1 nuotr.Be jokios abejonės pats svarbiausias pastarojo meto įvykis - trečiadienį paskelbtas taip vadinamo Konstitucinio teismo sprendimas nebenagrinėti bylos dėl taip vadinamo „Galimybių paso", tamsuomenėje geriau žinomo Pišpasio vardu. Teismas metė gelbėjimo ratą nekompetentingiausiai per tris dešimtis nepriklausomybės metų vyriausybei, nes pseudodokumento neatitikimas Konstitucijai yra akivaizdus. Palikime teisininkams ir istorijai vertinti Konstitucinio teismo dvasių šokius, nes tam reikia teisininko kompetencijos. Mes galime tik išsakyti savo pilietinę nuomonę. Kokia ji - žino net pats dvasių teismas, pirmą kartą uždraudęs komentuoti savo sprendimą socialinėje paskyroje.
O šiandien aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į kitą naujai besiformuojančią tendenciją. Sklandžiai pereinant į ją, leiskite pacituoti gerokai užsibuvusio Konstitucinio teismo pirmininko kėdėje Dainiaus Žalimo pasisakymą apie tiek daug aistrų visuomenėje sukėlusį sprendimą: „Žinote, aš labai nemėgstu gudravimų teismų sprendimuose.
Konstitucinis Teismas savotiškai sugudravo ir pacitavo iš ankstesnės savo praktikos ir doktrinos ne viską. Turiu omeny, kad Konstitucinio Teismo 2019 metų lapkričio 25 dienos nutarime pasakyta, kad net pagal Seimo narių grupių prašymus, teismas negali nutraukti bylos tada, kada jos nutraukimas galėtų sudaryti prielaidas pažeisti konstitucines vertybes ir nepaisyti viešojo intereso". Tikrai netikėtas pasisakymas, ypač girdėjusiems vieno mėgstamiausių propagandinio LRT pastarojo meto veido ankstesnius pasisakymus.
Ar atkreipėte dėmesį, kaip staiga pasikeitė visų gerai edukuotų ir nebespėjančių vakcinuotis sekančiomis stebuklingo marmalo dozėmis dvaro trubadūrų retorika? Atspėkite, kam priklauso ši frazė: „Už tai, kad buvo sutrypta Konstitucija, verčiant visur rodyti Galimybių pasą, būtina kompensuoti".
Kai manęs šito paklausė mano bičiulis Arnas, spėliojau labai ilgai, bet kad šį sakinį parašė R. Valatka, niekuomet nebūčiau atspėjęs. Tas pats, kuriam visada tinkamai elgiasi konservatliberalai ir visada netinkamai visi likę. Juk mes dar puikiai pamename, kaip nuosekliai ketverius metus jis kiekvieną sekmadienį titanus dalijančiame portale drabstydavo purvais ir dosniai laistė nuosava tulžimi tuometinę valdžią. Tą, kuri nebuvo teisinga.
Signataras ne vienišas. Štai ką mums netikėtai pranešė Andrius Tapinas: „Šiaip mes apskritai nepalaikom nei valdžios, nei šitos valdžios, nei kitos valdžios, nei trečios valdžios". Sunku patikėti? Ir man. Tuo labiau, kad jis dievagojasi nepalaikantis nei partijos, nei Šimonytės. Bet tai citata iš video įrašo, kurį turiu savo gausiame archyve. O gal aš būsiu kažką praleidęs ir be reikalo kaltinu labai profesionaliai pinigus atidirbinėjantį Andrių ir jo Laisvės televiziją?
Kur buvęs, kur nebuvęs, į kasdien didėjančias keičiančiųjų spalvas gretas darniai įsilieja iš visur išmestas ir po to vėl grąžintas profesorius Sauliukas su spalvotos šiknaskylės ženkliuku atlape. Įdomu, jis tų ženkliukų turi daug įsigijęs ar tą patį kasryt persega į vis naują rūbą? Štai jo mintys: „Galimybių pasas yra politinė priemonė, politinis įrankis, o ne medicininė priemonė. Medicinine prasme nuolat pabrėžiu, kad ypač plintant omikron, nelabai matau išvis jo prasmės".
Ar šitie atsivertimai mus stebina? Manau, kad ne. Mes juk jau esame tai matę ir puikiai pamename, kaip visi aktyvūs kompartijos nariai tapo uoliais bažnyčių lankytojais ir Kalėdų bei Velykų šventėjais. Tai buvo senokai, bet mes juk turime gerą atmintį ir puikiai pamename, kaip 1988 metų Vasario 16-tąją aktyvūs kompartijos palaikytojai su liaudies draugovininkų raiščiais gaudė vis labiau drąsėjančius ir trispalves keliančius patriotus, o lygiai po metų tie patys draugovininkai jau raižė meilės Tėvynei kupinas kalbas iš Sąjūdžio tribūnų. Tai tie patys veikėjai, kurie šiandien uoliai pultų lankyti mečetes, jei staiga Lietuvoje vyraujančia religija taptų islamas. Nes jūs juk suprantate, kad jie paslapčiomis namie jau seniai atlieka musulmoniškas apeigas.
Apibendrinti galima šiek tiek pritaikytu Lietuvai chameleono aprašymu iš interneto: chameleoniniai - driežų pobūrio šeima. Tai labai specializuoti driežai, prisitaikę gyventi Lietuvoje įvairiose situacijose. Turi stveriamąsias priešpriešiais išsidėsčiusiais pirštais galūnes ir kibią uodegą. Akis gali kraipyti nepriklausomai vieną nuo kitos. Juda lėtai, ilgai tyrinėdami, iš kurios pusės konkrečiu metu pučia vėjas. Keičia kūno spalvą, išplėsdami ar sutraukdami odoje išsibarsčiusias pigmentines ląsteles - chromatoforus. Tai leidžia jiems puikiai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis tokių gyvūnų, turinčių žmogaus pavidalą, matysime vis daugiau ir daugiau. Gal net vyks stumdymasis alkūnėmis dėl to, kuris pirmesnis išvers kailį ar pakeis spalvą. Bet, kaip sakydavo mano gerbiami pareigūnai - mes viską, kas gera prisimename, o viską, kas bloga - užsirašome.
