respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie opoziciją

(121)
Publikuota: 2022 birželio 24 17:45:00, Gintaras FURMANAVIČIUS
×
nuotr. 1 nuotr.
Gintaras Furmanavičius. Stasio Žumbio nuotr.

Demokratija priimta vadinti tokį valstybės valdymą, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais rinkimais išrinkti tautos atstovai, o valstybės valdymą vykdo pagal Konstitucijoje nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybė. Piliečių valia vykdoma per jų pačių rinkimuose į parlamentą išrinktus atstovus. Valstybės valdymo ir piliečių lūkesčiai realizuojami per visų piliečių lygybę prieš įstatymą ir vienodas politines teises. Parlamentinė demokratija yra viena iš demokratijos formų, tokią mes teoriškai turime ir Lietuvoje. Skamba panašiai į pasaką, ypač mintis apie visų piliečių lygybę prieš įstatymą.

 

Jau kurį laiką, pradedant nuo dvasių atradimo joje, nuosekliai trypiama Lietuvos Respublikos Konstitucija vėlgi teoriškai vadinama pagrindiniu šalies įstatymu. Pirmasis Konstitucijos straipsnis teigia, jog „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika". Su tuo šiandien galima sutikti, galima nesutikti, bet tuo metu, kuomet buvo kuriamas pagrindinis valstybės įstatymas, mes visi tikėjome, kad taip ir bus. Ketvirtas tos pačios Konsitucijos straipsnis sako, kad „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms".

Suprantu, kad paskutiniai dveji teiginiai daugeliui mūsų sukelia juoką, bet straipsnis skamba būtent taip. Na ir kas, kad tam tikru metu atsirado taip vadinamas Konstitucinis teismas, kurio pagrindinė funkcija, ypač aiškiai išreikšta pastaruoju metu yra aiškinti Konstitucijos straipsnius taip, kaip naudinga Lietuvą valdančiai šaikai.

Būtina parlamentinės demokraijos dedamoji yra opozicija. Lietuvių kalbos žodyne ji įvardijama šitaip: „partija arba grupė, nesutinkanti su daugumos arba valdančiosios partijos arba grupės nuomone; veikia daugelio šalių (taip pat ir Lietuvos) parlamentuose, nesutinka daugeliu klausimų su valdančiosios partijos, vyriausybės politika."

Po tokios ilgos ir kupinos citatų įžangos pakalbėkime apie mūsų seimo opoziją, kelias savaites vaidinusią apgailėtiną parodiją ir pavertusią seimą dvejų rūmų parlamentu. Viskas prasidėjo nuo to, kad seimas svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet, kai liko tik balsuoti, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą tą ketvirtadienį. Seimo pozicija trečiadienio rytą skubiai sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė ministro Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau tą patį trečiadienį nedalyvavo seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.

Prasidėjo sliekų mūšis seimo smėlio dėžėje. Seimo opozicija išpūtė krūtines ir pasipylė gausybė skambių pareiškimų. Ant bačkos vienas po kito lipo opozicinėmis save vadinančių partijų vadukai ir svaidydamiesi žaibais gąsdino visą Lietuvą, kad iki sesijos pabaigos negrįš į posėdžių salę. Negana to, jie parengė savo reikalavimų sąrašą, kuriame išdėstė sąlygas, kurių neišpildžius seimo darbe nedalyvaus.

Šiame sąraše buvo reikalavimas spręsti klausimą dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, seimo pirmininkei Čmil pasitikrinti pasitikėjimą Seime, pavasario sesijoje svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.

Praėjo kelios savaitės. Ką gi mes matome šiandien? Opozicija nuleidusi galvas grįžo į seimo salę. Iš gausaus griausmingų reikalavimų paketo liko apskritas nulis. Kelias savaites drebinę orą opozicionieriai, žadėję net naujos valdančiosios koalicijos suformavimą, galiausiai nusileido iki kelių antiinfliacinių įstatymų projektų įtraukimo į sesijos darbotvarkę.

Ir čia valdančioji šaika dar kartą nusivalė kojas į opozicija save vadinančius Europos provincijos politikos klounus: keletą savaičių juokinusi visą Lietuvą opozicija galiausiai nuleido savo reikalavimų kartelę iki galimybės pateikti savo „antiinfliacinius" siūlymus. Kurį laiką posėdžius boikotavusi opozicija praėjusį antradienį galiausiai pristatė keturis parengto paketo projektus. Tačiau jau pateikimo stadijoje buvo atmestos visos keturios opozicijos iniciatyvos. Taip baigėsi eilinė Lietuvos seimo demokratijos parodija.

Nepretenduoju į tiesą, bet pasakysiu, kaip įsivaizduoju pastarųjų kelių savaičių įvykius seime. Aš visada sakiau ir sakysiu, kad konservatoriais save vadinantys buvę komunistai turi pačius gudriausius ir puikiai politikos virtuvę išmanančius strategus. Dažniausiai jie veikia išvien su kitais buvusiais komunistais, kurie pasivadinę socdemais.

Tą patvirtina vieno įtakingiausių Lietuvos politikos strategų pastarojo dešimtmečio judėjimo trajektorija. Šios dvi politinės jėgos visada palaiko viena kitą, nepriklausomai nuo to, kuri būna prie lovio, o kuri tą kadenciją - tik šalia tų, kurie prie lovio. Tik atsiradus valstybėjė kokiai nors alternatyviai buvusiems komunistams politinei jėgai, iš karto prasideda jos puolimas žiniasklaidoje ir griovimas iš vidaus. Konservatoriai skaldymo meną partijų viduje įvaldę taip pat tobulai, kaip nekarūnuotasis Visatos valdovas įvaldęs tautos skaldymo meną.

Prisiminkite Naująją Sąjungą, Darbo partiją, Tautos prisikėlimo partiją ar žaliuosius valstiečius. Būdamas didžiojoje politikoje, aš iš labai arti mačiau, kaip tai veikia. Metodai pakankamai paprasti. Kai valdai teisėsaugą, vadinamo kompromato nesunkiai gali apie bet ką. Žinau vieną Darbo partijos frakcijos narį, kuris mainais į ramybę žiniasklaidoje frakcijos posėdžių metu surinkdavo vieno ir šiandien pakankamai įtakingo žurnalisto telefono numerį, padėdavo savo mobilųjį ant stalo frakcijos posėdžių salėje ir kitą dieną visa Lietuva skaitydavo reportažus iš uždarų Darbo partijos frakcijos posėdžių. Jei nepavyksta surasti kompromato, yra kitas įrankis - biudžeto pinigų dalybos. Nežinau dabartinių kainų, bet mano darbo vyriausybėje laikais opozicinių seimo narių rankos nulenkinėti būdavo pradedamos nuo pusės milijono litų jo rinkiminei apygardai.

Todėl šiandieninė pozicija ir daro su valstybe ką tik nori. Nors turi tik 73 balsus iš 141 seime, bet esant tokiai bekiaušei ir neįgaliai opozicijai, kuri net opozicijos lyderio nesugeba išsirinkti, jie gali mus paversti ne tik farmapramonės bandomuoju poligonu, bet ir, kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, NATO ir Rusijos karinio konflikto vieta. Opozicija net nesureagavo į KGB'isto dukters Viktorijos Čmil akibrokštą, kuri šią savaitę paraiškė, kad opozicijos politikai yra išnaudojami Rusijos propagandos. Ką čia bepridėti?

Daugeliui žinomos knygos apie vienuolį ir Ferrari autorius Robinas Šarma pasakė žodžius, puikiai tinkančius mūsų „opozicijai": „žmonės, kurie neturi jokios savigarbos, neišmano, kaip rodyti pagarbą kitiems."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (121)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s