Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie brukimą

Linai ir veržimasis tegu lieka nuošalyje. Ir siūlymas taip pat. O pirmąją reikšmę perfrazuokime taip: tai bus brukimo, kol Seime netikėtai pasirodys garsusis Partnerystės įstatymas. Aistros dėl jo verda jau nuo pat šios Lietuvos nelaimės, kuri vadinasi valdančioji koalicija, veiklos pradžios.

Kiek buvo rypavimų, kai praėjusioje seimo rudens sesijoje šis Lietuvai gyvybiškai svarbiausias įstatymas nepraėjo net pateikimo stadijos, nes pritrūko vos dviejų balsų. Laisvės partija pasivadinęs vaikų darželis raudojo labiausiai ir net grasino sugriauti koaliciją. Bet nesugriovė, nes europinių pinigų lietus labai gerai malšina visas skriaudas.

Ir štai prieš savaitę seimo pirmininkė Viktorija Čmil pareiškė: „Aš ne kartą esu sakiusi, kad teikti šį projektą reikia, kai bus užtikrintas palaikymas, prie to dabar ir dirbama, žinau, kad aktyviai dirba kolegos iš Laisvės frakcijos, ir aš pati turiu ne vieną susitikimą, skirtą tam". O jūs sakote karas, ekonomika, infliacija... Niekai visa tai.

Ar girdėjote kada nors, kad kuris nors Seimo pirmininkas, net ir klounas, jau kurį laiką įsijautęs į scenos žmonių teisėjo vaidmenį, klausiamas, kada bus pateiktas įstatymas, būtų atsakęs taip, kaip atsakė sovietinio tankisto anūkė: „Aš nenorėčiau prisirišti prie konkrečios datos, nes puikiai suprantate, kad įvardijus konkrečią planuojamą datą, daug aistrų kiltų, o aš manau, kad dabartiniu metu, norint, kad ši iniciatyva būtų sėkminga, reikia vengti emocijų ir aistrų kėlimo iš abiejų pusių, vengti kraštutinumų".

Nežinant konteksto, galima būtų pagalvoti, kad kalba eina ne apie į vienos nykstamai mažos visuomenės grupės kaprizus įpakuotą įstatymo projektą, o apie svarstymą dėl balistinių raketų dislokavimo vietoj pliažo Lukiškių aikštėje.

Šią savaitę važinėdamas po Lietuvą, automobilyje klausiau gerokai suprastėjusio ir visiškai sisteminiu tapusio Žinių radijo. Na suprantate - įprotis. Dar nuo tada, kai tai buvo tikrai rimta stotis. Taigi, Dienos temoje pokalbis .... taip, apie Partnerystės įstatymą. Pirmoji kažkada mano labai mėgto, o dabar kartu su stotimi susisteminto laidos vedėjo pašnekovė - vieno iš daugybės europiniais pinigais laistomų institutų, kovojančių už galimybę kovoti vadovė.

Vietoj atsakymo į klausimą, ar dabar laikas šio įstatymo pateikimui, pasipila juokingi argumentai. Stipriausias jų - jis jau praėjo pateikimą Latvijoje. Atsakymas su visais privalomais na, eeee, aaaa ir tiesą sakant. Sekantis neatremiamas argumentas - ar mes norime būti tokie, kaip Rusija. Tai bent netikėtas ir gilus minties vingis!

Į pokalbį įsijungia Seimo narė, kuri teigia, kad didžioji dalis visuomenės nepritaria partnerystės įstatymui, ką rodo ir apklausos. Į tai instituto vadovė vėl atsako dar vienu neatremiamu argumentu: jeigu padaryti apklausą, ar visuomenė pritaria tam, kad bažnyčios atstovai nemoka mokesčių, visuomenė būtų dar labiau prieš. Nesulaukusi palaikymo iš laidos vedėjo, kalbėtoja šoko prie smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Jos reziume: Partnerystės įstatymo priemimas negriauna nei valstybės, nei šeimos.

Į radijo studiją skambina klausytojas, kuris sumala į miltus įstatymo brukimo šalininkės iš šviesuomenės instituto argumentus. Brukėja bando laikytis virš vandens ir pasakoja apie valstybės pareigą užtikrinti visiems vienodas teises. Vėl skambina nepritariantis klausytojas. Ir vėl atsimušinėjimas apie žmogaus teises.

Sekantis stiprus įstatymo šalininkės argumentas: jei Lietuva priimtų šį įstatymą, ji nutoltų nuo Rusijos. Seimo narė, kantriai laukusi galimybės pasisakyti atmuša ir šį argumentą. Nesunkiai: anot jos, nuo Rusijos galima nutolti ir atsisakius daugybos lentelės.

Nepasakosiu visos diskusijos. Nes akivaizdu, kad galime grįžti prie termino „brukti". Visai neseniai atlikta apklausa parodė, kad lyčiai neutralios partnerystės įstatymui nepritaria 73,8 procento apklaustųjų, o jį palaiko tik 14,8 procento respondentų. Retorinis klausimas skambėtų taip: ar čia yra demokratija, kai 14,8 procento dėl savo kaprizų laiko įkaitais ne tik seimą, bet ir visą valstybę?

Prieš šį įstatymą diplomatiškai pasisako ir aukšti bažnyčios hierarchai. Ar kur nors teko skaityti ar girdėti jų nuomonę? Štai ką apie tai mano Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: „Tą matome ateinant ir su LGBT ideologija, kuri irgi prasideda nuo geros idėjos, jog reikia gerbti kiekvieną žmogų, nepaisant jo orientacijos, rasės, kalbos... Tačiau bandymas iš to padaryti sistemą ir priversti kitus ta sistema gyventi, atimti iš šeimos teisę ugdyti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, jau ją iškreipia. Mes tą matome net valstybiniu lygmeniu.

Pavyzdžiui, JAV prezidentu būnant B. Obamai, USAID, valstybės organizacija, kuri teikia užsieniui paramą, įsteigė vicepirmininko poziciją, atsakingą už LGBT klausimus. Iš Afrikos vyskupų gauname žinių, kad daugelis tų šalių vyriausybių yra verčiamos įdiegti tą ideologiją mainais už humanitarinę pagalbą, maistą. Taigi, gyvybiškai būtina pagalba šaliai siejama su ideologijos priėmimu. Tai ir yra ideologinė kolonizacija, apie kurią įspėjo ir popiežius."

Pastaruoju metu visuomenės apšildymui sisteminėje žiniasklaidoje neišvengiamai artėjant kontraversiško įstatymo priėmimui metamos didžiulės lėšos. Galima daryti prielaidą, kad tai vėl europiniai pinigai. Visi, kas nepritaria brukamam įstatymui, jau dabar vadinami Rusijos įtakos agentais ir Kremliaus vietininkais Lietuvoje. Man tai rodo, kad rimtų argumentų tradiciškai nėra. O kai nėra argumentų, belieka visus apklijuoti iš anksto paruoštomis, ne kartą naudotomis ir jau visiems nusibosti spėjusiomis etikėtėmis.

O kaip gi Žinių radijo klausytojai pasisakė apie laidoje aptarinėtą įstatymą?

Kaip ir reikėjo tikėtis: net 81 procentas mano minėtos radijo laidos klausytojų pasisakė prieš Partnerystės įstatymo priėmimą. Tai buvo tarpiniai rezultatai, nes galutinių laidos vedėjas nepaskelbė.

Baigti tekstą su daug citatų apie visuomenei per jėgą brukamą įstatymą leiskite dar viena Alberto Einšteino citata: „Prievarta visada patraukli tiems, kurie pasižymi žema morale".