1 nuotr.Šių metų gegužės 11 dieną iš Swedbank gavau tokio turinio laišką: „Kreipiamės į Jus su prašymu iki 2022.08.09 užpildyti ir pateikti Kliento klausimyną fiziniams asmenims. Kodėl prašome užpildyti Kliento klausimyną fiziniams asmenims? Turime laikytis Lietuvoje galiojančių teisės aktų bei principo „Pažink savo klientą", t. y. rinkti ir atnaujinti informaciją apie savo klientus, klientų vykdomą veiklą ir klientų sąskaitose atliekamas finansines operacijas. Turėdami aktualius duomenis, mes galėsime lengviau užtikrinti klientų lėšų saugumą, užkirsti kelią klientų tapatybės vagystėms, neteisėtiems mokėjimams iš jų sąskaitų ir kitokiems sukčiavimo atvejams".
Tame pačiame laiške buvo ir toks tekstas: „Informuojame, kad šiuo metu „Swedbank" padaliniuose aptarnaujame tik iš anksto užsiregistravus konsultacijai. Užsiregistruoti į konsultaciją galite internetu."
Aš tikriausiai nesu pakankamai protingas suprasti, kaip laikantis principo „Pažink savo klientą" padaliniuose aptarnaujami tik iš anksto internetu užsiregistravę klientai. Juk dar prieš kelis metus, kai bankai neliepsnojo noru taip giliai pažinti savo klientą, eidamas gatve galėjai bet kada užsukti į banko skyrių, gauti savo eilės numerį ir be problemų išspręsti sau rūpimą klausimą. Tikriausiai ne vienas jūsų, kuriam tekdavo lankytis dar Hansa banko skyriuje Savanorių prospekte prisimena, kaip maloniai ir paslaugiai mus ten pasitikdavo vienas televizijoje daug metų matytas veidas.
Kita mantra, kuria nuolat prisidenginėja bankai, reikalaudami iš mūsų visokių nesąmonių taip pat jums puikiai pažįstama: „Mes kaip bankas prisidedame vykdydami pinigų plovimo prevenciją ir atlikdami kovos su teroristų finansavimu veiksmus. Atlikti tai mus, kaip ir kitus bankus įpareigoja teisės aktai."
Dar viena nuo vasaros vienašališkai įsigaliojusi naujiena skamba taip: „Atlikdami grynųjų pinigų išėmimo operacijas banko padaliniuose, kai operacijos suma lygi ar didesnė nei 10 000 Eur, turėsite pateikti paaiškinimą dėl planuojamo grynųjų pinigų panaudojimo." Bandau įsivaizduoti situaciją, kai aš jums paskolinu pinigus, jūs juos investuojate ir uždirbate, o kai aš paprašau juos grąžinti, jūs prašote manęs paaiškinti, kur aš juos naudosiu. Ar jūs galite sugalvoti didesnę nesąmonę?
Kodėl aš šiandien apie tai rašau? Mes visi jau girdėjome istorijas apie tai, kaip skaidrieji skandinavų Swedbank ir SEB dalyvavo rusiškų pinigų plovimo schemose. Informacija apie tai sparčiai dingdavo iš mūsų teisingųjų portalų, bet internete ją nesunku surasti.
Ir štai šią savaitę į viešumą pateko informacija apie tai, kad mūsuose gerai žinomas Danske Bank turės sumokėti dviejų milijardų dolerių dydžio baudą: „Remiantis teismo dokumentais, "Danske Bank" apgavo JAV bankus dėl "Danske Bank Estonia" klientų ir kovos su pinigų plovimu kontrolės priemonių, siekdamas palengvinti "Danske Bank Estonia" didelės rizikos klientų, gyvenančių už Estijos ribų, įskaitant Rusiją, prieigą prie JAV finansų sistemos."
Ir dabar aš vėl nieko nebesuprantu: mes turime atsiskaityti bankui už kiekvieną jiems nepatinkantį ar įtarimą keliantį pinigų pervedimą, o tuo pačiu metu jie ramiai plauna šimtus milijonų tol, kol patys neįkliūva. Tai gal jau laikas būtų instaliuoti klientams programą „Pažink savo banką"? Ir ten mes galėtume banko klausinėti, kiek jie Ignitis akcijų įsigiję, su kuo miega jų darbuotojai, kokias partijas remia ir panašių nesąmonių, kokių jie klausinėja mūsų.
Dar senovės romėnai žinojo, kad Quod licet Iovi, non licet bovi. Taip su mumis elgiasi visi komerciniai bankai, o juos kontroliuoti privalantis Lietuvos bankas, kuriame dirba 693 (!) darbuotojai, o jų atlyginimų vidurkis yra 3193 eurai, dažniausiai mus lepina įvairiomis prognozėmis apie gerėjančias arba mažiau gerėjančias perspektyvas. Bent man neteko girdėti, kad kada būtų apgintas nors vienas Lietuvos pilietis ar verslo subjektas nuo vis didėjančios skandinavų bankų savivalės ir arogancijos.
Ir čia nori nenori tenka prisiminti eilinę sąmokslo teoriją apie mums ruošiamą skaitmeninį lagerį nesudėtingu pavadinimu CBDC. Žinant, kiek per pastaruosius kelis metus išsipildė sąmokslo teorijų ir matant, kaip valdžioje esanti šutvė skuba mums apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, belieka tik stebėti įvykius ir laukti kovo mėnesio, kuomet, anot sąmokslininkų startuos skaitmeninio lagerio pilotinis projektas. Nes grynieji pinigai yra mūsų laisvė, o valdžią gavę neokomunistai negali pakęsti laisvų savo valstybės piliečių.
Tuo metu daug mano pažįstamų tyliai atsidarinėja įmonių ir savo asmenines sąskaitas vos už poros šimtų kilometrų Lenkijoje. Niekas ten jiems neužduoda klausimų apie jų politines priklausomybes, jų giminaičius bei požiūrį į 72 lytis. Beje, gal jam nors teko girdėti apie į skandalus įsivėlusį kokį nors Lenkijos banką?
