Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie juokdarius

Geras lakmuso popierėlis, parodantis Lietuvos politikos impotenciją ir negebėjimą suvokti šiuo metu pasaulyje vykstančių procesų buvo neseniai pasibaigęs NATO bloko valstybių vadovų susitikimas. Lietuva padarė viską, kad kuo geriau pristatytų savo šalį pasaulio politikos elitui. Tai suprantama: retas mūsų sulauks sekančio tokio lygio renginio.

Organizacine prasme beveik viskas buvo atlikta be priekaištų ir to negalima bei nereikia paneigti. Be abejo, žmogus, nespėjęs pasiekti ligoninės ir gauti skubios medicinos pagalbos buvo labai didelis šaukštas deguto, tačiau apie kitus didesnius incidentus girdėti neteko. Ar vietomis nebuvo persistengta, nuspręskite patys.

„Šį kartą atvykus pagalvojau, kad esu Ukrainoje - tiek daug Vilniuje buvo Ukrainos vėliavų, greičiausiai daugiau, nei Lietuvos vėliavų. Buvau labai nustebusi," - taip Lietuvą pamatė žurnalistė iš Japonijos Ai Higuchi-Morimoto

O kaipgi mūsų politikai? Pagrindinė figūra šiame renginyje, atnešusiame į ir taip jau stipriai sudarkytą mūsų gimtąją kalbą dar vieną kalbos šiukšlę, pavadintą „samitu", be abejo buvo Gitanas Nausėda.

Stebinti jis pradėjo nuo pirmos minutės. Daugelis gūžčiojo pečiais, kai jis lyg nuotaką prie altoriaus ar damą šokiui nuo lėktuvo trapo vedė šį kartą sėkmingai nuo jo nusileidusį iš užjūrio į savo koloniją atskridusį dieduką.

Geriau už mane protokolo subtilybes išmanantis Giedrius Drukteinis šią jaudinančią akimirką pakomentavo taip: „Pagal protokolą vyrui prie vyro liestis nėra patartina, na, nebent jis akivaizdžiai griūtų ir reiktų ji sulaikyti".

Žinant vieno iš aptariamų vyrų gebėjimą vartytis nuo lėktuvo trapų, painioti žmones bei nesiorientuoti erdvėje, toks prezidento elgesys gali būti pateisinamas ir suprantamas kaip socialinė pagalba garbaus amžiaus šeimininkui.

Protokolo žinovas atkreipė dėmesį ir į kitą ne visai tinkamą G.Nausėdos poelgį oro uoste: „Kai J.Bidenas norėjo įsikibti G.Nausėdai į parankę, šis ranką sulenkė 90 laipsnių kampu, tarsi vestų moterį. Nors pagal protokolą, kai į parankę įsikimba vyras, reikėtų ranką laikyti 45 laipsnių kampu, tarsi ji būtų švarko kišenėje, ar apskritai ją nuleisti tiesiai". Tikriausiai prezidentas pasimetė tarp 72 lyčių.

Žymiai blogiau atrodė viso pasaulio žiniasklaidą apskriejęs vaizdas, kai Lietuvos prezidentas lūpomis įsisiurbęs į svetimos valstybės vėliavą. Tai jau toli už nepagarbos savo šaliai ribos atliktas veiksmas, vertas ne prezidento, o vergo titulo.

Valdančiųjų nuolat mindomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnis skelbia, kad „Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų".

Gal kas nors galėtų man paaiškinti, kaip bučinys su svetimos šalies vėliava atstovauja Lietuvos valstybę ir kuris įstatymas jį įpareigoja šitaip elgtis?

Juokingai atrodė ir jo atsakymas į klausimą, užduotą liepos 5 dieną, likus savaitei iki NATO renginio: ar jis pasinaudos veto teise, jeigu siūlomi sprendimai ir formuluotės neatlieps Lietuvos interesų?

Atsakymas skambėjo taip: „Jeigu atitinka, nemojuosiu (veto teise - ELTA), bet jeigu neatitinka, mojuosiu. Tikrai niekam nesu pažadėjęs, kad elgsiuosi pagal numatytas gero etiketo taisykles. Kartais etiketą reikia pažeisti, bet tam turi būti rimtas pagrindas".

Kaip gerai visi žinome, niekuo prezidentas taip ir nepamojavo. Kalbėti ir daryti yra skirtingi dalykai.

Požiūrį į mūsų politikus puikiai pademonstravo viso renginio pagrindinė vinis - Amerikos prezidentas Džo Baidenas.

Jis tiesiog ėmė ir neatvyko į iškilmingą renginio vakarienę prezidentūroje. Negana to, paaiškėjo, kad ji niekada ir nebuvo įtraukta į jo darbotvarkę.

Paaiškinimas skambėjo daugiau nei juokingai: „Paklaustas, kodėl J. Bidenas nevyko, Baltųjų rūmų pareigūnas kartu su JAV delegacija keliaujantiems žiniasklaidos atstovams teigė, kad prezidentas turi keturias pilnas oficialių darbų dienas ir ruošiasi svarbiai kalbai trečiadienį bei kitos dienos viršūnių susitikimui".

Pasirodo, galingiausia pasaulio valstybe save įsivaizduojančios Amerikos prezidentui keturios darbo dienos yra virš jo galimybių ribos.Tie, kas matė jo kalbą apie šventas menkes, aiškiai suprato, kad jai ruoštis reikėjo tikrai nedaug.

Mano nuomone, jo neatvykimas buvo šeimininko nepagarbos ženklas mūsų prezidentui.

Kitas aukštas, bet NATO susitikimo metu nematomu tapęs pareigūnas buvo Lietuvos anūkas #1, trejus metus atliekantis Užsienio reikalų ministro vaidmenį.

Kinijos drakono nugalėtojo nematomumas šio renginio metu neišgelbėjo jo nuo tos pačios Kinijos vertinimo.

Štai dvi citatos iš anglų ir kinų kalba leidžiamo dienraščio bei portalo "Global Times", kurio tiražas yra ne vienas milijonas egzempliorių: „Kuo labiau Lietuvos valdžia tampa psichologiškai priklausoma nuo JAV ir NATO, tuo stipresnis impulsas jai kyla imtis vadovauti JAV ir NATO, kad įrodytų savo vertę".

Antroji - būtent apie drakono nugalėtoją ir jo pompastiškai pristatytą Indijos ir Ramiojo vandenyno šalių strategiją: „Keista, kad mažiau nei 3 mln. gyventojų turinti Baltijos šalis, esanti tiesioginėje Rusijos ir Ukrainos konflikto spinduliuotės zonoje, parengė Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją. Daugelis strategijos formuluočių yra pažįstamos, tarsi tiesiogiai perimtos iš JAV retorikos Kinijos atžvilgiu, tik šį kartą jos skamba iš Lietuvos. Dar labiau glumina tai, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė, jog „patvirtinus Strategiją, Lietuva atsidūrė tarp pasaulio lyderių". Taip teigti gali tik visiškai savęs nesuvokiantis žmogus. Lietuva jokiu būdu nėra „pasaulio lyderė", tačiau šis incidentas tapo vienu didžiausių šių metų tarptautinių juokų".

Daugiau apie Anūką nėra ką pasakyti, tačiau nepastebėti jau seniai rūmų (ne tik Seimo) juokdariu tapusio Seimo užsienio reikalų Žygimanto būtų nedovanotina.

Dar neseniai save Kubos mafijos atstovu įsivardinusio konservatorių juokdario apetitas auga akyse. Tik užtrynus skandalus su kažkokiais jam neva skambinusiais žurnalistais bei keistomis vedybomis ambasadoje Berlyne Seimo kanceliarijos apmokėtos komandiruotės metu, Seimo užsienio reikalų Žygis ėmėsi artėjančių Amerikos prezidento rinkimų temos.

Sunku patikėti? Štai jums įrodymas: „Pakelsime viską Vašingtone, nes mes, žinokite, Amerikoje lemiame daug daugiau, negu Europoje. Nuo 18 amžiaus su tais pačiais airiais kasėme tą pačią anglį Pensilvanijoje, meldėmės tose pačiose bažnyčiose, gėrėme tą patį alų, mus ten žino kiekvienas. Tai va, paklausime tų pačių airių, paklausime visų mūsų kraujo žmonių, visų Čikagos žmonių, už ką reikėtų balsuoti rinkimuose".

Manau šiam pasąmonės srautui jokių komentarų nereikia. Nebent psichiatrų konsiliumo išvados.

Ispanų filosofas Chose Ortega Y Gasetas yra pasakęs: „Žmonės žaidžia gyvenimą - kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi".

Gal todėl mūsų politiką žaidžiantys klounai visada vaikšto tokiais tauria kančia nuspalvintais veidais?