Į Seimo rinkimus kartu su Lietuvos socialdemokratų partija einantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas, paklaustas, kodėl nusprendė sukti į politiką, sakė:

„Labai paprastas komentaras. Matau, kad valdžios sprendimuose labai trūksta ekspertinės nuomonės, neįsiklausoma, ką sako vienos ar kitos srities ekspertai, todėl galbūt dažnai pavėluojame priimti sprendimus, pagrįstus mokslu. Ir neretai dėl to turime skaudžių pasekmių.“

„Vakaro žinioms“ paklausus, ar sprendimas dalyvauti rinkimuose nėra pasinaudojimas eteriu ir padėtimi, kai pandemijos metu jis tapo itin matomu ir žinomu, pokalbis dėl prasto ryšio nutrūko. Vėliau perskambinus, profesorius buvo nepasiekiamas.

Kasdien į redakciją skambinantys žmonės sako nenustebsiantys, jeigu rudenį kandidatų sąrašuose pamatys ir kitus, pandemijos metu išgarsėjusius, specialistus. Pavyzdžiui, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro šeimos gydytoją prof. Vytautą Kasiulevičių ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovę Rolandą Lingienę.

Pastaroji, sulaukusi klausimo apie rinkimus į Seimą, sakė: „Aš? Į rinkimus? Tikrai ne. Net pasimečiau, kodėl kilo tokia versija. Matyt, dėl to viešumo, dėl to, jog žmonės mane nuolat mato televizijos ekrane. Bet tai yra mano darbo dalis, tiesiog mūsų pareiga yra viešinti informaciją. Nesu jokioje partijoje - tiesiog dirbu savo darbą.“

O prof. V.Kasiulevičius neseniai įraše feisbuke davė pastabą tiems, kurie kalba apie jo ketinimus dalyvauti rinkimuose į Seimą: „O jeigu įvyks stebuklas ir antrosios bangos nebus, galėsite sakyti: na va, tas panikos skleidėjas Kasiulevičius į Seimą susiruošė. Tik bus tai jau po Seimo rinkimų. Troliams vėl teks patikslinti - į 2024 Seimą. Ir kokią kitą partiją, ir tautybę parinkit, nes, matau, kai kam sunku su fantazija trolių fabrike.“

Komentuoja politologas Lauras Bielinis:

Kodėl per pandemiją pakilo lyderių ar iki tol buvusių nelabai žinomų žmonių reitingai? Esant ekstremaliai situacijai, visuomenė instinktyviai suvokia, jog reikia telktis apie tą, kuris daro sprendimus. Tad nenuostabu, jog kilo ir A.Verygos, ir S.Skvernelio reitingai - jie buvo pagrindiniai karantino procesų valdytojai ir labiausiai atsakingi už infekcijos plitimo suvaldymą, jie priėmė sprendimus, tą darė nuosekliai.

Kalbant apie populiarumą, visada yra ryšys tarp to, kiek dažnai žmonės mato vieną ar kitą visuomenės veikėją. Ir dabartiniai reitingai yra tos karantininės situacijos padarinys. Tad nenuostabu, jog S.Čaplinskas ir V.Kasiulevičius atsirado šiame reitinge, nors iki tol niekada jame nebuvo. Jie karantino metu buvo tarp tų ekspertų, į kuriuos visuomenė įsiklausė.

Kaip vertinti tai, kad tokie žmonės eina į rinkimus ir ar nėra tai pasinaudojimas susiklosčiusia situacija? Partijoms naudinga savo sąrašuose turėti populiarius ir visuomenėje žinomus žmones, prisidėjusius prie kovos su pandemija. O medicinos profesoriui, greičiausiai, tiesiog sužaidė ambicija - norisi pakliūti į parlamentą, dalyvauti aukščiausioje Lietuvos politikos lygoje.

Į klausimus, ar žmonės įsimena veidus ir renka tuos, kuriuos mato per televiziją, ar rinkėjas jau tiek išprusęs, kad įvertintų kandidato pažiūras, kategoriško atsakymo nėra. Dalis žmonių, kurie nesuinteresuoti politika ir yra abejingi politiniams procesams, bet, nepaisant to, tvarkingai eina balsuoti, iš tiesų, kandidatus atpažįsta pagal paveikslėlį, kurį matė televizijoje, internete, laikraštyje. Ir renkasi būtent paveikslėlį. Yra ir gana racionalių rinkėjų, jie iš anksto apsisprendžia balsuoti už tokį, kuris, jų galva, atitinka politinio veikėjo įvaizdį, tai yra: stiprus, jaunas, energingas, iškalbus. Ir yra rinkėjų, kurie yra politiškai orientuoti, simpatizuoja tam tikrai politinei jėgai, tam tikram politiniam veidui - jie avansu žino, kad balsuos už kairę ar už dešinę. Už vieną ar kitą partiją ir jos atstovus, nepriklausomai, kokie jie - geri ar smerkiami - būtų.

Kaip vertinti per pandemiją iškilusias asmenybes, eisiančias į rinkimus? Viskas priklausys nuo to, kaip jie iš tikrųjų blaiviai žvelgia į save politikoje. Politinis laukas reikalauja be galo didelio darbo, daug papildomų žinių, patirties, nervų ir neretai tie, labai efektingai atrodę ir reiškęsi savo specializacijoje, pakliuvę į politiką staiga nublanksta ir prapuola.