būtų pakankamas pagrindas jam reikalauti, kad asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose jo vardas ir pavardė nebūtų rašomi lietuviškais rašmenimis", - rašoma departamento išvadoje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo projekte neaptarta, kaip reikėtų rašyti mišrioje šeimoje gimusių vaikų vardus ir pavardes.

Galiausiai projektas buvo atmestas ir Seimo salėje. Tačiau jo iniciatoriai tikina, kad pasiduoti neketina. „Matyt, projekte padarėme klaidų. Jas ištaisysime ir teiksime projektą iš naujo", - savo projekto bendraautorė O.Leiputė.

Asmenvardžių rašymo klausimu dar 2015 m. piliečiai pasakė savo nuomonę, pasinaudoję jiems suteikta teise - Piliečių įstatymo leidybos iniciatyva. Aktyvūs piliečiai surinko beveik 70 tūkst. parašų ir pasiūlė, kad paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje būtų leista įrašyti piliečio pageidavimu jo vardą ir pavardę ir „kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)". Tačiau iki šiol Seimas šio piliečių pateikto siūlymo nesvarstė.

Paklausta, ar sąžininga, kad gyventojų projektas, kurį Seimas privalo svarstyti, taip ir neištraukiamas iš stalčiaus, O.Leiputė sakė, kad Seime yra kalbų, jog galima būtų rasti kompromisinį variantą. Tačiau nepanašu, kad politikams tinka toks variantas, kuris priimtinas piliečiams. „Šis variantas yra geriau nei nieko, tačiau reikia diskutuoti. Ne visi žmonės norės, kad jų pavardė, kokios parašytos jie pageidauja, būtų „nugrūsta" į kitą puslapį. Tai yra toks diskriminacinis, atsarginis variantas.

Jeigu pagal įstatymą iniciatyva turėjo būti svarstoma, manau, taip ir turėjo būti. Gal naujos sudėties Seimas imsis šios iniciatyvos. Bet kol kas nieko nesigirdi", - sakė O.Leiputė.

Situaciją komentuoja vienas iš judėjimo „Talka tautai ir kalbai" steigėjų Jonas VAIŠKŪNAS:

Socialdemokratai jau ne pirmus metus Seime bando praskinti kelią antikonstituciniam siūlymui Lietuvos piliečių asmens dokumentuose ir oficialioje raštvedyboje uždrausti užsieniečių ir kitataučių Lietuvos piliečių pavardes rašyti valstybine kalba. Sakau būtent - uždrausti, nes jie siūlo siaurinti valstybinės kalbos vartojimą. Leisdami kai kuriems Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes ne valstybinės kalbos rašmenimis, o siūlo tą daryti įrašo valstybine kalba sąskaita. Seime jau seniai yra įregistruoti ir kiti pasiūlymai, suteikiantys teisę leisti pavardes asmens dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis, tačiau ne įrašo valstybine kalba sąskaita.

Seimui yra pateiktas bemaž 70 tūkst. Lietuvos piliečių atstovaujančios iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą" įstatymo projektas.

Pagal jį būtų leidžiami įrašai ir kitomis kalbomis, tačiau nepakeičiant pagrindinio įrašo valstybine kalba (tokia tvarka yra Latvijoje). Šį piliečių siūlymą Seimas paliko stalčiuje, bet jį jau įgyvendino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sprendimu nustatęs, kad šalia piliečio asmenvardžio, parašyto laikantis rašybos valstybine kalba, gali būti padarytas įrašas ir kita kalba, tačiau toks įrašas yra leistinas tik papildomai, o ne vietoj būtinojo įrašo valstybine kalba. Tokiam sprendimui ne kartą viešą pritarimą yra išsakęs ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.