Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie viešinimąsi

Tam yra skiriami dideli pinigai, kurie įvairiuose projektuose patenka į nekaltai pavadintą biudžeto eilutę „projekto viešinimas", kuriam kartais yra skiriama net iki 10 procentų projekto pinigų, iš kurių yra ne tik gaminami makaronai visuomenei, tai yra mums su jumis, bet ir perkama „nepriklausoma" žiniasklaida. Ne veltui kasdien vis sunkiau išgirsti atsakinėjančius į klausimus politikus ar valdininkus, nes juos visada savo krūtinėmis pridengia barzdoti snaigiai ir cypsinčios mergaitės iš taip vadinamų komunikacijos skyrių ar viešųjų ryšių agentūrų.

Jei kas nors to nepastebėjo per pseudopandemiją, tai toliau jau nebegaiškite laiko ir nebeskaitykite. Parašykite komentaruose apie kroksus, šaranus ir vatnikus bei keliaukite toliau nešti šviesą mums, tamsuomenei, netikinčiai mokslu, nes mūsų gretos pavojingai didėja.

Aš labai mėgstu grįžti į praeitį ir priminti tam tikrus visai nesenus įvykius bei pažvelgti į juos šiandienos akimis. Taigi, 2021 metų birželio mėnesį buvo paviešinta informacija apie SAM vakcinacijos nuo koronaviruso informavimo ir skatinimo kampanijai tarp gyventojų skleisti gautas 24 paraiškas. Iš jų finansavimui atrinktos aštuonios paraiškos už 755 tūkstančius eurų.

Buvo įvardintos įmonės, kurioms galimai bus skiriamas finansavimas ir kitos skandalingos aplinkybės, pavyzdžiui tos pačios gerai pažįstamos iš visų fondų ir viešųjų pirkimų mintančios personos bei įmonių tarpusavio ryšiai. Rašte premjerei viena opozicinė partija teigė, „kad dažnai būtent viešinimo kampanijoms įsigyti valstybinės institucijos ir įstaigos pasirenka neskelbiamų pirkimų būdą, kai procedūros atliekamos pagal perkančiosios organizacijos taisykles. Dėl to pirkimų skelbimai nėra viešai pasiekiami, dalyvauja tik pakviesti tiekėjai."

Ministerija į tai sureagavo tik lapkričio mėnesį ir paviešino dalį informacijos. Ją galima rasti internete. O kur dar mokėjimai kažkokiam ciniškam chirurgui arba už ministro nuotraukas su uogomis?

Prisimenate, kaip tyliai buvo užglaistytas skandalas, kai paaiškėjo, jog tam, kad laidoje „Kitokie pasikalbėjimai" pasirodytų Cinišku chirurgu prisistatantis sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas Edgaras Kulikauskas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) laidos kūrėjams atseikėjo 12 tūkstančių eurų? O apie kiek iššvaistytų mokesčių mokėtojų pinigų mes dar nežinome? Juk jau dvejus su puse metų mes gyvename tai ekstremalios, tai nepaprastosios padėties sąlygomis, kuri ir vėl bus pratęsta iki pavasario.

Dar šių metų vasario 25 dieną Viešųjų pirkimų tarnyba išplatino pranešimą, kuriame teigiama: „Įvedus nepaprastąją padėtį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba) atkreipia pirkimo vykdytojų dėmesį į viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų taikymo ypatybes tiems pirkimams, kurie susiję su nacionaliniam saugumui, gyvybiniam saugumui užtikrinti reikalingais įsigijimais." Tikriausiai aišku, ką tai reiškia.

Praėjo metai. Ir štai šią savaitė vėl naujiena, susijusi su viešinimu. Kai prieš kelias savaites leidinyje Financial Times išplaukė informacija apie premjero kandidatūrą į NATO vadovo postą, visi blaiviai mąstantys žmonės tyliai nusišypsojo arba garsiai nusijuokė. Neužilgo paaiškėjo, kad šį gandą paleido patys lietuviai.

Ir, kuomet jau atrodė, kad tai eilinis valdančiųjų ir teisingųjų žurnalistų gerai koordinuotas veiksmas, viename portale pasirodė informacija, kad Andriaus Kubiliaus vyriausybės 2001 metais įkurta ir vyriausybei pavaldi „Investuok Lietuvoje" apmokėjo už seriją tekstų, tame tarpe ir apie premjerą, tam pačiam Financial Times. Nekalbėkime dabar apie sumą, kuri tikrai nėra didelė. Šiuo atveju svarbiau yra pamatyti, kaip esame kvailinami. O mes juk susitarėme, kad tai mums nepatinka.

Schema labai paprasta: už pinigus Financial Times nuperkamas vyriausybę liaupsinantis turinys, tuomet jį įkelia visa mūsų teisingoji žiniasklaida, o šalia pasijungia sunkioji cirko artilerija. Šiuo atveju tai krizių sukėlimo ir valdymo guru Andrius Kubilius, kuris savo socialinio tinklo paskyroje visiems paaiškino, kad „Financial Times" apie mus parašė, nes Lietuvos laikysena, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir premjerės Ingridos Šimonytės žodžiai ir veiksmai apie Rusiją ir apie Kiniją keičia iki šiol Europos Sąjungoje vyravusias paradigmas, o mūsų pėdomis seka kitos Europos sostinės". Stipru, ar ne?

Daugybė žmonių tokiu melu ir manipuliacijomis patiki, nes juk užsienio spauda parašė! Pati Lietuvos anūko #1 ministerija taip pat neliko nuošalyje. Savo socialinio tinklo paskyroje ministerija trimitavo: „Financial Times Lietuvai skyrė ypatingą dėmesį - specialiame priede publikavo net septynis straipsnius apie modernios Lietuvos pasiekimus užsienio politikos, kultūros, ekonomikos ir startuolių temomis."

Primenu - visus straipsnius parašė vietiniai propagandistai, tokie, kaip propagandos fabriko VU TSPMI vadovė ponia Margarita Šešelgytė, naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Saulius Jakučionis ir kiti. Be jokios abejonės, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kryžiumi gulėsi nežinojusi, kad publikacijų seriją apie Lietuvą apmokėjo jos ministerijos kuruojama „Investuok Lietuvoje".

Dabar pagalvokite, kaip jūs reaguojate, jei perskaitote turinį, kuris pažymėtas kaip užsakomasis ir nurodytas to užsakymo numeris? Kiek jums rūpi tekstai, kurie būna pažymėti kaip politinė reklama prieš rinkimus? Kaip dažnai skaitote visokį šlamštą, kuriuo tuo metu būna užverstos jūsų pašto dėžutės? Tai lygiai taip užsienyje buvo žiūrima ir tą apgailėtiną mūsų valdžiukės bandymą savo pačių parašytus tekstus parduoti pasauliui kaip aukščiausio lygio naujieną.

Galiu kirsti lažybų, kad šis šou buvo skirtas vidaus vartojimui. Matydami, kad net pačių užsakytose ir apmokėtose apklausose valdžios vertinimai žemiau plintuso, strategijos genijai sugalvojo eiti tiesiai per aplinkui. Kas gavosi - spręskite patys. Aš manau, kad mes esame apgaudinėjami. Senovės kinų filosofas Vang Čungas yra pasakęs: „Melas ir beprotybė velkasi tiesos drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą." Ši mintis puikiai apibrėžia laiką, kuriame gyvename. Jis nesitęs amžinai.