respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie ąsotį vandens

(2)
Publikuota: 2021 gruodžio 03 10:02:57, Gintaras Furmanavičius
×
nuotr. 1 nuotr.
G. Furmanavičius. Eltos nuotr.

Vasarą važiuodamas dviračiu iš Šventosios į Palangą, ties viena kavine, esančia šalia dviračių tako, pamačiau vaizdą, apie kurį norėjau papasakoti dar vasaros pabaigoje, tačiau įvykiai vijo įvykius ir šis vasarą matytas vaizdas po truputį nuslinko į užmarštį. Tačiau dabar, atėjus Advento metui ir laukiant pačių nuostabiausių metų švenčių - šventų Kalėdų pažadėjau sau, kad iki metų galo neberašysiu apie be perstojo nusišnekančius idiotus, kažkokio stebuklo dėka ketveriems metams gavusius įgaliojimus valdyti mūsų nuostabią šalį. Nerašysiu ir apie vakcinas, kurių stebuklingu veikimu ir pasakomis apie ją tiki nebent tie, kurie ir suaugę tiki Kalėdų Seneliu. Tikriausiai mums visiems šios temos jau įgriso iki gyvo kaulo.

 

Taigi, prie dviračių tako stovėjo pastatytas mažas staliukas, o ant jo buvo padėtas stiklinis ąsotis ir kelios stiklinės. Ąsotyje buvo šaltas vanduo, kuriame plaukiojo keli citrinos griežinėliai. Sakysite, na ir kas čia tokio?

Matote, aš dar visai neblogai pamenu laikus, kai mieste stovėdavo gazuoto vandens automatai, o stiklinės juose būdavo prirakintos grandine. Taip, kaip dar dabar kai kur grandine yra kankinami šunys pririšti prie būdos.

Tas vaizdas man sukėlė keletą minčių, kuriomis noriu pasidalinti su jumis.

Tikriausiai visi prisimename, kokia karšta buvo ši vasara. Kaip gera žinoti, kad kažkas pagalvojo ir apie tuos, kurie net nežada užvažiuoti pakeliui į kavinę ir palikti joje kelis eurus. Tiesiog - pagalvojo ne tik apie save. Juk tai nėra dar labai įprasta mūsuose, nors važinėdamas po Lietuvą esu matęs šalia kelio obuolius, kuriais žmonės vaišindavo pravažiuojančius, o praėjusią šaltą žiemą Kaune Laisvės alėjoje stovinčiu termosu su karšta arbata ir šalia padėta vazele su sausainiais dalinausi su jumis savo FB sienoje. Tikriausiai tokių pavyzdžių, gerai pagalvoję, ne vieną prisimintumėte ir jūs. Tik ar mes dažnai pakalbame apie tai? O ar dažnai patys taip nuoširdžiai pagalvojame apie kitus?

Kita mintis, kuria noriu pasidalinti su jumis yra apie tai, kad mes, paskendę kasdieniniuose rūpesčiuose ir kęsdami nesibaigiantį režimo terorą net nesusimąstom, kaip vis tik mes toli pažengėme per tris nepriklausomos valstybės gyvavimo dešimtmečius. Aš ne apie mašinų modelius ar stiklinius pastatus miestų centruose.

Pavyzdžiui, ar dažnai pastebime, kaip pasikeitė eismo kultūra miestų gatvėse? Su retomis išimtimis užtenka parodyti posūkį norint persirikiuoti į kitą eismo juostą ir jei ne pirma, tai sekanti mašina jus tikrai įleis. O ar prisimenate tarybinius mentus? Juos tuo metu vadindavome milicininkais. Kalbėdamas apie šių dienų pareigūnus labai dažnai sulaukiu pašaipų komentaruose, tačiau niekas man neįrodys, kad dabartinė policija nėra verta pagarbos, nors kiekviena taisyklė turi išimčių.

Tą patvirtina ir visuomenės vertinimas: pasitikėjimas policija svyruoja apie 70 procentų ir jis yra aukščiausias per 22 metus, kiek matuojama, t. y., nuo 1998 metų - tada policija buvo labai neigiamai vertinama. Dar? Prašau: ar prisimenate, kokie nesaugūs buvo miestai devyniasdešimtaisias? Niūrios neapšviestos gatvės, siautėjančios gaujos ir baimė vėlų vakarą vaikščioti tam tikruose rajonuose. Ar dabar dažnai patiriame tokias baimes? Tikrai ne. Pavyzdžius galime vardinti dar ilgai, bet net ir didžiausi skeptikai turi pripažinti, kad gyvenimas nenumaldomai juda į priekį net ir dabar, kai pasaulyje vyksta visai nesuprantami dalykai.

Net neabejoju, kad komentaruose sulauksiu turinčių kitas nuomones pasisakymų srauto. Prieš nesutikdami pagalvokime, o kiek mes patys padarėme, kad mūsų ir mus supančių žmonių gyvenimas nors šiek tiek pagerėtų? Be abejo, kritikuoti ir burbuliuoti yra nesunku, kaip ir būti viskuo nepatenkintu. Gal geriau prisiminkime vaikystės laikų animacinį filmuką „Apie meškiuką ir tą, kuris upelyje gyvena". Pradėkime ne nuo rytoj. Pradėkime nuo šiandien. Viena šypsena, vienas geras žodis, ištiesta ranka tam, kam to šiuo metu labai reikia - ir viskas tikrai pradės keistis.

Manęs dažnai klausia, o ką gi šiuo metu mums reikia daryti, kad sustabdytumėme kasdien vykstantį beprotnamį? Atsakymas paprastas - neklausyti JŲ. JIE nori mus supriešinti? Būkime vieningi. JIE nori mus gąsdinti? Būkime drąsūs. JIE spaudžia ir prievartauja mus? Nepasiduokime. JIE provokuoja mus veiksmams, už kuriuos galėtų mus bausti? Juokimės iš JŲ ir šypsokimės vieni kitiems. JIE nori spręsti mūsų likimus? Nekreipkime į juos dėmesio ir dalinkimės gerumu.

Juk ąsotis šalto vandens karštą vasaros dieną visada atneša gerą emociją ne tik tam, kuris gaivinasi juo, bet ir pravažiuojantiems pro šalį.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s