Jau kelias savaites esu nuostabiame Lietuvos pajūryje. Būnant čia gyvenimas gerokai sulėtėja ir atsiranda galimybė pastebėti tai, ko kasdienybėje pamatyti tiesiog nespėjame dėl nuolatinio skubėjimo nežinia kur ir nežinia dėl ko. Dažniausiai dėl to, kad visi taip daro.

Visų pirma - pažiūrėkime, kaip atrodo atostogaujantis vyras. Mes visi žinome, kad kaip teatras prasideda nuo rūbinės, taip ir žmogus sutinkamas pagal išvaizdą, o išlydimas pagal protą. Taigi, kaip atrodo atostogaujantys vyrai? Didžioji dauguma jų visiškai nekreipia dėmesio į savo išvaizdą. Aš jau nekalbu apie tai, kad daugumos pilvai dangų remia. Gerai, buvo karantinas, visi sėdėjo namie, sporto klubai uždaryti, judesio mažai. Bet jų rankose net ir būnant pliaže arba alaus skardinė, arba kokie nors čipsai arba kitas tokio tipo maistas - lietuviško pliažo delikatesas čeburėkas. Judesio ir vėl jokio, nes šiemet jau ir prie jūros atvykti populiaru paspirtukais.

Išeiname iš pliažo. Šlepetės su kojinėmis - įprastas derinys. Dažnai kojinės baltos. Buvo baltos. Kažkada. Praktiškesni vyrai renkasi juodas. Ne taip matosi, kad paskutinis skalbimas įvyko apie Velykas. Teko matyti ir per pirštą įsispiriamas šlepetes komplekte su kojinėmis. Matosi, kad vaikščioti sunku, bet įmanoma. Ko nepadarysi dėl stiliaus paketo? Aprangų aptarinėti plačiai neverta, nes dėl skonio nesiginčyjama. Man kažkodėl pasirodė, kad jei jie prieš apsirengdami dažniau paklaustų patarimų savo moterų, vaizdas būtų daug geresnis.

Apranga yra smulkmena palyginus su tuo, kaip elgiasi atostogaujantys vyrai. Ne kartą ir ne du teko matyti tuščią vežimėlį stumiantį vyrą, o paskui jį su vaiku ant rankų skubančią suplukusią mamą. Arba atėjus į pliažą vyras greitai sumeta savo rūbus ir skuba į jūra maudytis, o moteris sutvarko jo rūbus, po to vaikus, jų žaislus ir tik tada prisimena save. Dar vieną kompaniją pliaže stebėjome net kelis kartus. Dvi moterys ir vyras ateidavo prie jūros ir moterys statydavo palapinę nuo vėjo, kai tuo tarpu vyras stovėdavo ir žiūrėdavo, kaip joms sekasi arba ne priklausomai nuo vėjo stiprumo. Bet mintis joms padėti jam net nešovė į galvą. Galėčiau vardinti dar daug pavyzdžių, bet vasarą niekam neįdomūs ilgi tekstai.

Mieli vyrai, kas gi su mumis darosi? Ar mes jau tiek nebemylime savęs ir šalia esančių mūsų moterų, kad čipsas, čeburėkas ar butelis alaus svarbiau už gerą savijautą ir patrauklią išvaizdą? Ar per jėgą brukama lyčių asimiliacija ir ribų tarp vyrų bei moterų prievartinis trynimas išstūmė iš mūsų galvų tėvų ir senelių mums diegtą džentelmeniškumą? Ar mūsų mažieji yra tik jų mamų rūpestis?

Atostogos tikrai yra puikus metas sustoti, pamatyti save iš šalies ir pradėti... Ne, ne keistis. Rūpintis savim bei šalia esančiais artimais žmonėmis ir vėl tapti vyrais. Tokiais, kokiais visi įsivaizdavome save vaikystėje. Juk nei vienas savo svajonėse nematėme savęs pilvoto, stovinčio prie jūros su čebureku vienoje rankoje ir alaus buteliu kitoje.

Gerų ir turiningų visiems atostogų!