Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie dėlionę

Dažnai tai būna svarbios žinios, tačiau jos yra sudėtingos ir nedidina skaitomumo. Suprantama, kad Stumbrienės, kuri yra dar ir Paksaitė poilsis Maldyvuose po atostogų Bahamuose ar sudegę silikoninių lėlių automobiliai sulaukia gerokai daugiau peržiūrų, kas ir yra šiuolaikinės žiniasklaidos kokybės rodiklis.

Šiame tekste daug kartų panaudosiu jau legenda tapusį žodį „galimai", kuris tinka tuomet, kai žinai, kad informacija yra tikra, tačiau neturi įrodymų, kurie leistų tau sėkmingai atremti teisines pretenzijas. Juk tik neaiškios lyties ir orientacijos darinys, nuo pavasario šviesuomenėje tituluojamas Lietuvos kūrėju, už pasiūlymą Seimo nariams santykiauti oraliniu būdu gali būti nubaustas juokinga 25 eurų bauda. Tuo tarpu tie, kurie atsisako atlikti tą patį intymų santykį su sistema, už nuomonės išsakymą dažnai moka dideles baudas ir net tampa kriminaliniais nusikaltėliais.

Šią savaitę reikiamo dėmesio nesulaukė tikrai svarbi naujiena. Ji skambėjo taip: „Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė Olga Karač praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuva nusprendė nesuteikti jai politinio prieglobsčio. Žmogaus teisių gynėja stebėjosi Migracijos departamento sprendimu ir vardijo iš pažiūros nekaltus jo motyvus". Naujiena tikrai netikėta, nes Lietuva jau daug metų lyg aukščiausios klasės dulkių siurblys galimai surenka visą kaimyninės šalies šlamštą. Bet apie tai šiek tiek vėliau.

Po kurio laiko Valstybės saugumo departamentas papildė informaciją teiginiu, „esą O. Karač 2015-2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su šalies žvalgybos pareigūnais, su kuriais ryšį taip pat palaikydavo ir beasmenio komunikavimo priemonėmis". VSD dokumente, kaip rašo BNS, taip pat nurodoma, kad "O. Karač perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimą ir opoziciją bei jos atstovų veiklą".

Paprasta kalba tai reiškia, kad VSD turi surinkusi informaciją, kad minėtoji teta yra smulkaus kalibro rusų šnipė. Be abejo, ji kitą dieną tokią informaciją kategoriškai paneigė, isteriškai pareikšdama,kad „žmonės, kurie dirba vardan demokratijos, dėl žmogaus teisių, yra vadinami grėsme saugumui ar prieš juos Lietuvoje organizuojama provokacija".

Manau, kad tokių „kovotojų" mes Lietuvoje matėme jau ne vieną, pradedant liūdnai pagarsėjusia aerodromo dukra Nadija Savčenko, kurią Tulpių pašto laiškanešė dosniai apdalino jaukiais moteriškais bučiniais ir baigiant galimai baltarusių KGB'istų iš Minsko atvesta ir pasienyje su Lietuva išmesta „prezidente" Sviatlana Tsyhanouskaya.

Istorija rodo, kad mūsų šviesuomenė išskirtinai dažnai nepataiko su bučiniais, parama ir palaikymu. Štai lakūnė Nadija Savčenko 2018 metais prarado parlamentaro neliečiamybę po to, kai Ukrainos aukščiausiosios Rados deputatai balsavo, kad iš jos būtų atimta parlamentinė neliečiamybė ir ji būtų suimta. Netrukus po to ją sulaikė nacionalinės saugumo pajėgos. Buvusiai parlamentarei grėsė įkalinimas iki gyvos galvos už ketinimus surengti karinį pučą. Ji taip pat įtariama buvusi dviguba Rusijos agente.

Einame toliau. „Free Protasiewicz" rėmelius šviesuomenės profiliuose pamenate? Taip, taip, tuos, kuriuos vėliau „I'm vaccinated" ir „Trust science" pakeitė. O jūs žinote, kur šiandien tas veikėjas nutūpęs?

Štai Lenkijos portalo "Press" šių metų gegužės 23 dienos informacija: „Gegužės 3 d. Minsko apygardos teismo sprendimu aštuoneriems metams kalėjimo nuteistas buvęs opozicinio kanalo „Nexta" vadovas Roman Protasiewicz Baltarusijos valdžios institucijų sprendimu buvo atleistas nuo bausmės". „Ką tik pasirašiau visus dokumentus. Tai tiesiog nuostabi žinia",- sakė Protasiewicz valstybinei Baltarusijos naujienų agentūrai „Belta". Be abejo, jis jau dirba dabartinei Baltarusijos valdžiai.

Sekanti didi „kovotoja" su Baltarusijos valdžia - Lietuvos išrinkta Baltarusijos „prezidentė" Sviatlana Tsyhanouskaya, kurią jau treji metai išlaiko Lietuvos mokesčių mokėtojai. To paties Protasiewicz teigimu, vieni jos gyvenimo metai valstybei kainuoja virš 300 tūkstančių eurų. Tuo stebėtis nereikia, ji pripratusi prie didelių skaičių: 2020 metų birželio mėnesį vykusios kratos jos ir jos vyro blogerio Siarhejaus namuose Baltarusijoje metu, įvairių šaltinių duomenimis, galimai buvo rasta 900 tūkstančių dolerių grynaisiais.

Beje, Google paieškoje šios informacijos man rasti nepavyko, tačiau juk pasaulyje egzistuoja ir kitos paieškos platformos. Galimai didžioji tų pinigų dalis ją pasiekė iš Lietuvos, kuri galimai buvo tranzito šalis, galimai perduodant pinigus Baltarusijos opozicijai. Galimai dalis tų pinigų prilipdavo prie vietinių veikėjų rankų, kurie galimai šiuo metu yra valdžioje. Tačiau toli esantis pinigų savininkas nėra kvailas, jis sekė savo pinigų srautus, todėl tuo galimai galima paaiškinti galimai nelogiškus kai kurių valdžios atstovų veiksmus ir pasisakymus.

Lygiai prieš metus, 2022 metų rugpjūčio mėnesį Baltarusijos opozicijos aktyvistas Valerijus Cepkalo pareiškė, kad jis ir jo kolegos nepasitiki Sviatlanos Cichanouskajos darbuotojais. Apie tai jis pranešė „Telegram" kanale. „Iniciatyvos, kurias siūlėme, niekada nebuvo paremtos, kreipimaisi į įvairias vyriausybes dėl išleistų pinigų efektyvumo taip pat nebuvo paremti - nei Latuškos, nei Cihanouskajos", - sakė jis.

Cepkalo taip pat apkaltino artimiausius Cichanouskajos bendražygius „pasisavinus keletą milijonų dolerių".

Atrodo, kad vietiniai demokratijos šaukliai dar kartą šovė pro šalį. Ir ne paskutinį.

Teksto pradžioje minėjau, kad VSD turi surinkusi informaciją apie tai, jog dar viena „kovotoja" už demokratiją yra rusų šnipė. Ir štai jums vyšnia ant šios dienos torto: 2020 metų rugpjūčio mėnesį mūsų iškilieji užsienio politikos korifėjai, Kubos mafijos atstovas šaikoje Žygimantas Pavilionis ir amžinasis Seimo narys bei elegantiškasis ryšininkas tarp kai ko ir kai ko Emanuelis Zingeris Seime organizuoja spaudos konferenciją.

Ir kaip jūs manote, kas gi jos pagrindinė žvaigždė? Ogi ta pati „kovotoja" teta Olga Karač! Spaudos konferencijos metu skamba nuvalkioti burtažodžiai apie demokratiją ir jos nešamą šviesą.

„Šiandien mes atsikėlėme naujoje šalyje. A.Lukašenka vis dar išlaikė valdžią, bet tuo pačiu šalis jau pasikeitusi. Baltarusija atsibudo ir daugiau nebenori miegoti", - spaudos konferencijoje Lietuvos Seime pirmadienį sakė Baltarusijos opozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai" vadovė Olga Karač - džiaugsmu spinduliavo mūsų teisingoji žiniasklaida.

Neliko nuošalyje ir Žygis, kuris pagal užimamas pareigas turi visas galimybes susipažinti su visa slapčiausia informacija bei žinoti, su kuo bendrauja: „Aš noriu paprašyti, kad jūs perduotumėte savo kolegoms Minske: tegu diplomatai išeina iš ambasadų ir stoja su žmonėmis. Aš kalbėjau su mūsų diplomatais, liūdna, bet jei tu sėdi ambasadoje su blokuotu internetu, tu matai tiek, kiek ir mes čia. Jūs esate mūsų akys, mes nežinome, kas Baltarusijoje iš tiesų vyksta, jūs turite tai pranešti".

Tai vyko prieš trejus metus. Per tą laiką nutekėjo daug vandens. Tsyhanouskajos išlaikymo kaštai Lietuvai priartėjo prie vieno milijono eurų, o pavasarį Baltarusijos prezidentas, tas pats, kurį pripažįsta visas pasaulis, išskyrus Kiniją nugalėjusią Lietuvą, Pekine buvo sutiktas su aukščiausia pagarba ir raudonu kilimu. Neužilgo po to tame pačiame Pekine niekieno nerinkta korumpuota "Pfizer" lobistė Ursula Gertrud von der Leyen ramiai laukė savo bagažo kartu su kitais keleiviais tam skirtame aerouosto terminale. Ir jokių raudonų kilimų.

Iki pilnos dėlionės trūksta vienos labai svarbios detalės. Dar 2011 metais Lietuva amžinai besišypsančio Remigijaus Šimašiaus asmenyje Minsko režimui perdavė duomenis apie tikrą ir ilgametį Baltarusijos opozicijos lyderį Alesių Beliackį, o vėliau pavadino tai „apmaudžia koordinavimo klaida". Nors pats, dabar jau Nobelio taikos premijos laureatas, A. Beliackis dar 2014 metais teigė Lietuvai nuoskaudos nejaučiantis, šis 2011 metų įvykis virto dideliu skandalu ne tik Lietuvoje, tačiau ir tarptautinėje bendruomenėje.

Lietuvoje taip pat kilo didžiulis politinis skandalas, R. Šimašius apgailestavo dėl „apmaudžios koordinavimo klaidos". Tuomet Teisingumo ministerija, vadovaujama Remigijaus Šimašiaus, Baltarusijos pareigūnams atskleidė duomenis apie šios šalies žmogaus teisių gynėjų pinigus, laikomus mūsų šalies bankuose. Tačiau skandalas buvo greitai užgesintas, Alesius Beliackis trejus savo gyvenimo metus atsėdėjo kalėjime, o po to Baltarusijos opozicijos vairą į savo rankas perėmė Olgos ir Sviatlanos....

Ar tik man vienam atrodo, kad visa ši dėlionė galimai labai tinka valstybei, kurios sostinė yra Maskva?