Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie vartojimą

Tuomet ilgai atrodydavo, kad liko dar daug laiko, po to švelniai pradėdavo kilti įtampa, kas visiškai panašu į vis labiau artėjant Kalėdoms kylančią dovanų karštligę, kelios dienos prieš įtampa pasiekdavo virimo tašką, nes egzaminas, kaip ir Kalėdos jau rytoj, o jam dar nepasiruošta, lygiai kaip ir dovanos nesupirktos. Praėjus ir vienam, ir kitam, apima geras lengvumo jausmas iki kito karto, kuris, atrodo bus dar negreitai, bet vėl ateina staiga ir nelauktai.

Beje, ar atkreipėte dėmesį, kad šį laikotarpį mus vis labiau skatina vadinti „švenčių laikotarpiu", taip sąmoningai stumiant iš mūsų kasdienybės „šventas Kalėdas"?

Tiesa, tokio kliedesio, koks buvo paleistas į pasaulį pernai, kai 2022 metais aršios konservatorės Monikos Navickienės vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priėmė sprendimą nešvęsti Kalėdų, nes buvo baisu įžeisti kitatikius, šiemet girdėti jau neteko. Akivaizdu, kad artėjant rinkiminiams metams buvo sureaguota į visuotinį nepritarimą tokiai inovatyviai ir įtraukiai iniciatyvai.

Man patinka kalėdinis šurmulys, patinka pirkti dovanas patiems artimiausiems savo žmonėms, kurių nėra daug, todėl galiu leisti sau juos palepinti.

Nesutinku su tais, kurie sako, kad Kalėdos virto tik vartojimo švente. Taip, žmonės išleidžia daug pinigų maisto produktams, dovanoms, pramogoms. Tačiau pinigai juk tam ir uždirbami, kad juos leisti, ir jei toks yra žmonių pasirinkimas, kodėl kažkas prisiima sau teisėjo vaidmenį ir teisia kitus už vienokius ar kitokius pasirinkimus?

Aš, kaip ir daugelis jūsų, pastebiu prekybininkų pastangas atitempti Kalėdas jau ne tik į lapkričio pradžią, bet ir į spalio pabaigą. Na ir kas? Juk galima matyti ne kalėdinėmis prekėmis užverstas lentynas ir prekystalius, o gražiai papuoštas parduotuves ir šventinėmis iliuminacijomis pasidabinusias miestų gatves ir aikštes.

Manau, kad tikrai nedaugelis mūsų dalyvauja ir žiniasklaidos primestoje kvailybės šventėje, kuri vadinasi „Kurio miesto eglutė gražiausia?". Tai man panašu į nupušusių tetų ir dėdžių klausimą mažyliui, ką jis labiau myli: mamą ar tėtį?

Visos visų miestų eglutės yra gražios, jei į jas yra sudėta ne tik pinigų, bet ir širdies. Po jaukiai su nuostabiais žmonėmis pasitiktų šventų Kalėdų Aukštaitijoje grįžinėjome į Vilnių, ir pakeliui, mažyčio miestelio aikštėje, pastebėjau papuoštą gyvą eglutę. Akivaizdu, kad žaisliukai ir girliandos buvo sunešti pačių eglutę puošusių miestelio gyventojų, tačiau savo natūraliu ir paprastu grožiu ji niekuo nenusileido kitoms savo sesėms, išdidžiai stovinčiomis didesnių miestų aikštėse.

Vartojimas priklauso ne nuo tų, kurie primygtinai siūlo vieną ar kitą mums nereikalingą daiktą, o nuo mūsų pačių požiūrio į tai bei nuo pasirinkimo, dalyvauti toje tuštybės mugėje ar ne.

Tikrai ne kalėdinis vartojimas yra didysis blogis. Šią šventinę savaitę radau statistiką apie kitą vartojimą: kiek kuri šalis suvartojo alkoholio besibaigiančiais 2023 metais. Ji buvo patalpinta ne kokiame nors neaiškiame leidinyje, o platformoje Telegram esančioje „World of Statistics" paskyroje.

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad Lietuva užima antrąją vietą po Moldovos. Anot pateiktos statistikos, Lietuvoje per 2023 metus vienam vyresniam, nei 15 metų gyventojui tenka net 15 litrų suvartojamo alkoholio.

Pasidalinau šia statistika socialiniame tinkle ir buvau ją bepamirštąs, tačiau komentaruose po šia lentele užvirė karšta diskusija, kuri privertė labiau pasigilinti į skaičius.

Sutinku, kad neįmanoma apskaičiuoti, kiek alkoholio yra pasigaminama namie arba įsivežama iš kaimyninių Latvijos ar Lenkijos, kur kokybiška prekė kainuoja gerokai pigiau, nei pas mus. Pabandžiau paieškoti kitų informacijos šaltinių, kurie patvirtintų arba paneigtų tiek ginčų sukėlusius skaičius.

Štai mums gerai dar nuo pseudopandemijos laikų pažįstamas portalas ourworldindata.org pateikia 2022 metais pakoreguotus 2018 metų duomenis: deja, ir čia Lietuva tvirtai pirmauja, suvartodama 13,22 litro, tuo tarpu anksčiau pateiktoje statistikoje pirmavusi Moldova užima tik ketvirtąją vietą su 11,43 litro.

O kaip gi alkoholyje skęstanti Rusija? Šioje statistikos suvestinėje ji rikiuojasi penktoje vietoje, iš karto po Moldovos - 11,19 litro alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų valstybės gyventojui.

Imkime dar vieną šaltinį. Tai Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos institutas CASS, įregistruotas kaip pelno nesiekianti korporacija Budapešte, Vengrijoje. Už jo organizavimą ir valdymą atsakingas CASS Europos studijų institutas, kokį mes turime ir Lietuvoje. Jo duomenimis, kurie paskelbti šių metų rugpjūčio 14 dieną Lietuvoje suvartojama 12,78 litro alkoholio per metus.

Toje pačioje studijoje, kurioje išsamiai aptariamas alkoholio vartojimas Lietuvoje yra rašoma, kad „oficialioje statistikoje paprastai atsižvelgiama į legalaus alkoholio pardavimus ir suvartojimą, o legalaus alkoholio kainų padidėjimas kai kuriuos vartotojus skatina vartoti daugiau naminio nelegalaus alkoholio. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje ypač gilios 500 metų senumo tradicijos gaminti lietuvišką degtinę - distiliuotą alkoholinį gėrimą, kurio alkoholio kiekis siekia 50-75 % naminės degtinės, lietuviškai vadinamos samanė arba naminė. Deja, šiais laikais didžioji dalis lietuviškos naminukės gaminama nelegaliai, o kartais tokio alkoholio vartojimas gali sukelti baisių pasekmių. Pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūtį šalį sukrėtė žinia, kad Kaune 19 žmonių mirė, išgėrę nelegalios naminės degtinės - tai buvo baisiausia nelegalaus alkoholio vartojimo nelaimė Lietuvoje".

Alkoholio vartojimas tokiais dideliais kiekiais turi daug gerai matomų neigiamų pasekmių, tokių, kaip lėtinės sveikatos problemos, vairavimas išgėrus ir dėl to kylantys eismo įvykiai, smurtas šeimoje, savižudybės ir sunkūs nusikaltimai. Turbūt neverta stebėtis, kad Lietuvos visuomenė smarkiai kenčia nuo beveik visų šių problemų, o pasaulinėje savižudybių statistikoje mes tik neseniai užleidome pirmąją vietą pasaulyje Korėjai.

Įdomu yra tai, kad lietuviai, remiantis oficialios statistikos duomenimis, 1939 metais suvartojo tik 3,73 litro gryno alkoholio. Tas pats statistikos metraštis teigia, kad 1940 metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno apie 2,92 milijono žmonių. Atmetus ką tik prijungtą ir į daugelį su ūkiu susijusių statistikos skaičiavimo kategorijų dar neįtrauktą Vilniaus kraštą, likusioje šalies dalyje gyveno apie 2,44 milijonus žmonių. Vadinasi, Lietuvos gyventojai 1939 metais suvartojo apie 1,53 litro legaliai gaminamo ir parduodamo gryno alkoholio vienam gyventojui. Tai maždaug 8 kartus mažiau, negu apie 12 litrų gryno alkoholio vienam gyventojui, kuriuos turime dabar.

Kad ir kaip nesinori to pripažinti, jau daug metų Lietuva buvo ir yra tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių pasaulyje. Skirtingai nei senosiose Pietų ir Vakarų Europos šalyse, turinčiose daugiametes saikingo vartojimo tradicijas, alkoholio vartojimas Lietuvoje turi daug aukščiau minėtų su tuo susijusių neigiamų pasekmių. Galima teigti, kad nesaugus ir per didelis alkoholio vartojimas, galintis sukelti alkoholizmą ir kitas su alkoholio vartojimu susijusias problemas, yra viena svarbiausių Lietuvos visuomenės problemų.

Teigiamai galima vertinti tai, kad alkoholio vartojimo įpročiai Lietuvoje pamažu artėja prie nusistovėjusias alkoholio vartojimo tradicijas turinčių šalių įpročių.

Buvo įvesta daugybė visuomenėje prieštaringai vertintų alkoholio ribojimo veiksnių. 2014 metais tapo draudžiama vartoti alkoholį viešose vietose, pavyzdžiui, gatvėse ir parkuose. 2018 metų sausio mėnesį alkoholio vartojimo amžius buvo padidintas nuo 18 iki 20 metų. Nuo 2018 metų pradėti taikyti įvairūs apribojimai reklamuoti alkoholį tam tikruose renginiuose, laikraščiuose ir žurnaluose. 2019 metais pradėti taikyti apribojimai prekiauti alkoholiu: įprastoms parduotuvėms draudžiama prekiauti alkoholiu sekmadieniais ir švenčių dienomis po 15 valandos ir po 20 valandos bet kuriomis kitomis dienomis.

Kalbant apie drastiškas priemones, verta pažymėti, kad alkoholio kainų augimas, kaip ir bet kurio kito produkto kainos didėjimas, taip pat yra vartojimą mažinantis veiksnys. Nuo 2012 iki 2022 metų nuosekliai kylant kainoms ir taikant visas aukščiau minėtas priemones, alkoholio suvartojimas krito nuo 15,2 iki 11,2 litro alkoholio kiekvienam vyresniam, nei 15 metų Lietuvos gyventojui.

Pristatydamas jau paskutinį šiemet savo tekstą, linkiu jums gerų artėjančių 2024 metų, kurie bus labai svarbūs Lietuvos ir pasaulio gyvenime.

Kaip įprasta, tekstą pabaigsiu citatomis. Nors Bernardas Šo ir sakė, kad „alkoholis - tai anestezija, leidžianti ištverti operaciją, vardu gyvenimas", man labiau patinka tai, ką sakė Vinstonas Čerčilis: „Aš pasiėmiau iš alkoholio daugiau gero, negu jis pasiėmė iš manęs."

Vito Tomkaus trigrašis: Perskaitęs, Gintarai, tavo prisiminimus apie nupušusius dėdes ir tetas, kuomet visi pasigėrę versdavo vaikus rinkti, kieno geresnis tėvas ar mama, galiu tave paguosti ar net nuraminti, kad pas mane giminių baliuose būdavo dar baisiau: girti dėdės su mano tetom rinkdavo: koks kieno vaikas gražiausias? Ar garbanotas Agutis? Ar ilgakasė Vilytė? O kai ateidavo mano eilė apžiūrai, kažkodėl visi vėl puldavo prie stalo maukti degtinės, matyt, kad akys nieko baisaus nebematytų, o tarpusavyje prunkšdami kalbėjo, kad "iš šito irgi kažkas turėtų išaugti". Neįsivaizduoji, koks po to mane apimdavo siaubas!