respublika.lt

Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Kauksmas iš nuovargio ir įtampos

(1)
Publikuota: 2021 lapkričio 26 07:24:25, Goda JUOCEVIČIŪTĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Kauksmas iš nuovargio ir įtampos. Pranešimo aut. asmeninio archyvo nuotr.

1987-ųjų vasario 23 diena. Traukinys, vykstantis Leningrado kryptimi. Pasigirsta šūviai vienas po kito. Nuo kulkų griūna septyni kareiviai ir vagono palydovas. Netrukus paaiškėja, kad savo kuopos kariams smegenis ištaškė lietuvis (vardas buvo paviešintas). Tarybinėje žiniasklaidoje jis pateikiamas kaip šaltakraujis maniakas.

 

 

Netrukus vyksta teismas, Lietuvos gyventojai renkasi į protestus ir reikalauja valdžios, kad žudikas būtų išteisintas. Anot liudijimų, kraupia žmogžudyste kaltintas jaunuolis, kaip ir daugybė kitų kariuomenės eilinių, ilgą laiką kentė šlykščias kolegų patyčias. Jas vadinti žvėrišku elgesiu būtų įžeidimas gyvūnams, nes net ir patys plėšriausi džiunglių gyventojai šitaip nesielgia.

Kareiviai čia minimą eilinį bet kada dėl bet ko užpuldavo, kankindavo, galvą daužydavo taburete arba panardindavo į klozetą. O tą paskutinę savo gyvenimo dieną sadistai traukinyje jaunuolį bandė išžaginti. Akto atlikti nepavyko, tad pragaro bestijos smaginosi degindami jam užpakalį. Tai buvo paskutinė lietuvio riba.

Nutaikęs momentą, kai niekas nematė, jis paėmė du pistoletus, po kurio laiko - trečią, prasinešė per vagoną ir į budelius paleido iš viso 46 kulkas. Po teismų ir protestų vyras pačiame jėgų žydėjime pripažintas nepakaltinamu, glušintas stipriais psichotropikais. Žmonės kalba, šis šeštąjį dešimtmetį perkopęs asmuo dabar gyvena Kaune labai uždarai. Apie jo būklę žinių nėra. Mano karta šios per visą Tarybų Sąjungą nuskambėjusios tragedijos neatsimena, nes buvome dar vaikai.

Tuo metu jau mūsų vaikams mokyklose vyksta parodomosios dienos ir savaitės „be patyčių", mokinukai skatinami krūpčioti nuo kiekvieno bendraamžių keiksmažodžio ir skųstis, užuot būtų mokomi gintis. Juk gebantys patys pastovėti už save jaunuoliai nereikalingi. Taip naujai - skaitmenine kontrole paremtai - sistemai ruošiami paklusnūs mėmės. Jie pratinami prie institucinio smurto kaip prie normos, kuri šiuo metu įsigali daugelyje demokratinėmis laikytų Europos šalių.

Būna motinų, kurios savo atžalas nepaliauja ėsti, terorizuoti dėl visokių niekų: dėl kiekvieno trupinio, ne taip padėto puodelio ar netaisyklingai sulankstyto drabužio kampučio, dėmelės ant kelnių, kontrolinyje padarytos vienos klaidos. Užaugę po tokia priespauda ir pritvinkę keršto pasauliui ateina į valdžią (nes privačiame sektoriuje nepritampa) „daryti tvarkos".

Tada jie, atsiradus pirmai progai, įkvėpti asmeninės trauminės patirties, pradeda nuo, iš pirmo žvilgsnio, nekaltų dalykų rafinuotai persekioti savo piliečius, pavyzdžiui, prigalvoja tokių kaukės dėvėjimo taisyklių ir skatina tokią liguistą atmosferą, kad žmogus niekada neatsipalaiduotų ir visur jaustųsi kaltas: ne taip užsismaukei, nepakankamai prispaudei prie nosies, ne tokios spalvos škurliu veidą paslėpei, per anksti nusiėmei, ir taip toliau.

Dabar jau pasiektas toks lygis, kad klientas ar pirkėjas, įėjęs ar dar nė nespėjęs patekti kokios nors įstaigos vidun, ar tai būtų bankas, ar kavinė, ar kepyklėlė, vietoj šypsenų, su kuriomis aptarnaujantis personalas anksčiau pasitikdavo, pamato išgąsčio ir siaubo perkreiptus veidus ir iškart gauna laviną nurodymų bei riksmų: „Palaukit, kur einat? Tik po vieną, po vieną, sakau aš jums", „Atstumas. Ar nematot nupieštos linijos, ponas!", „Puoniąąą, kur jūsų kaukiąąą? Ant nosies, pasakiauuu, ant nosies", „Prašom nesiartint!", „Tuojau pat atsitraukiat ir laukiat savo eilės, kol leisim paimti krepšelį", „Dezinfekcinis! Dezinfekcinis, kartoju!!!" Visai kaip pas tą teroristę motinėlę namie, kur kiekvienas judesys, kiekvienas žingsnis, kiekvienas oro įkvėpimas turi būti tiksliai pagal ją, nelieka nė centimetro improvizacijai ir atovėpiui, vis kažkas negerai, ne taip, neteisingai.

Tarsi smulkmeniškų reikalavimų ir draudimų būtų maža, įsiviešpatauja naujas žmogaus gerumo vertinimo kriterijus - QR kodas. Nepažymėtas - nevisavertis: negali įeiti į užkandinę, teatrą, negali dirbti, galiausiai tau net į maisto prekių parduotuvę, kurioje nori palikti savo uždirbtus ir juodai dienai taupytus pinigus, draudžiama patekti. Jei tokio spaudimo neatlaikai, petį atstatai, gauni eilinį dūrį, bet nuo to tau nepalengvėja - jautiesi išprievartautas.

O dar, kad ir kokį žinių kanalą įsijungsi, kad ir kokį portalą atsiversi poilsio akimirką - vien tik gąsdinimai naujomis bangomis, naujais draudimais ir bausmėmis. Įsivaizduokite, ką jaučia žmogus, kuris nenori arba negali skiepytis ir nuolat girdi, mato, kaip koks nors fašisuojantis politikas, daktariūkštis ar pseudožvaigždelė ragina visuomenę tokiam „rodyti nulinę toleranciją", „tokį sušaudyt", „su tokiu nebendrauti", „kuo daugiau tokiam apriboti normalų gyvenimą", net atviru tekstu varo, kaip su tokiu „antivalstybininku" susidoroti, tokį ištremti, tokį pasiųsti „dvėsti gatvėje", prieš tokį organizuoti smogikų būrius. Ir visos šios neapykantos bei smurtą skatinančios kalbos liejasi su valstybės viršūnių palaiminimu.

Bet tai - dar ne viskas. Moksleiviai, kurie nesitestuoja ir nesiskiepija, mokyklose yra viešai gėdijami. Juk konfidenciali informacija apie kiekvieno nepilnamečio sveikatos būklę ir gydymą dabar pasiekiama bet kam, spjovus į asmens duomenų apsaugą turinčius numatyti įstatymus.

Šie vaikai mokykloje daugiau ar mažiau patiria įvairių formų mobingą, kurį skatina patys mokytojai: nedėvi kaukės arba ją dėvi netaisyklingai - laikykis nuo klasiokų kuo toliau, sėdėk klasės gale atskirtas nuo visų kitų per „saugų" atstumą, nepasiskiepijęs - į ekskursiją ar diskoteką su bendraamžiais kartu važiuoti negali, nesitestuoji - nužudysi visus pedagogus, esi grėsmė visuomenei.

O dabar paaugliukams, neturintiems galimybės paso, jau teks ne tik atlaikyti užgauliojimus, bet jie ir bus diskriminuojami tiesiogine šio žodžio prasme. O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, su savo klika atvirai botagu šantažuojantis ir niekinantis tūkstančius Lietuvos šeimų dėl jų vaikų, drįsta stebėtis, kad jis mat grasinimų sulaukia dėl savo paties atžalų!

Net jei paprastas Lietuvos gyventojas seniai nebetiki visu tuo valdžios ir žiniasklaidos kuriamu, aplinkos palaikomu šizofreniniu-hipSochondriniu siaubu, net jei bando atsiriboti nuo pro visus galus besismelkiančios paranojos ir vaidina pozityvą, vis tiek tamsios, negatyvios nuosėdos į pasąmonę sėda neišvengiamai.

Kaip jos prasiverš, matyt, priklauso nuo prigimtinio jautrumo, bendros sveikatos būklės. Vienam gali paaštrėti jį kamuojanti chroniška liga, kitą užvaldys suicidinės mintys, o temperamentingesnis imsis veiksmų.

Pamenate, kaip turbūt ne visai blaiva moteris prekybos centre už pakarpos tampė vargšą apsauginį vien už tai, kad tasai liepė užsismaukti kaukę? O ryškiausias reakcijos į neadekvačias, smulkmeniškas priekabes pavyzdys - paleista kulka į apsauginio koją. Gerai dar, kad ne į galvą. Vadinasi, spaudžiamas ir žeminamas pilietis dar nepasiekė savo kantrybės ribos, dar duoda šansą sistemai pasitaisyti.

Tiksliai nežinau, kas dėjosi galvose tų asmenų, kurie šitaip pasikarščiavo, bet numanyti galima. Galbūt prarado darbą dėl absurdiškos priežasties - vien dėl to, kad negavo dūrio, arba prieš savo valią susibadė, tačiau nuo to ramybė į sielą negrįžo. Galbūt neteko artimojo, kuris mirė dėl laiku nesuteiktos skubiosios medicininės pagalbos, nes buvo laukiama jo testo atsakymo. Galbūt šeimos narys dabar guli vienišas, užmučytas ligoninėje, ir niekas neturi teisės jo aplankyti ir sukontroliuoti jo priežiūros bei gydymo. O čia dar prie parduotuvių durų išstatyti prievaizdai knisa protą: „Počemu s šliapačkoi, počemu bez šliapočki?"

Žodžiu, žmonės išerzinti ir užvarinėti. Jų stichiški, laukiniai išpuoliai yra kauksmas iš nuovargio ir antrus metus iš eilės augančios įtampos. Tiek pykčio ore pritvinkę nebuvo per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Dar jokia vyriausybė nebuvo šitaip nekenčiama kaip pastaroji. Net konservatoriai savo ankstesnėse atmainose visuomenei nekėlė tokio šleikštulio ir įtūžio kaip jų naujausia - covidinė - versija.

Jokiais būdais neskatinu smurto. Bet prognozuoju, kad jis - neišvengiamas, jei vyriausybė ir toliau išsidirbinės su jokios logikos ir sveiko proto neatlaikančiais suvaržymais, jei toliau taikys represijas prieš savo piliečius. Panašu, kad taikiomis pasipriešinimo akcijomis, kaip basos kojos ar kartuvių dekoracijos, apgauta, pažeminta ir įsiutusi minia neapsiribos - kaip Briusely ar Amsterdame pareigūnų mašinos virs fakelais, o gal būriai savanorių tykos ministrų bromuose. Įsiplieks ne sostų, bet genčių karai. O gal to valdantieji ir siekia?

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s