Gintaras FURMANAVIČIUS Apie smėlio pilis

Savo vaikystės laikus prisiminiau praėjusį savaitgalį, kai Šarūnas Jasikevičius, kurį jau drąsiai galima įvardinti Lietuvos krepšinio legenda po runtynių Barselonoje į gana provokuojantį vieno teisingo portalo žurnalisto klausimą apie pseudopandemiją atsakė tiesiai šviesiai: „... jeigu prieš 10 metų man pasakytų, kad yra toks virusas, Lietuvoje ko gero išgertume dvi taureles arbatos ir kitą dieną eitume į darbą. Taip būtų, jei nebūtų užkurtas toks reikalas kaip omikronai, deltakronai, kovidai ir taip toliau. Nežinau, kam čia šitas dalykas reikalingas. Su daug kuo nesutinku."

Šarūnas kalba ne iš nuogirdų: pirmą kartą jis koronavirusu užsikrėtė 2020 metų spalį, o pirmąją 2022 metų dieną ši liga jam buvo diagnozuota vėl. Dar iki to, po vienų rungtynių Kauno Žalgirio arenoje užpraėjusių metų pavasarį jis skeptiškai atsiliepė apie visą iki pat pastarojo meto vykstančią psichozę. Turiu garbę neblogai pažinti Šarūną asmeniškai, todėl manęs tokie jo žodžiai nestebina. Jis turi absoliutų nugalėtojo mentalitetą ir niekada nežaidžia tų taip madingų mūsų laikais politkorektiškų žaidimų ir nekreipia dėmesio į nuolat teisingoje žiniasklaidoje transliuojamus kovidapezalus.

Mūsų visų pinigais be mūsų sutikimo išlaikomas ir mums šiais metais jau 63 milijonus eurų (žinau, kad ši frazė visus jau užkniso, bet tiesa už pinigus yra svarbu) kainuosiantis konservatorių propagandos ruporas LRT netruko atsiliepti: jau pirmadienį pasirodė sapalionė, kurios antraštė diagnozavo: „Jasikevičius - „vyriausiasis virusologas": kaukės gestas, du užsikrėtimai ir burnojimas dėl taisyklių." Įdomiausia yra tai, kad ši sapalionė net neturi autoriaus. Tikriausiai net LRT trubadūrams buvo baisu sulaukti Šarūno atsakymo.

Kuo čia dėtos smėlio pilys? Ogi tuo, kad taip rūpestingai jas stačiusiems gerai apmokamiems pseudoekspertams ir visai likusiai gerai edukuotai su šaranais nevažinėjančiai (nes dar nėra elektra varomo jo modelio) visuomenės daliai ašaros rieda bematant, kaip vienas interviu pasakytas sakinys griauna tą taip kruopščiai ant nesibaigiančio melo ir suklastotos statistikos pagrindo statytą kūrinį.

Juk Šarūnas - tai ne kokia nors Širvintų merė Živilė ar Sveikatos ir Teisės instituto mokslų daktarai. Ant jų užsiundei tapinus, malinauskus ar bent jau savukynus su savo besmegenių naujųjų komjaunuolių pulkais ir darbas padarytas. Šaras gali taip šauti atgal, kad šviesuomenei beliks tik politkorektiškai žiopčioti ir piktintis dėl jo leksikos. Atsikirsti tikrai nepavyks. Todėl geriau net nebandyti.

Ar neakreipėte dėmesio, kad kurį laiką jau pritilo visi dvaro čiulbuonėliai, susileidę ar susišnioję po dvi dozes? Viena tokia konservatorių pitbulio Slušnio apžiūros verta pacientė dar pavasarį, trumpam prasiblaiviusi rypavo, kad jei mes nesusivakcinuosime, ji negalės ten kažkur kažko apkabinti. Dar kiti žinomi savo žinomumu garsūs žmonės irgi mielai atkišo savo pečius už laisvę (už tą laisvę toks nieko bendro šiuo metu su žurnalistika neturintis bičas gavo daug daugiau nei pusę milijono pinigų).

Baisiausiai, kad jiems niekas nepasako, ką dabar reikia transliuoti: pečiai subadyti, serga jie taip pat, kaip ir visi kiti, na gal tik miršta kiek lengviau, bet to jau patikrinti neįmanoma, nes ten nėra instagramo.

Lyg neužtektų Lietuvos, pasaulyje taip pat dedasi keisti dalykai: pirmoji pasaulio raketė Novak (no vaccine) Djokovic teismuose laimėjo galimybę žaisti Australia Open turnyre, ką jo mama pakomentavo taip: „teismo nuosprendis yra didžiausia pergalė jo karjeroje, didesnė už bet kurį Didžiojo kirčio turnyrą". O jų Nola yra laimėjęs dvi dešimtis.

Ilgą laika visų NBA šviesuolių vadintas antivakseriu ir demonstratyviai nesiskiepijantis Kyrie Irwing jau gruodžio viduryje grįžo į savo Brooklyn Nets pakeisti iškritusių kaip lapai savo drausmingai vakcinuotų komandos draugų. Jūsų žiniai NBA sugebėjo subadyti 95 procentus savo cirko artistų. Nežiūrint to jau virš 50 niekam nežinomų vardų ir pavardžių žaidžia su dešimties dienų kontraktais, nes NBA žaisti tiesiog nėra kam. Dėl to pačios priežasties ir Kauno Žalgiris jau beveik mėnuo, kaip nepralaimi Eurolygoje. Nes nėra su kuo žaisti.

Dažniausiai savo vaikystėje sugriautų smėlio pilių mes jau nebeatstatinėdavome. Ar užteks proto mūsų „ekspertams" nustoti jas statyti? Nebūčiau tuo tikras.