Vyriausybei pritarus Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui, kuriame numatyta 3000 eurų atsiskaitymų riba, paskutinė viltis lieka Seimas. Mat jei ir čia neatsiras sveiko proto, neblogą apynasrį teks užsidėti ne tik fiziniams asmenims, bet ir smulkiems bei vidutiniams verslininkams, siekiantiems išvengti bankinių mokesčių.
1 nuotr.
- Kaip verslininkai reaguoja į tokius valdžios užmojus apriboti atsiskaitymą grynaisiais? - „Vakaro žinios“ paklausė trijų maisto prekių parduotuvių savininko, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininko Gintario STOŠKAUS.
- Nors Vyriausybė pritarė šiam skaičiui, Lietuvos smulkiojo verslo taryba pasiūlė, kad ši riba būtų 10 000 eurų. Taryboje esame apie tai ne kartą diskutavę. Rinkoje situacija yra tokia, jog norintieji išsilaikyti turi gauti prekes kuo pigiau. Juk mes negauname prekių taip pigiai, kaip prekybos centrai, stengiamės operuoti grynaisiais pinigais ir sutaupyti.
Prieš kelerius metus savo parduotuvėms degtinės gaminius pirkdavau iš vienos akcinės bendrovės, su kurios atstovais nuvykus buvo galima suderinti gaminių kainas pigiau, jei atsiskaitoma grynaisiais. Tiekėjas už gaminius išrašydavo sąskaitas faktūras bei pinigų gavimo kvitą, ir viskas vyko oficialiai. Tokie pirkiniai sudarydavo 10-15 tūkst. litų (2896-4344 eurus) sumą. Jau tada mokėdamas grynaisiais pinigais iš tiekėjo gaudavau nuolaidą.
Kur valdžia čia mato šešėlį, aš nesuprantu. Jeigu man gamintojas atveža prekes su sąskaita faktūra, ir aš iš karto ar vėliau jam sumoku grynaisiais, kuriuos gaunu iš apyvartos ir kurių man neapsimoka nešti į banką? Aš sutaupau išlaidas, kurios būtų skirtos bankui, taip pat gaunu prekes pigiau. Bet visa tai darau atsiskaitydamas sąžiningai ir viską įformindamas visais galiojančiais juridiniais dokumentais. Kas čia gali būti nesuprantama, nežinau.
O dabar kainos smarkiai pakilusios ir jau už tokią sumą tiek nenupirksi. Tad priėmus naujas pataisas aš būsiu išprievartautas pinigus nešti į banką, mokėti mokesčius bankui ir nesitikėti nuolaidos iš tiekėjo. Man tai atrodo patyčios iš smulkaus verslo. Kai nuolat girdime apie tą šešėlį, pradeda imti įtarimas, jog būtent tarp politikų ir valdininkų didžiausias šešėlis ir yra.
- Bet politikai dievagojasi, jog būtent grynieji yra tikrų tikriausias šešėlis, o ši pataisa ištemps tą šešėlį į šviesą.
- Tas žmogus, kuris dirba su nelegaliais pinigais, jų tikrai nedeklaruoja ir jokių pinigų priėmimo kvitų negauna, sąskaitų neišrašinėja. Kaip prekybininkas galiu pasakyti, jog šiuo metu jaučiu, jog padidėjo kontrabandinių cigarečių srautas. Ypač rajonuose. Tai nejaugi jie išsirašo sąskaitas faktūras ir dar atsiskaitymus vykdo per bankus? Vėl norima „nugręžti“ paprastus žmones, kurie ir taip nebeturi kaip suktis. Net įstatymais ginami tik bankų interesai, jiems paliktos visos teisės, o žmogui - tik pareigos.
