respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie KŽĮ

(112)
Publikuota: 2023 vasario 03 12:23:48, Gintaras Furmanavičius, publicistas, politinis veikėjas
×
nuotr. 1 nuotr.
Gintaras Furmanavičius. Stasio Žumbio nuotr.

Kad neliktų nereikalingos intrigos, skaitantiems šį tekstą turiu paaiškinti, kad pavadinime esanti abreviatūra KŽĮ reiškia Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

 

Madingos pastaruoju metu sąmokslo teorijos teigia, kad vykstant įvairiems skandalams, kuriuos mielai ir karštai aptarinėja visuomenė, yra tam tikros jėgos, kurios tuo metu po skandalo dūmų uždanga tyliai tvarkosi kur kas rimtesnius savo reikalus. Sąmokslo teorijomis galima tikėti, galima netikėti, bet, anot interneto, tautosakos laikotarpis nuo sąmokslo teorijos atsiradimo iki realybės yra maždaug šeši mėnesiai.

Apie didžiausią pastarojo dešimtmečio pedofilijos skandalą Seime sklando įvairios sąmokslo teorijos: pradedant nuo to, kad saugant stambias pedožuvis paaukotas smulkus pedokilbukas iki to, kad Visatos valdovui silpstant, vyksta rimti judesiai dėl valdžios laisvę mums iškovojusioje partijoje. Juokingiausia yra tai, kad šventoji skaidrioji TS-KP (atsiprašau, D) staiga prisiminė jau seniai pamirštą nekaltumo prezumpciją, kuri seniausiai nustojo galioti per MeToo cirką ar jų politiniams oponentams, jei prisiminti Ramūno Gretą, ministro Narkiewcz kotletus ar Sauliaus keliuką.

O gal viskas yra dar kitaip? Žinoma, kad praeitų metų pavasarį Seime buvo pradėtas redaguoti labai svarbus Kriminalinės žvalgybos įstatymas. 2022 metų kovo mėnesį, pristatydamas siūlomas pataisas, būsimasis Konstitucinio Teismo pirmininkas kalbėjo taip: „Visus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo šiol siūloma sankcionuoti vieno lygmens teismuose. Anksčiau dalis buvo sankcionuojama apylinkių teismuose, dabar siūloma visa tai perduoti apygardos teismams. Kitas dalykas, kurio nebuvo, apygardos teisėjo, kuris sankcionavo ar nesankcionavo slaptos veiklos, veiksmus galima skųsti Apeliaciniam teismui", - sakė S.Šedbaras.

Mintis tikrai verta dėmesio, nes jau daug metų visa Lietuva juokėsi iš STT pacanų, kuriems sankcijas visiems kriminalinės žvalgybos veiksmams išduodavo legenda tapęs Šiaulių apygardos teismo teisėjas Boleslovas Kalainis, nepriklausomai nuo to, kuriame mieste būdavo atliekami tyrimo veiksmai.

Šioje vietoje galime grįžti į 2008 metus, kai net EŽTT išreiškė susirūpinimą žmonių sekimo mastais Lietuvoje. Buvo konstatuota, kad valstybėje klesti netvarka, nes Europos Komisija paskelbė, kad 2008 metais Lietuvoje buvo sekami net 85,3 tūkstančio piliečių. Palyginimui buvo pateikti skaičiai, kad Vokietijoje, kurioje gyvena 30 kartų daugiau gyventojų dėl slaptos informacijos apie privačius asmenis kreiptasi 12 tūkstančių kartų, Ispanijoje, kurioje gyvena 20 kartų daugiau gyventojų - 53 tūkstančius, Suomijoje ir Estijoje - po 4 tūkstančius.

Tai buvo dar iki 2009 metų, kuomet šalies prezidente tapo uoli KGB mokinė Dalia Grybauskaitė, iš karto po inauguracijos tvirtai ir besąlygiškai paėmusi visą valstybės teisėsaugą į savo rankas ir atgaivinusi tarybiniais metais klestėjusią telefoninę teisę ir slaptų pažymų kultūrą. Kad geležinės rankos fetišistai nekaltintų manęs neobjektyvumu, prakalbinkime skaičius.

Ilgokai panaršęs internete, radau tokius duomenis: 1997-99 metais dėl procedūrinių pažeidimų EŽTT buvo iškeltos atitinkamai 2, 2 ir 7 bylos prieš Lietuvą, tuo tarpu atėjus į valdžią mano minėtai personai 2010-19 metais bylų prieš Lietuvą skaičius smarkiai šoktelėjo - atitinkamai 14, 20, 14, 16, 7, 19, 31, 46, 55 ir 41 byla. Tiems, kas nežino priminsiu, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas neginčija nuosprendžių, o nagrinėja tik asmenų, organizacijų, įmonių arba valstybių peticijas dėl teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose, pažeidimų.

Taigi, komentuodamas jau antrus metus taisomą minėtąjį Kriminalinės žvalgybos įstatymą, teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras pasakė ne visą tiesą, ką pastaruoju metu jis daro jau ne pirmą kartą. Pristatydamas pataisų projektą, jis pamiršo mums pasakyti apie tai, kad įstatymo projektas numato galimybę prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui lengviau gauti kriminalinės žvalgybos duomenis. Pagal dabar galiojantį kriminalinės žvalgybos įstatymą, apibendrinta informacija teikiama prezidentui, Seimo pirmininkui, ministrui pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims. Beje, ar žinote, kiek tokių, galinčių mus sekti struktūrų yra Lietuvoje? Štai jų sąrašas:

• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

• Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos;

• Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

• Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

• Specialiųjų tyrimų tarnyba;

• Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

• Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

• Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų teises ir pareigas taip pat turi Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas, kai jų padaliniai atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Ir nors žmonių sekimu gali užsiimti tiek daug institucijų, pats pilietis neturi jokių galimybių išsiaiškinti, kas ir kodėl jo klausėsi ar jį seka. Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, kad teisėsaugos institucijos nekontroliuojamai seka jų elektroninį susirašinėjimą, klausosi telefono pokalbių. Tokią visuomenės būseną atskleidė prieš keletą metų "Spinter tyrimų" atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Naujai nustatomai tvarkai, kuomet pirmieji valstybės asmenys turėtų teisę gauti ne apibendrintą, o pilną žvalgybinę informaciją, pabandė paprieštarauti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Dabar atsisėskite, nes Stasio Šedbaro atsakymas pakirs jums kojas: „Tai dabar man kyla klausimas, kas labiau nepriklausoma - visiškai nepriklausoma teismo valdžia ir turbūt vienintelė ES šalyse pagal Konstituciją nepriklausoma Generalinė prokuratūra, ar institucija, agentūra, kurią kuruoja viena ar kita ministerija. Man atrodo, kad akivaizdu, jog teismai ir prokuratūra yra tikrai nepriklausomos institucijos europiniu lygiu", - su duomenų apsaugos inspekcijos priekaištais nesutinka TTK pirmininkas." Šioje vietoje galima dėti daugtaškį. O gal geriau prisiminti Eligijų Masiulį, kurį nuo visų įmanomų pasekmių išgelbėjo jo sulaikymo metu vienas laiku ir vietoje pasakytas sakinys: „Jūs patikėkit manim, ateis laikas, aš tiek daug papasakosiu, kad tikrai Lietuvoje bus įdomu gyventi daug kam". Ar kas nors girdėjo tą pasakojimą?..

Būtina pažymėti, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo vykdymą Seime prižiūri Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, kurios pirmininku išrinktas.... Ne, jūs tikrai tuo nepatikėsite, bet tai yra tiesa - konservatorius Kęstutis Masiulis! Tas, kurio minčių seką ir veblenimą suvokti reikia specialaus pasiruošimo. Tai mobingas, trolinimas ir pasityčiojimas iš įstatymo ir mūsų visų viename.

Vėl grįžkime šiek tiek į praeitį. Mano nuomone, visos šios betvarkės teisėsaugoje pradininkė ir kaltininkė yra Dalia Grybauskaitė. Pikti liežuviai plaka, kad vienas mėgstamiausių jos užsiėmimų būdavo slaptai įrašytų pokalbių stenogramų skaitymas. Tų pačių stenogramų, kurias benešiodamas iš STT į Daukanto aikštę, neužželiantį takelį buvo numynęs pilkasis peliukas Saulius. Pastarasis už paklusnumą užsitarnavo labai šiltą Registrų centro direktoriaus vietą, kurią jam, apeidamas ne vieną teisės aktą parūpino dar vienas Masiulis - tas, šventasis Rokas. Ar ta vieta šilta, spręskite patys: prie beveik 9 tūkstančių eurų mėnesinio atlyginimo 2022 metais paklusnumas buvo įvertintas ir 20 tūkstančių eurų siekiančia premija.

Kalbant apie kriminalinės žvalgybos pažymas, daugelis tikriausiai prisimena, kaip KGB Dalia mikliai jomis sužaidė, 2014 metais formuojant vyriausybę atsisakydama tvirtinti 9 viceministrus (!), kas net nėra jos funkcija: „Tai nėra juodas sąrašas, tai yra sąrašas sudarytas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Pirmą kartą mes šį įstatymą naudojame, kuris pradėjo veikti nuo 2013 metų. Valdančioji dauguma turi galimybę remdamasi juo ir informacija iš STT apsivalyti. Jeigu to nebus padaryta, valdančiąją daugumą pavadinsiu kriminaline", - kalbėjo prezidentė.

Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tokio įstatymo valstybėje nebuvo net laukiniais devyniasdešimtaisiais.

Paklausta, kaip šis sąrašas atsirado ir ar nereiktų tirti jo atsiradimo aplinkybių, ji atsakė kaip ir pridera tikrai čekistei: „Man atrodo, kad turėtume tirti ne tai, kaip atsirado viešumoje, o kas jame yra".

Vėliau buvo ir daugiau istorijų su pažymomis: Vido Gedvilo, teisėjų (ne)skyrimo ir dar ne viena garsi istorija. Kad būtų lengviau valdyti teisėsaugą, naudojant Kriminalinės žvalgybos įstatymą, į Generalinio prokuroro pareigas buvo įstatomi visokie valiai iš Akmenės ar pašiliai iš Ukmergės ir iš Daukanto aikštės valdoma sistema traiškydavo visus, kurie turėjo įžūlumo jai nepaklusti. Tam visada puikiai tiko dabar tyliai taisomas Kriminalinės žvalgybos įstatymas.

Totalus sekimas, naudojant kriminalinę žvalgybą Lietuvoje yra įgavęs neįtikėtiną mastą. 2018 metais teismus pasiekė 935 tokie prašymai ir tik vienas prašymas teismo buvo atmestas. 2019-aisiais teismams teikti 904 tokie prašymai, iš jų tik du buvo atmesti. Iš viso teismuose patenkinta 2 860 prašymų taikyti kriminalinės žvalgybos priemones.

Juokingiausi yra tie, kurie visada atsainiai nuteškia: „Tegu seka, aš nieko blogo nedarau".

Šitiems tipams laisvė yra tiktai vaipinti, čatinti, veikinti ir gaudyti haipą, begeriant latytę su sojos pienuku ant sėdmaišio. Šitie belyčiai individai visiškai nesuvokia laisvės turinio ir esmės, ką ilgus metus ir siekė padaryti su mumis tiek tarybinė, tiek ir dabartinė sistema.

Užaugo pilietiškais save vadinančių bestuburių skundikų karta, kuri niekada nesupras to, ką sakė Vydūnas: „Kaip žmonės trokšta laimės, taip jie ir reikalauja laisvės. Tiki, galėdami daryti, ko nori, jie bus laimingi. O mūsų laiku kitaip dar yra. Beveik galėtai sakyti, žmonės tiki būt laimingi, kad nieko dirbti nebereikės. (...) žmogus iš tikrųjų ir nėra laisvas, galėdamas daryti, ką nori, bet tik tada, jeigu jis apreiškia savo esmę".

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
433
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (112)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +21 C

+15 +23 C

+16 +23 C

+21 +28 C

+25 +30 C

+21 +28 C

0-4 m/s

0-3 m/s

0-4 m/s