Europarlamentaras Juozas Olekas: Nesusikalbėjimas jau didina įtampą

Šiandien netyla kalbos apie nesusikalbėjimą tarp konservatorių. Pavyzdžiui, kai viešai ima pliektis, skirtingas nuomones dėstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir dabartinis krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas. Ar toks elgesys skatina piliečius pasitikėti šalies saugumu?

„Tai nėra gerai, - sutiko J.Olekas. - Aš manau, kad krašto apsaugos sritis turi būti valdoma bei derinama labiau koordinuotai. Juolab kai nesutaria tos pačios partijos du atstovai. Veiksmus reikia derinti, reikia sutarti, o ne viešai kurti įtampą, kuri visuomenei persiduoda.

Anksčiau dažniausiai skirtingų partijų atstovai turėdavo skirtingą požiūrį, bet stengdavosi diskutuoti, tartis ir kuo mažiau sukelti visuomenei įtampos. Juo labiau kad šiandien situacija yra įtempta, sutarimo reikia kuo daugiau, kad krašto apsaugoje būtų pasiektas kiek galima geresnis rezultatas, o Lietuvos žmonių psichologinė būsena būtų kuo ramesnė.

Kalbant apie partijas, jos turi turėti savo partines pozicijas. Labai gerai, kad jas turi, bet pozicijas galima išdėstyti jas labiau argumentuojant. Ar tai būtų sveikatos sritis, ar krašto apsauga.

Pavyzdžiui, aš niekaip negalėčiau sutikti su tuo, kas dabar vyksta sveikatos srityje. Medicinos paslaugos nuo žmonių vis labiau nutolinamos, apsunkinamas medikų darbas. Apie tai irgi ir galima, ir reikia diskutuoti. Lygiai taip pat kaip ir apie krašto apsaugą. Bet NSGK pirmininkas ir ministras yra tos pačios partijos nariai. Aš manau, kad jie turėtų viešai reikšti ne savo asmenines nuomones, bet išdėstyti aiškią savo partijos poziciją, nes žmonėms sunku susigaudyti, kai vienas kalba vienaip, kitas - kitaip".

- O kurį iš šių dviejų asmenų palaikytumėte jūs?

- Aš nė vieno, nei kito nenoriu palaikyti (juokiasi - aut. past.). Bet kalbant apie pačią kryptį, mano supratimu, ministras labiau išlaiko reikalingą poziciją. Galbūt jis turi daugiau žinių, labiau bendrauja su kariuomene, nes užimant tokias pareigas reikia įsiklausyti į profesionalų nuomonę, bendrauti su kariškiais, Lietuvos kariuomenės vadu, kad jie savo poziciją išdėstytų. Man atrodo, kad čia labiausiai reikalingas sutarimas. Politikai turi užtikrinti politinę kryptį ir finansavimą, o dėl karinių dalykų turėtų patarti kariuomenė.

- Jūs vadovavote ir SAM. Kaip vertinate dabartinio ministro Arūno Dulkio darbą?

- Aš tikrai nepalaikau sprendimų, kurie sumažina sveikatos paslaugų prieinamumą. Rajonuose ypač. Man atrodo, kad tai kenkia ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes rajonų ligoninės didelės nelaimės ar karo metu galėtų tapti atraminėmis vietomis, kur teikiama medicininė pagalba sužeistiesiems. Matome, kaip dabar Ukrainoje ne viena ligoninė yra sunaikinta, reikia teikti medicinos paslaugas kažkur kitur. Tai pirmas dalykas.

Ir, aišku, kad gydytojams reikia užtikrinti galimybę dirbti visur, ne tik Vilniuje ar Kaune, kur irgi visų gydytojų čia nesuvarysi, nesuveši. Pavyzdžiui, chirurgai galėtų operuoti žmones bet kurioje ligoninėje. Kodėl aš galiu operuoti tik Vilniuje, o į Vilkaviškį parvažiavęs jau negaliu operuoti? Nors Vilkaviškyje visos sąlygos yra tą pačią operaciją atlikti.

- Tikrumo dėl nacionalinio saugumo neprideda ir faktas, jog valdančioji dauguma visiškai ignoruoja šalies prezidentą Gitaną Nausėdą. Nors prezidentas yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas.

- Prezidento nepaiso valdančioji dauguma. Kitos partijos su prezidentu normaliai bendrauja. Prezidentui yra šiek tiek problema, kad jis neatstovauja jokiai partijai. Neišreiškia jokios aiškios politinės krypties. Prieš prezidento rinkimus kai kurie dabartiniai valdantieji bandė prie G.Nausėdos „pasišildyti", vos ne kaip vieną iš savo partijos kandidatų į prezidentus minėjo. O dabar tie patys demonstruoja nepagarbą žmonėms, kurie atidavė savo balsus už dabartinį šalies prezidentą. Tokia nepagarba G.Nausėdos rinkėjams yra ne visai korektiška.

- Ar Lietuvai nėra per sunki finansinė našta skirti kariuomenei vis daugiau lėšų?

- Taip, krašto apsauga dabar reikalauja didesnių lėšų, bet jų negali taip lengvai paimti. Reikia pasiruošti, kaip tas lėšas įsisavinti.

Buvo sprendimas priimti vokiečių brigadą, bet per vieną dieną negali pastatyti reikiamos infrastruktūros. Tai užtrunka. O jeigu žiūrėtume, kaip atrodome bendrame NATO valstybių kontekste, tai Lietuva yra viena iš tų valstybių, kurios skiria daugiau lėšų krašto apsaugai nei kai kurios kitos Aljanso narės. Todėl manau, kad su tomis lėšomis, jas efektyviai panaudojant, galima nuveikti didelių ir naudingų darbų užtikrinant mūsų krašto saugumą.

Iš tikrųjų Lietuvoje labiau jaučiama įtampa dėl karo Ukrainoje, nes daugiau informacijos, politikai labiau apie tai kalba, o Europoje dėmesio Ukrainai yra, bet yra ir kitas gyvenimas. Juk žmonės turi ir daugiau rūpesčių, kuriuos reikia spręsti.

Aš manau, kad kokia čia įtampa bebūtų, kokią mes Ukrainai pagalbą beteiktume, o pagalbą teikti būtina, tačiau reikia spręsti ir savo valstybės žmonių problemas. Ukrainiečius remti reikia, bet mes, politikai, esame atsakingi ir už savo krašto žmones, kurie mumis patikėjo. Turime ir jų gyvenimo sąlygas gerinti.

- Visuomenė nekantrauja, kada ukrainiečiai pradės kontrpuolimą. Taip pat baiminasi, kad pasikeitus JAV valstybės vadovui amerikiečių parama Ukrainai susilpnės.

- Aš manau, kad mums čia nereikia nei prognozuoti, nei apie tai kalbėti, spėlioti. Reikia tiesiog remti ukrainiečius, kada jie nuspręs, kad yra pasiruošę vienokiems ar kitokiems veiksmams, tada juos ir pradės. Juk kiekvieną dieną jie gina savo valstybę, gina mūsų gyvenimus.

Būtų naivu pasakyti, kad tą ir tą dieną, toje vietoje prasidės puolimas. Tada iš to puolimo jokios naudos nebus. Čia būtinas netikėtumas. Taip buvo išvaduota Kijevo sritis, Charkovo, dalis Chersono srities. Tiesiog reikia remti, padėti ukrainiečiams ir jie padarys tą darbą, kurį turi ir gali padaryti.

O dėl JAV prezidento rinkimų - mums nereikia burti iš kavos tirščių, kokį JAV prezidentą išrinks ir kaip jis elgsis. Žmonės vienaip atrodo prieš rinkimus ir kitaip elgiasi po rinkimų. Tas pats Donaldas Trampas savo valdymo metu bendravo su V.Putinu, bet tuo metu V.Putinas karo Ukrainoje nepradėjo. Todėl nereikia užsiimti spėlionėmis.

- Ko Lietuvai tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje liepos 11-12 dienomis?

- Tai, be abejo, gera žinia. Tas susitikimas Vilniuje tikrai yra savalaikis. Prisimenu NATO valstybių vadovų susitikimą Rygoje 2006-aisiais. Tai šaliai, į kurią atvyksta NATO valstybių vadovai, atitinkamai skiriamas didesnis dėmesys. Labiau atsižvelgiama į krašto apsaugos situaciją toje šalyje. Bus dar didesnė parama, didesnis įsiklausymas į situaciją vietoje, kad mūsų valstybė būtų tinkamai apsaugota ir kad joks priešas nenorėtų čia įžengti. Nes mūsų žmonėms reikia taikos ir ramybės, o Aljansas yra įsipareigojęs ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Manau, kad toks NATO renginys Vilniuje prisidės prie viso Aljanso stiprėjimo ir prie Lietuvos žmonių taikos bei ramybės užtikrinimo.

- Ar LSDP jau turi oficialų kandidatą šalies prezidento rinkimuose?

Tai nuspręs LSDP suvažiavimas.

Be abejo, mes ruošiamės būsimiems rinkimams. Esame vienintelė partija, turinti savo atstovų visų savivaldybių tarybose. Turime daugiausiai merų, žmonės mato, kaip mes dirbame. Jei laimėsime ir ateinančius Seimo rinkimus, gerai pasirodysime ir prezidento, Europos Parlamento rinkimuose, tada tvarkos ir geresnio gyvenimo Lietuvoje bus daugiau.

- Tačiau LSDP prezidiumo narys, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas viešai sukritikavo partijos bičiulių sprendimą išlikti opozicija Vilniaus savivaldybės taryboje. Nors konservatoriai siūlė socialdemokratams vicemero postą.Su konservatoriais mes turime gana skirtingas pažiūras, bet kai kur yra sutampančių dalykų. Kaip aš supratau, dauguma partijos vadovybės ir tų pačių vilniečių (į Vilniaus tarybą išrinktų - aut. past.) buvo tokia pozicija. Bet man atrodo, kad reikia ginčytis, kol vyksta rinkimai. O kai rinkimai jau įvykę, reikia pradėti kiek galima daugiau dirbti. Tai pažiūrėsime, kuri mūsų kryptis geresnė.