Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie sesiją

Taip, atspėjote, tai Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesija. Grįžę po beveik visą vasarą trukusių neatostogų (nes per daugiau, nei tris dešimtmečius tautos išrinktieji taip ir nesugebėjo reglamentuoti savo atostogų), Seimo klounai, pasiilgę taip trokštamo visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, iš karto puolė juokinti mus savo pareiškimais.

Kokius gi svarbiausius darbus, atliepiančius svarbiausius valstybės ir jos piliečių poreikius ruošiasi nudirbti per beveik trejus mėnesius trukusias neatostogas pailsėję seimūnai?

Kaip ir priklauso, toną darbams uždavė Seimo pirmininkė, tarybinio tankisto anūkė Viktorija Čmil. Štai kaip ji nutapė svarbiausių sesijos darbų paveikslą: „Vienas pagrindinių - tai visaapimantis saugumas. Apie tai esu kalbėjusi ne kartą anksčiau, tai išlieka aktualu ir pradedant naują politinį sezoną.

Yra nacionalinio saugumo lygmuo, kai akcentuojamas valstybės pasirengimas efektyviai pasipriešinti išorės agresijai. Valstybė turi būti pasirengusi atremti grėsmes ir apsaugoti savo piliečius. Ne mažiau svarbus saugumo lygmuo, tai socialinis saugumas ir pažeidžiamiausių žmonių apsauga. Čia ir pragyvenimo lygis, užtikrinantis orų gyvenimą, ir žmogaus teisės ir laisvės, kurių liberalioje demokratijoje nedera nei aukoti vardan aukštesnių nacionalinių interesų, nei priešpastatyti socialiniam saugumui ar atskirų grupių ekonominei gerovei".

Sunku būtų nesutikti dėl nacionaliniu lygmeniu siekiamo užtikrinti šalies saugumo. Gyvename tikrai neramiais laikais, kai pasaulio galingieji tarpusavyje iš anksto susitarę perdėlioja dešimtmečiais nusistovėjusią pasaulio tvarką.

Atkreipčiau jūsų dėmesį į antrą prioritetinių darbų dalį. Po teiginiu „žmogaus teisės ir laisvės, kurių liberalioje demokratijoje nedera nei aukoti vardan aukštesnių nacionalinių interesų" slypi gudriai užmaskuotas ir jau ne pirmą sesiją Seime buldozeriu stumiamas partnerystės įstatymas.

Tai yra paskutinė galimybė prastumti šį visuomenėje ypač neigiamai vertinamą įstatymo projektą, kuris visą kadenciją buvo pagrindinis pažeidžiant galiojančius teisės aktus į Seimą patekusios Laisvės partija pasivadinusios darželiokų grupės tikslas.

Tankisto anūkė nuėjo taip toli, kad partnerystės įstatymo priėmimą po susitikimo su prezidentu kilstelėjo iki nacionalinio saugumo lygmens: „Visų pirma, reikia pasakyti, kad prezidento su Seimo valdyba susitikime buvo kalba apie tai, kad nacionalinio saugumo klausimas yra ir žmogaus teisių klausimas, t. y. žmogaus teisių klausimai, žmogaus teisių užtikrinimas yra taip pat mūsų saugumo plačiąja prasme klausimai. Į juos įeina labai platus spektras įstatymų projektų ir iniciatyvų, Civilinė sąjunga yra viena iš jų".

Dar atviriau apie tai kalba darželiokų atstovas Mitalas: „Man atrodo, kad visi kampai, visi niuansai jau iš esmės yra apsvarstyti, visi variantai tikrai yra aptarti ir šį klausimą norėtųsi, kaip ir kitus pradėtus klausimus, rudens sesijoje užsibrėžti pabaigti".

Rudens sesijos metu tradiciškai priiminėjamas svarbiausias valstybės dokumentas - ateinančių metų biudžetas. Į tai atkreipia dėmesį ir kita pirmininkė. Ta, kuri kryžiumi gula už kiekvieną savo ministrą ir kurios vyriausybėje jau turėjo nebūti, nes po NATO susitikimo Vilniuje ji jau buvo prižadėjusi atsistatydinti. Bet mes juk visi nuoširdžiai nustebtume, jei politikas laikytųsi savo paties duoto žodžio.

Taigi, nepajudinamų ir nepakaltinamų ministrų pirmininkas toliau seka mums pasakas apie ekonominę gerovę artėjančios krizės sąlygomis: „Nepaisant nuo pirmojo ketvirčio pabaigos nuolat mušamų būgnų apie dramatišką ekonomikos situaciją, verta paminėti, kad kai nedemonstruoji neapykantos skaičiams, kaip kai kurie politikai, o juos ne tik pažįsti, bet ir bandai suprasti, galima pamatyti, kad nepaisant iššūkių, padėtis žmonėms išlieka palanki. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vėl viršys prognozes, tuo tarpu infliacija sparčiai lėtėja.

Situacija energetikos sektoriuje - ženkliai kritusios pasaulinės išteklių kainos - leidžia tikėtis žymiai pigesnės šildymo sezono pradžios nei praėjusį rudenį. Jau antrąjį ketvirtį buvo fiksuotas realių pajamų augimas, lyginant su praėjusiais metais - kol kas dar tik viešajame sektoriuje".

Girdite - „kol kas dar tik viešajame sektoriuje", o tai reiškia, kad tradiciškai gyvenimas gerėja mintantiems iš biudžeto, tuo tarpu tiems, kurie stengiasi užsidirbti patys, „geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai" ruošiasi užnerti naują mokestinę kilpą, skambiai pavadinta „Mokesčių reforma", kuriai nepritaria net ir koalicijos partneriai. Nekalbant, kad ją stipriai kritikuoja tiek nuo valdžios nepriklausantys ekonomistai, tiek ir verslo atstovai. Be jokios abejonės, ministrų pirmininkei niekas nepranešė, kad realusis Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo net 3,7 procento, lyginant su tuo pačiu laiku pernai, tuo tarpu lyginant su praėjusiu ketvirčiu BVP smuko 3 procentais.

Ne mažiau juokingai sesijos pradžioje atrodo ir tie kiti, vadinantys save opozicija valdžiai, tačiau visą kadenciją tai vienu, tai kitu balseliu vis paremiantys kontraversiškus Seime stumiamus įstatymus.

Prisiminkime vien tarybinio profesoriaus nominavimo Visatos valdovu įstatymo priėmimą. Tie, kurie garsiai šaukia, kaip jie prieštarauja valdančiosios šaikos jau treji metai į mūsų gyvenimus stumiamoms nesąmonėms, nesugeba net išsirinkti savo opozicijos lyderio, nes asmeninės ambicijos gerokai viršija norą atstovauti rinkėjų, savo balsais nuplukdžiusių į Seimą šiuos klounus, interesus.

Svarstant biudžetą, taip vadinami opozicionieriai tradiciškai bus gundomi ir jų balsai politiniame turguje vėl bus perkami, numetant jų atstovaujamoms apygardoms vieną kitą šimtą tūkstančių eurų, kas artėjant kitų metų Seimo rinkimams yra ir bus labai svarbu. Atidžiai stebėsime socdemų ir kitų save opozicija tituluojančių balsavimus rezonansinių įstatymų priėmimo metu.

O kur gi mūsų visų interesai, paklausite jūs? Jiems eilė ateis tik kitais metais, kai vėl priartės nauji Seimo rinkimai. Tada medaus krantais iš visų žiniasklaidų tradiciškai plauks plačios ir sraunios pažadų upės. Bet tai bus tik kitais metais.

O kol kas - vieno garsiausių pasaulio politikų - barono Miunhauzeno citata: „Jūs tvirtinate, kad žmogus gali pats save pakelti už plaukų?
- Žinoma! Mąstantis žmogus tiesiog įpareigotas retkarčiais tai daryti".