respublika.lt

F.Kauzonas: Kas laukia Lietuvos, jeigu Žirinovskio lūpomis išties kalba Putinas?

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2020 spalio 19 09:38:39, Ferdinandas KAUZONAS
×
nuotr. 9 nuotr.
Sočis. Aliaksandras Lukašenka konspektuoja Vladimiro Putino mintis. Eltos nuotr.

Rugsėjo paskutiniojo šeštadienio „Respublikoje" su skaitytojais „kalbėjausi" apie Baltarusijos revoliuciją, sukėlusią visokių mįslių ir mislijimų, nerimo, net kažkokios artėjančios nelaimės nuojautą. Skaitytojams netgi siūliau pasamprotauti, ar tai, kas ten, mūsų kaimynystėje, tada dėjosi, apskritai galima vadinti revoliucija. Net bandžiau aiškinti, kad tokie pasamprotavimai pramankštintų mūsų protą, o jis, jau pramankštintas, kaip tąkart sakiau, netrukus gali praversti. Ir Lietuvai, ir mums. Kiekvienam. Nes tada dar tik artėję Seimo rinkimai ketino būti unikalūs - su tiek klaustukų, nenuspėjamų paslapčių, tiek sunkiai išsprendžiamų galvosūkių, kad savo gausa jie grasino nenusileisti net Baltarusijos „revoliucijai" ar Covid-19.

 


Kokį signalą Baltarusijai ir pasauliui siuntė Žirinovskis

Primenu, kad Vladimiras Volfovičius Žirinovskis - įtakingas Rusijos politikas, ilgametis Liberaldemokratų frakcijos Dūmoje pirmininkas, 11 metų buvęs Dūmos vicepirmininku.

Tai štai rugpjūčiui baigiantis, kai iki Lukašenkos susitikimo su Putinu Sočyje dar buvo likusios kelios savaitės, Vladimiras Volfovičius viename pagrindinių Rusijos TV kanalų „Rossija 1", o vėliau ir „YouTube", dėstė savo sumanytą scenarijų, kaip Baltarusiją perduoti į Rusijos Federacijos glėbį. Ir netgi kaip tą sumanymą realizuoti pačios Baltarusijos rankomis: Lukašenka išeina trijų mėnesių atostogų, per tą laiką Baltarusijos parlamentas balsuoja už įsiliejimą į Rusijos Federaciją, o grįžusiam iš atostogų Lukašenkai pasiūloma tapti Rusijos vicepremjeru, kuruojančiu žemės ūkį.

Na, ir kaip gi į tokio rango Rusijos politiko viešon erdvėn paleistą Baltarusijos ir Lukašenkos likimo „antį" reagavo pasaulis?.. Žiniasklaida apie tai pranešė - ir tiek. O pasaulio politikų reakcija? Bent jau aš tomis dienomis jokios reakcijos nei regėjau, nei girdėjau...

Tikiuosi, skaitytojas, įsijungiantis TV kanalą „Belarus 24", dar prisimena juokingus vaizdelius, vos ne keliskart per savaitę rodytus, kaip Lukašenka susitikinėja su visokiais savo ministrais, politikais, kitais aukščiausio rango valstybės pareigūnais. Net generolais. Jis duoda nurodymus, o jie?.. O jie, išsitraukę bloknotėlius, tuos nurodymus kruopščiausiai užsirašinėja. Visi iki vieno! Nes kiekvienas bijo neužsirašinėti...

O ką gi vos kelioms savaitėms prabėgus nuo Volfovičiaus paleistos „anties", Sočyje veikė Lukašenka su Putinu, sėdėdami vienudu prie to paties staliuko. Ogi Putinas ramiai kažką kalbėjo, o Lukašenka kažką labai neramiai užsirašinėjo į bloknotėlį... Tai negi pats „batka" jau bijojo neužsirašinėti?.. Ar tai nebus ženklas, kad Baltarusijos revoliucija artėja prie finalo? Tai kas tuomet šios revoliucijos finale gali laimėti? Baltarusijos jaunimas, plaktas guminėmis Lukašenkos lazdomis, sodintas už grotų, bet savo pagrindinio revoliucinio siekio („Uchodi!") neišdavęs? O jeigu laimėjęs bus... Putinas?..

Manau, laimėjusios bus abi pusės. Ir jaunieji protestuotojai, matyt, ne be Putino paramos, visai netolimoje ateity pagaliau atsikratysiantys Lukašenkos, ir Putinas, matyt, ne be jaunųjų Baltarusijos revoliucionierių masinės talkos, pasiimsiantis Baltarusiją, tik šįsyk jau de jure.

O kas pralaimi? Lukašenka? Dar neaišku, ar pralaimi, nes mes juk nežinome, kokius Putinas siūlė, o Lukašenka suspėjo užsirašyti savo ateities karjeros Rusijos vadovybėje variantus.

Vadinasi, niekas nepralaimi? Bet tokių revoliucijų istorijoje turbūt dar nėra užfiksuota... O jeigu vis dėlto kažkas pralaimi? Ir jeigu, neduokdie, tas „kažkas" bus... LIETUVA?..

Rudolfovičiaus „antis" jau plasnoja virš mūsų...

O visa tai įvyko rugsėjo 6-ąją, kai po Žirinovskio paskelbto „nuosprendžio" Baltarusijai jau buvo prabėgusi gera savaitė. Iš apygiedrio Lietuvos dangaus staiga kad driokstelės Vladimiro Volfovičiaus perkūnija:

„Jeigu Baltarusija įeis į Rusijos sudėtį, mes pareikalausime lenkų koridoriaus... Lenkija-Lietuva. Tarp jų siena. Kiek ten tos sienos... Gabalėlis - 80 kilometrų. Mes pareikalausime jį perduoti mums. Kad turėtume susisiekimą su mūsų Kaliningradu... Pakelkime dokumentus. Tai kada gi tu, Lietuva, gavai, taip sakant, Klaipėdą? Jūs atstatėte savo 38-ųjų metų Konstituciją. Joje Lietuvos sostinė - Kaunas. Be jo pas jus lieka dar du miestai: Šiauliai ir Panevėžys. O iš kur Klaipėda? O Vilnius - iš kur? O Palanga iš kur? Mažeikiai - iš kur? Kas juos jums davė? Taigi viską reikės grąžint. Ir kas lieka? Na, kokio pusantro milijono gyventojų. Nedidukė valstybė. Kaip Lichtenšteinas, San Marinas, Monakas, Liuksemburgas. O didžiąją Lietuvos dalį - tai juk Stalinas jums padovanojo. Galvojo, kad Lietuva viesiems laikams Tarybų Sąjungos ribose išliks<...>. Todėl mums reikia imti Baltarusiją. Ir ne šiaip ją imti, bet ir veikti toliau. Baltarusių kariuomenei reikia manevrų - per pastaruosius 30 metų ji nėra kariavusi. <...> Ten gerai pamaitinti kareiviai, karininkai"...

Na, ir kokia gi šįkart buvo pasaulio politikų ar visuomenės reakcija. Negi ir vėl tyla? Ogi, ne! Šįsyk sureagavo! Ir sureagavo, būtent, Lietuva. Praėjus 4 dienoms po Vladimiro Volfovičiaus perkūnijų Lietuvos adresu, mūsų Seimas priėmė griežtą rezoliuciją, kuria tarptautinė bendruomenė, be kita ko, raginama: „taikyti papildomas sankcijas Rusijos Federacijai ir neteisėto Baltarusijos vadovo atstovams, jeigu bus bandoma neteisėtomis priemonėmis..."

Turbūt manote, kad toliau rikiuosis žodžiai „atplėšti Lietuvos teritorijos dalį su sostine Vilniumi?" Nebūk naivus skaitytojau... Rezoliucijos žodžiai ir toliau, žinoma, rikiavosi, tik visai kitokie: „prieš baltarusių tautos valią apriboti šalies suverenitetą".

Ką tai reiškia? Kad Baltarusijos reikalai mūsų parlamentarams rūpi labiau nei Lietuvos? O gal jie tos Žirinovskio „anties" tiesiog nepamatė, o jo perkūnijos neišgirdo? Gal pražiopsojo. Bet juk valstybės paprastai turi tarnybas, kurios tokius dalykus girdi ir mato nepalyginamai geriau nei mūsų Tautos tarnai, juolab kai pastarųjų akys, ausys, protai ir viltys kaip tik tuo metu buvo nukreipti artėjančių rinkimų link.

O gal pasakysite, kad tai tik Žirinovskio „briedas", prie kurio pasaulis pripratęs ir niekas į tas jo „antis" seniai nereaguoja? Taip, bet esama ir kitokių nuomonių. Kai kas, net ir Lietuvoje, jame mato įžvalgų „politinių orų sinoptiką". O kažkuriame Ukrainos TV kanale išgirdau „dantingą" frazę: „Tai, kas atsiranda Putino galvoje, jau kitądien - ant Žirinovskio liežuvio galo".

Aš irgi ilgai panašios nuomonės laikiausi, tačiau peržiūrėjęs gerą šimtą vaizdo įrašų su Volfovičiaus grasinimais, siunčiamais įvairiomis kryptimis, tą savo nuomonę ėmiau „remontuoti", nes palaipsniui manyje vis labiau brendo mintis: o jeigu tai nauja, o gal ne tokia jau ir nauja, Rusijos politinės ar net karinės žvalgybos forma, kurią itin tobulai yra įvaldęs Volfovičius? Ot, paleidžia savo grėsmingu balsu „viešam vartojimui" pvz., aukščiau jau minėtą „Baltarusijos likimo scenarijų", o atitinkamos tarnybos jau registruoja: kaip Lukašenka ir prieš jį protestuojantis Baltarusijos jaunimas reaguoja. O pasaulio lyderiai - kaip? O NATO, ES?.. Paskui viską „suskaičiuoja" ir tampa aišku, kokius politinius, ekonominius ar net karinius žingsnius Rusija jau gali sau leisti... Ir po kelių savaičių „batka" su bloknotėliu ir drebančia širdim jau Sočyje. Pas Putiną...

Tai aš dabar ir mąstau: labai nesinorėtų, kad po Volfovičiaus „anties" grėsmingų krykštavimų virš Lietuvos istorijos ir teritorijos, vieną nelabai gražią dieną netektų ir mūsų prezidentui ieškoti bloknotėlio ir lėkti. Gal Maskvon? Gal Briuselin?.. O gal net į Vašingtoną?

Nedovanok istorijos - užsinorės geografijos (teritorijos)

Turbūt ne vienas lietuvis šnairokai pažvilgčioja Baltarusijos link vien dėl to, kad baltarusiai esą yra pasivogę mūsų istoriją. Ši vagystės istorija, manyčiau, gana plačiai atspindėta mūsų žiniasklaidoje. Tačiau yra ir tokių, kas nelabai nori vagystę pripažinti, tad visai nelinkę šnairuoti minėta kryptimi. Priklausau nešnairuojantiesiems...

Po to, kai 2009 m. mes garsiai ir iškilmingai šventėme Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį, internetinėje erdvėje rusų kalba pasirodė Artūro Prokopčiuko knygelė „Lietuviškoji Baltarusija, arba Kodėl Minskas nešvenčia savo istorijos tūkstantmečio". Knygelės gale visai netikėtai aptinku frazę: „Autoritetingas Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas, dalyvaudamas apskritajame stale „Lietuvos tūkstantmetis. Lietuva ir Baltarusija 1000 metų drauge" pareiškė: „LDK - mūsų bendras paveldas ir jūs, baltarusiai, imkite jo, kiek norite."

Ir baltarusiai ima. O man visai negaila. Juk mūsų ir jų istorija ne vieną šimtmetį iš tiesų buvo ta pati. Gyvenome tų pačių kunigaikščių valdomi, jų vadovaujami kariavome po vėliavomis, papuoštomis tais pačiais Vyčiais. Gaila kitko. Kad kaimynai ėmė tą bendrą mūsų istoriją „remontuoti". LDK jau ne pirmas dešimtmetis net mokyklose pristatoma valstybe, kurioje dominavo slavai, o dar dažniau - tiesiog baltarusiai, o šių laikų Lietuva neturinti nieko bendro su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Taigi didžiuma jos teritorijos, pabrėžtinai įskaitant Vilnių, esą turėtų priklausyti tikriesiems LDK paveldėtojams „litvinams-baltarusiams". Vis dažniau pasigirsta pranašysčių, kad ne už kalnų ta diena, kai šiandieninė Lietuva pamatys baltarusių tankus Vilniuje, kurį kartu su jų istorija buvo pavogę prakeikti žmudai. O Lietuvai litvinai linkę palikti tik žmudų kraštą - Žemaitiją (matyt žino, kad Alfredas Bumblauskas - iš ten...).

Visiškai suprantamas baltarusių, ypač jaunų, troškimas pagaliau pasijusti tauta. O tą jų tautėjimą litvinistų istorijos variacijos gerokai skatina. Kaip ir jų jau brėžiamos Baltarusijos ir mūsų geografijų perspektyvos. Bet kai aptinki, kad tos jų „džiazinės improvizacijos" istorijos ir geografijos tema visiškai dera prie grėsmingų Žirinovskio „anties" rypavimų, į galvą ima brautis neramios mintys. Ir kyla noras, kad ir į mūsų valstybės galvų galvas jos prasibrautų. Ypač tuo metu, kai jau naujasis Seimas ims rengti naujas rezoliucijas. Gal būt tuomet mūsų rezoliucijos netaps revoliucingesnės už pačią Baltarusijos revoliuciją.

P.S. Vis mąstau, kas šiandien Lietuvai didesnė grėsmė - šitokiu būdu skatinamas baltarusių tautėjimas ar, ko gero, jau nebesustabdomas lietuvių globalėjimas?...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s