Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie vazeliną

Ypač po to, kai vos prezidentui jį perskaičius, visur esanti ir viską žinanti teisingoji MRU docentė (už lojalumą jau seniai nusipelniusi akademiko titulo) Rima lietuviškai iš lapelio perskaitytą pranešimą mums dar kartą išvertė į lietuvių kalbą ir paaiškino, ką iš tikrųjų norėjo pasakyti ir turėjo galvoje valstybės vadovas, nes mes juk esame avys, kurioms viską reikia paaiškinti, kad netyčia nesuprastume kitaip, nei reikia.

Pranešimą aptarė visi, kas netingėjo, todėl aš jums siūlau kitą temą. Man šią savaitę juoko priepuolį sukėlė vienas netyčia aptiktas įrašas socialiniame tinkle, kurį ir norėčiau aptarti šiame tekste.

Perskaičius tą kliedesį, man kilo paprastas klausimas jo autoriui - kiek tavyje yra vazelino?

Pradžioje išsiaiškinkime, ką reiškia žodis „vazelinas"? Tarptautinių žodžių žodyne galima rasti tokį šio žodžio išaiškinimą: „vazelinas [pranc. vaseline], tepalas iš didelės molekulinės masės skystųjų ir kietųjų sočiųjų angliavandenilių; vartojamas medicinoje ir technikoje".

Gyvenime šis žodis taip pat vartojamas kita reikšme, nors žodynas apie tai neužsimena, bei asocijuojasi su nuolankiu pataikavimu, kurį blaiviai mąstanti tautos dalis vadina tiesiog subinlaižyste.

Taigi, po praėjusį savaitgalį įvykusio partijos, iškovojusios mums laisvę ir nepriklausomybę, sąskrydžio, kurį nuo tautos dėkingumo saugojo gausios apsaugos tarnybos pajėgos, alavinis partijos kareivėlis, užimantis Širvintų rajono partijos skyriaus pirmininko pareigas Virginijus Sarpauskas šovė tokį tekstą: „Ingrida Šimonytė. Žmogus, prie kurios būriuojasi žmonės ir tiesiasi jų rankos. Niekas nepasikeitė, Ingrida yra žmonių premjerė ir bus. Šiltas, paprastas ir betarpiškas žmogus. Viena iš mūsų. Ir prie vaišių stalo, ir prie žvėrienos sriubos puodo. Neapsimetinėja, nemoko, gali drąsiai prieiti ir klausti. Laikmečio žmogus. Nereikės Lietuvai 40 metų klaidžioti, pakako ir 30-ties".

Taip ir matau teksto autorių, gausiai laistantį savo patologinę meilę žmogui, kuris mūsų visų nelaimei užima valstybės premjero pareigas, dideliu kiekiu skysto vazelino. Nekalbant jau apie tai, kad žodis „žmogus" premjero garbei šiame tekste įgauna moterišką giminę, idant mačiusiems nuotraukose ypatingą premjero samčio laikymo būdą sąskrydyje, dalinant savo meilę tiems, kurių rankos tą įsimintiną dieną tiesiesi paragauti tos šilumos ir paprastumo, neleisti abejoti, kad premjeras be jokių diskusijų yra moteriškos lyties asmuo. Kokioje paralelinėje visatoje reikia gyventi, kad nesugebėti atskirti savo šlapių sapnų nuo to, ką jau nuo pirmų šios nevykėlių kadencijos metų valdžioje pabaigos šaukte šaukia visos socialinės apklausos - premjero, kaip ir visos vyriausybės vertinimai yra rekordiškai maži.

Štai dieną prieš vykstant šiai stropiai nuo visuomenės saugomai demokratijos šventei buvo paskebti eiliniai bendrovės „Spinter tyrimai" reitingai. Jie skelbia, jog Ingridos Šimonytės, kaip politikės, geriausiai tinkančios užimti ministro pirmininko pareigas, vertinimas sumažėjo dar 3 procentais ir tai yra prasčiausias premjero vertinimas šiuo klausimu nuo vyriausybės darbo pradžios.

Balandį šiame poste I. Šimonytę norėjo matyti 11,9 procentų apklaustųjų, o gegužę - jau tik 8,9 procento. Nuo pat vyriausybės darbo pradžios premjero reitingai priminė daugeliui labai patinkančią kalnų slidinėjimo sporto rungtį - greitąjį nusileidimą. I. Šimonytės, kaip tinkamiausios kandidatės į ministrės pirmininkės pareigas, reitingas 2020-ųjų gruodį, kada ji ir pradėjo jas eiti, buvo 36,6 procento, 2021 metų gegužę šis rodiklis jau siekė tik 21,1 procento, 2021 metų gruodį - 16,7 procento, o 2022 metų gruodį - 16 procentų.

Skaičiai yra bejausmiai ir jie nemeluoja. Per dvejus su puse metų premjero reitingai nukrito beveik keturis (!) kartus - nuo sveiko žmogaus kūno temperatūrą atitinkančių 36,6 procento iki visiško numirelio temperatūros - 8,9 procento.

Pats toli nuo realaus pasaulio gyvenantis ir žmonių mylimai bei puikiai dirbančiai Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei nesėkmingai bandantis kaišioti pagalius į ratus įrašo autorius yra spalvingas nevykėlis.

Paminklais su sovietine simbolika praėjusių metų vasarą pasipiktinęs ir jų nuotraukomis tame pačiame socialiniame tinkle pasidalijęs Širvintų rajono tarybos narys konservatorius V. Sarpauskas gavo 150 eurų baudą už komunistinės simbolikos platinimą ir demonstravimą.

Jei pamenate du ar tris partijos, ypatingai mėgstančios jaunus vaikinus, klounus, mitingavusius po merės langais praėjusį rudenį - tai irgi neapsiėjo be rajoninės politikos nevykelio V. Sarpausko. Tuomet jis vienam naujienų portalui teigė „susipažinęs su aukščiau minimais JKL nusiskundimais mere ir nurodė jų poziciją palaikantis. Jis taip pat kvietimu į protestą pasidalino savo „Facebook" paskyroje".

Minėtas įrašas su „žmogumi, prie kurios tiesiasi rankos" nėra visas vazelino kiekis, kurį talpina savyje nuožmusis kovotojas su viskuo iš Širvintų rajono. Pamatęs, kad jo įrašas socialiniuose tinkluose tampa pajuokos objektu, „pilietiškas supermenas", kaip jį vadina Širvintų gyventojai šovė dar vieną dozę vazelino. Įrašas vadinasi „INGRIDA, JOS BENDRUOMENĖ. IR ŠAKALAI". Taip, taip - raidės didžiosios! O įrašas skamba taip:

„Miško laukymė. Ganosi taikūs, stambūs žolėdžiai. Briedžiai, elniai, stirnos ir stumbrai. Žolelę kramsnoja, vandens atsigeria. Niekur neskuba, niekam negrasina. Strateginė ramybė ir išmintis.

O šalia sukiojasi šakalai. Loja, skalija. Prie kojų artinasi, kėsinasi krimstelti, nes daugiau padaryti nieko negali.

Taikūs žolėdžiai gyvena savo gyvenimą, visas laikas yra jų laikas.

O šakalai neturi nei savo laiko, nei savo gyvenimo. Jie sekioja ir skalija. Jie visada eina iš paskos. Tenkinasi gyvenimo ir dėmesio likučiais.

Šeštadienis. Pievelė. Bebrusai. LKD bendrijos vasaros sąskrydis 2023. Ingrida. Jos bendruomenė. Ir šakalai".

Šakalai - tai mes, 91,1 procento Lietuvos gyventojų, kuriems ta arogantiškoji Ingrida su savo netirpstančių besmegenių ir prisukamų komjaunuolių šaika jau nusibodo iki gyvo kaulo. Akivaizdu, kad rajono politikos nevykėlis tik tiek ir gali išspausti iš savęs - kelis šaukštus nuoširdaus vazelino.

Jei jūsų dar neįtikino bekraštė vazelino jūra, teliuskuojanti laisvę ir nepriklausomybę mums visiems iškovojusioje skaidriausioje ir teisingiausioje partijoje, siūlau jums susirasti praėjusių metų pabaigos į Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas sugrąžinto Kubos mafijos ambasadoriaus Pavilionių Žygio inerviu apie jau seniai neegzistuojančią Lietuvos užsienio politiką.

Jame šaikos žmogus teigia, kad pagyrų už lyderystę nusipelno svarbiausias Lietuvos anūkas Gabrielius, anot jo palaikantis ryšius su pirmaisiais Vakarų valstybių politikais, premjeras Ingrida Šimonytė, sugebanti „fantastiškai savo širdimi įtikinti europiečius", prezidentės pareigas ėjusi uoli KGB'istė Dalia Grybauskaitė, neva „radusi kalbą su JAV vadovais nuo Joe Bideno iki Donaldo Trumpo".

Šitą tekstą galima tęsti iki begalybės, nes pavyzdžių daugiau nei daug. Bet ar verta?

Pabaigai noriu užminti jums mįslę. Apie kokią valstybę kalba humanitarinių mokslų daktarė Rasa Čepaitienė daugiau, nei prieš dešimtmetį publikuotame savo rašinyje? Citata skamba taip: „Visuomenės slopinimo ir apolitiškumo skatinimo priemone tapo ir oficialiai paskelbto „Aukso amžiaus"doktrina, pagrindžianti begalinės „Vado" ir „Tėvo" išminties jau dabar duodamus vaisius - visuotinę gerovę".

Jūs pagalvojote apie Lietuvą? Dar ne. Tai apie Turkmėniją. Bet Lietuva taip pat teisingame kelyje. Manote kitaip? Štai jums dar šiek tiek peno pamąstymui: tekstas, iš kurio paimta ši citata, buvo parengtas pagal pranešimą, skaitytą tarptautiniame sovietologijos simpoziume Vilniuje dar 2011 metais.

Anot šaltinio, jį iš karto pasisiūlė publikuoti KAM leidžiamas žurnalas „Kardas". Gavusi tekstą, „Kardo" redakcija autorę informavo, kad jį publikuos, tik reikėtų išmesti sakinį apie vieną valstybės vadovę (skaitytojas supras, kurią). Autorė pasvarsčiusi nusprendė nesitaikstyti su politinės cenzūros reikalavimais. Pagarba jai už tai!

Praėjo tuzinas metų. Ar situacija pagerėjo? Juk per tą laiką, paminant visas galiojančias teisės normas ir Konstituciją, lygiai prieš metus vienas atsitiktinai Sąjūdyje atsidūręs tarybinis profesorius buvo nominuotas valstybės vadovu.

Ir čia neapsieita be geros čiurkšlės vazelino, kurią paleido amžinasis Seimo Emanuelis. Pasisakydamas už tai, kad V.Landsbergis būtų paskelbtas valstybės vadovu, jis teigė, kad „būtent V.Landsbergis, jo intelektualinis potencialas inspiravo atkurtos Lietuvos nepriklausomybės vystymąsi. V.Landsbergis, pasak jo, tuomet buvo „kovojančios Lietuvos veidas".

Ką čia bepridėsi?...