3 nuotr.Kitų metų pabaigoje Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui priimti įstatymo projektą dėl 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymo. Kokia būtų nauda? Ką apie tai galvoja mūsiškiai prekybininkai?
Europos Centrinio Banko duomenimis, iki 2019 m. pabaigos 19-oje euro zonos valstybių į apyvartą buvo paleista 28,2 mlrd. dviejų centų ir 36,7 mlrd. vieno cento monetų. Tai didžiuliai kiekiai variu padengto plieno, nors tuos metalus galima panaudoti racionaliau. Šių monetų gamyba yra brangesnė nei jų vertė. Už vieną centą vieno cento nepagaminsi. Todėl, pavyzdžiui, Suomija jau nuo 2002 m., o Nyderlandai - nuo 2004 m. apvalina kainas iki 5 ct. Šalys pačios imasi priemonių, kad eliminuotų mažiausius euro centus iš apyvartos. Airija ir Italija sustabdė 1 ct ir 2 ct monetų kaldinimą, bet jos vis dar yra apyvartoje. Nors „Eurobarometro" duomenimis, šių centų išėmimui iš apyvartos nuolat pritaria daugiau nei 60 proc. euro zonos gyventojų. Ir tik apie 3 proc. neturi nuomonės.
Tad kiek dar ilgai dėl Briuselio biurokratinio nerangumo 338 milijonai euro zonos gyventojų mėtys beverčius centus į vaikų taupykles, palikinės cento grąžą pardavėjams ir pyks, kad piniginė prigrūsta beverčio metalo?
Lazdijų rajone, Seirijuose, parduotuvėje „Tik čia" dirbanti pardavėja Lina, paklausta, ar vertėtų apyvartoje atsisakyti 1 ir 2 euro centų, iškart atsakė:
„Tikrai taip. Mūsų, pardavėjų, nuomone, jos visiškai nereikalingos. Sunku atpažinti. Sunku kišenėje susirasti, o nieko finansiškai nevertos. Žmonės, ypač vyresni, jų nemato, neatskiria. Žiūri tik pagal dydį, bet tų dviejų monetų dydis beveik nesiskiria".
Kur atskirsi, jei vienos monetos svoris 2,3 gramo, o kitos - 3,06 gramo? Nebent iš to, jog vienos briauna lygi, o kitos - su grioveliu. Bet kol sugrubusiais pirštais tas briaunas apčiupinėsi, prie kasos nutįs laukiančiųjų eilė. O šit Lazdijų parduotuvėje „Vaivora" prekiaujanti Jolanta buvo kitokios nuomonės:
„Nesiskundžiame kol kas. Monetas atskiriame. Turime atskiras vietas, kur jas sudėti. Tikrai nesupainiojame. O pirkėjams, aišku, visko būna. Ypač vyresniems. Ieško, žiūri, iškart neatskiria."
Šakių rajone, „Gelgaudiškio Gulbelėje", dirbanti Rasa dviejų mažiausios vertės euro centų išėmimui iš apyvartos pritarė:
„Tikrai verta jų atsisakyti! Kodėl? O todėl, kad tiesiog nieko verti tie euro centai. Tik papildomas darbas juos susiskaičiuoti. Ir mums, ir pirkėjams papildomas darbas. Būtų galima palikti 5 centų monetą. Penki euro centai jau vis šis tas. Nors nieko už juos nenusipirksi, bet tiktų suapvalinti prekės kainą į šiek tiek didesnę."
Kai kuriose miestų kavinėse, batsiuvių dirbtuvėlėse, valyklose ant prekystalių stovi stiklainiukai, į kuriuos klientai sumeta smulkiausias monetas. Vieni - kaip arbatpinigius, labdarą, o kiti tų smulkiausių monetų tiesiog atsikrato. Kaip nevertingų. Ar tokių stiklainiukų, surenkančių beveik bevertes monetas, yra ir Gelgaudiškyje?
„Ne, - paneigė Rasa, - nėra tokio indelio. Nepasakyčiau, kad žmonės tų monetų nevertina. Yra tokių, kurie dėl vieno cento sustoję laukia. Visokių žmonių pasitaiko. Gelgaudiškyje dauguma mūsų pirkėjų yra vidutinio amžiaus. Tik vyresniems sunkiau mažas monetas atskirti."
Situaciją komentuoja Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentė Zita SOROKIENĖ:
Netikslinga laikyti apyvartoje tokio mažo nominalo monetas. Lyg ir dalyvauja apyvartoje, o faktiškai ją tik apsunkina. Daugelis šalių jau neturi tokių smulkių monetų. Tik tiek, kad nebūtų taip, jog suapvalinant paskutinius kainos skaičius, jie nuo 32 centų šoktelėtų ne iki 35, bet iki 40 centų? Bet smulkūs verslininkai tikrai taip nesielgs. Kiekvienas nori savo prekę parduoti, kai vartojimas taip sumažėjęs. Turgūs tušti, kiekvienas pirkėjas gaudomas.
Tų dviejų smulkiausių euro centų išėmimas iš apyvartos valstybei nuostolių nepadarys, o smulkiam verslui ir žmonėms - taipogi. O didieji prekybos centrai negalės skelbti akcijų, kai prekė nupiginama tik vienu centu. Paskelbia, jog šiandien prekė kainuoja tik 2,99 Eur. Tai psichologiniai dalykai. Jei prekė kainuoja 3 eurus, pirkėjui atrodo, kad brangu. O kai 2,99 Eur, pirkėjas žiūri į pirmą kainos skaičių, ir, atrodo, kad prekė labai atpigo. Nors atpigimas - tik centas. Jei vieno cento apyvartoje neliks, prekių nuolaidos jau bus aiškesnės.
