respublika.lt

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atmintį

(223)
Publikuota: 2023 birželio 30 12:05:00, Gintaras Furmanavičius, publicistas, politinis veikėjas
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.

„Tie, kurie neprisimena praeities, yra pasmerkti ją pakartoti". Šiuos Džordžo Santayana, kuris buvo ispanų kilmės amerikiečių filosofas, eseistas, poetas ir rašytojas, žodžius galima rasti Ausšvico koncentracijos stovykloje.

 

Kai socialiniuose tinkluose arba su kolegomis jums kuriamose „Vilkų tarybos" laidose "Youtube" kanale užsimename apie pseudopandemiją, komentaruose neretai tenka perskaityti irzlius kai kurių iš jūsų tekstus apie tai, kad pandemija seniausiai pasibaigė ir apie ją jau neverta kalbėti. Jūsų nuomone, tema išsemta.

Turiu sąžiningai pripažinti, kad nesutinku su tuo. Yra daugybė tyrimų ir įrodymų, kad žmonėms yra būdinga greitai pamiršti įvairius savo gyvenimo įvykius. Trumpalaikė - aktyvioji atmintis, trunka tik keletą sekundžių, tuo tarpu ilgalaikė - pasyvioji, trunka kelias minutes, valandas arba metus. Tai yra gerai, nes ateitį mes kuriame, tuo tarpu praeitis mūsų gyvenime dažnai atlieka inkaro funkciją. Pasak psichologų, atminties savybė konstruoti įvykius daugiausia grindžiama tuo, kad ji labiau lavėja dėl minčių apie ateitį, o ne apie praeitį.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad mes turime pamiršti tai, kokie eksperimentai bukiausios per tris Nepriklausomybės dešimtmečius valdžios su mumis buvo atliekami pseudopandemijos metu.

Policijos kordonai keliuose, smėlio krūvos, suverstos ant pravažiavimų į miestelius, draudimai lankyti tėvus ir senelius, kažkokie idiotiški socialiniai burbulai, namų ūkiai, socialiniai atstumai, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, iš kažkur išlindę klounai, save vadinantys ekspertais, galiausiai visiems įmanomiems teisės aktams prieštaraujanti šiukšlė, idiotiškai skambiai pavadinta Galimybių pasu - šiandien tai atrodo lyg nesąmonės iš Džordžo Orvelo romanų.

Labai klystate, jei tikite, kad visa tai negrįžtamai pasibaigė. Pasaulio valdovus vaidinantys psichopatai, tokie kaip Sorošas, Švabas ar Geitsas ir už virvučių juos tampantys tikrieji pasaulio valdytojai turi mums paruošę dar ne vieną staigmenėlę.

Štai šio mėnesio pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija save vadinanti pusiau privati struktūra su džiaugsmu pranešė, kad pasirašė naują partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga, pagal kurį Pasaulio sveikatos organizacija naudos Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą kaip pagrindą pasaulinei sveikatos sertifikavimo sistemai.

Žmonių kalba tai reiškia, kad Europoje išbandyta prievartinė vakcinavimo kampanija bus toliau taikoma pasauliniu mastu. Komunistas iš Etiopijos po pasirašyto susitarimo neslėpė savo džiaugsmo: „COVID-19 pandemija parodė, kad skaitmeniniai sveikatos sprendimai yra labai naudingi siekiant palengvinti sveikatos paslaugų prieinamumą", - sakė Tedrosas su neištariama pavarde pasirašymo ceremonijos metu.

Jis teigė, kad ES COVID sertifikatas dabar bus paverstas "pasauline viešąja gėrybe" - tai pirmas žingsnis kuriant pasaulinį skaitmeninės sveikatos sertifikavimo tinklą. Pasak jo, šis tinklas bus išplėstas ir apims tokius dalykus kaip skaitmeninės tarptautinės įprastinės vakcinacijos kortelės, kurių tikslas bus padėti apsaugoti žmones nuo grėsmių sveikatai, įskaitant galimas būsimas pandemijas, ir palengvinti pasaulinį judumą, sakoma bendrame PSO ir ES pareiškime.

Kaip PSO rūpinasi mūsų sveikata, galėtų papasakoti masiškai be išorinių smurto žymių randamų mirusių žmonių artimieji, o apie judrumo gėrį pandemijos metu nuomonę tikriausiai susidarė daugelis mūsų.

Kitas vertas dėmesio įvykis šį mėnesį buvo prieš kelias savaites įvykęs Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas su penktu turtingiausiu pasaulio žmogumi, per savo fondą bei vakcinų aljansą GAVI praktiškai valdančiu PSO, mums visiems gerai pažįstamu geruoju pasaulio gydytoju Bilu Geitsu. Geitso susitikimas su antros pagal dydį pasaulio ekonomikos lyderiu įvyko kitą dieną po to, kai jo šeimos fondas įsipareigojo skirti 50 milijonų dolerių tyrimams Kinijoje, skirtiems vaistų nuo "infekcinių ligų, tokių kaip tuberkuliozė ir maliarija, nuo kurių neproporcingai nukenčia skurdžiausi pasaulio gyventojai", atradimui ir gydymui. Altruizmas, tiesiog spaudžiantis ašarą.

Tuo tarpu PSO jau skambina naujais pavojaus varpais, nes žino, kas bus ateityje. Covid-19 jau nebelaikoma pasauline ekstremalia situacija, o daugelis ekspertų sutelkia dėmesį į kitą pavojų: tai taip vadinama X liga. Tai dar nenustatytas kitos pasaulinės pandemijos šaltinis, apie kurį kartais sakoma, kad šis įvykis yra klausimas „kada", o ne „ar".

X liga dar nėra reali būklė, o atspindi tikrovę, kad mumis nuoširdžiai besirūpinančios Pasaulio sveikatos organizacijos žodžiais tariant, „rimtą tarptautinę epidemiją gali sukelti šiuo metu nežinomas žmonių ligas sukeliantis patogenas".

PSO nusprendė įtraukti X ligą, kurios dar nėra, į prioritetinių ligų sąrašą - ligų, kurios kelia didžiausią pavojų ir kurioms šiandien taikomos kovos priemonės yra nepakankamos.

Portalas Vaccinestoday.eu teigia, kad: „Vyriausybės ir pramonės atstovai turi investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kurių reikia norint sukurti vakcinų prototipų biblioteką ir mokslinių žinių apie kuo daugiau iš maždaug 25 virusų šeimų, kurios, kaip žinome, kelia didžiausią potencialią patogeninę grėsmę".

Tame pačiame portale į klausimą, kaip greitai būtų galima sukurti, patvirtinti, gaminti ir platinti vakcinas nuo naujos, bet dar neegzistuojančios X ligos, Kate Kelland, kuri yra Koalicijos už pasirengimo epidemijoms naujoves (Coalition for Epidemic Preparedness Innovations, CEPI) vyriausioji mokslinė bendradarbė atsako: „Turime mokslinių žinių ir gebėjimų sukurti naujas vakcinas nuo naujos ligos - žinoma, priklausomai nuo jos sudėtingumo - per labai trumpą laiką, net per kelias savaites.

Taikant naujas vadinamąsias „plug and play" greito atsako vakcinų platformas, kuriose naudojamos virusinių vektorių ir mRNA technologijos, nauji virusai gali būti įterpti per kelias valandas nuo tada, kai tampa prieinamas jų genetinis kodas. Perspektyviausi iš šių konstruktų gali būti greitai pradėti gaminti, kad būtų galima sukurti, išbandyti ir paruošti didesnį kiekį vakcinų , jei jų prireiktų. Tai labai sudėtingas uždavinys, tačiau jį galima atlikti greitai, jei atliksime visus parengiamuosius darbus".

Puikios naujienos tikintiems mokslu. JIE atradinės naujas ligas, o MES turėsime atkišti įvairias savo kūno vietas tam, kad vakcinų pramonė toliau gautų milijardinius pelnus. Jei jums įdomūs skaičiai, „Pfizer" grynosios pajamos 2022 metais padidėjo iki maždaug 31,4 milijardo JAV dolerių po maždaug 22 milijardų dolerių praėjusiais 2021 metais ir maždaug 9,2 milijardų dolerių 2020 metais. Taigi, pradėjus į tikinčius mokslu leisti eksperimentinį marmalą, „Pfizer" pajamos patrigubėjo.

Todėl mes su kolegomis primygtinai siūlome nepamiršti tų nesąmonių, kurias vietiniai valdžios cirko artistai su savo dvaršuniais buvo pavadinę „Petys už laisvę".

Aš renkuosi ir jums siūlau kitą šūkį - „Atmintis už laisvę".

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
616
F

Sekite mus „Google“ naujienose.

Esame Facebook: būk su mumis Facebook

Esame Youtube: būk su mumis Youtube

Esame Telegram: būk su mumis Telegram

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (223)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar patiko naujasis katalikų Bažnyčios popiežius?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje šalyje gyvena draugiškiausi žmonės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

0 +8 C

+1 +8 C

+2 +9 C

+7 +12 C

+10 +15 C

+10 +15 C

0-5 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s