- Atlikti tyrimai rodo, jog informacinėse lietuviškų televizijos kanalų laidose dominuoja neigiamos naujienos. Kaip tai veikia žmogų?

- Teko dalyvauti panašioje diskusijoje, joje dominavo požiūris, kad žiniasklaida skleidžia labai daug negatyvo. Negatyvi informacija skatina žmogų sukti galvoje negatyvių minčių srautą, tam tikrą grandinėlę. Ir kai galvojame apie negatyvius dalykus, jaučiamės prastai: liūdna, pikta ir pan.

Kai dėmesį nukreipiame į ką nors, kas yra malonu, tuo metu jaučiamės geriau. Gebėjimas valdyti mintis aktualus šiuo laikotarpiu, kai kiekvieną dieną skelbiami dideli susirgusiųjų koronavirusu skaičiai, ir jie daug kam kelia nerimą, baimę. Kai nuo minčių apie koronavirusą pereini prie gražios eglės mieste, gėriesi ja ir panašiai, tai yra nukreipi dėmesį, užmiršti, kad kažkas kažkur blogai. Taip žmogus pagerina savo situaciją.

Bet kalbėti vien tik apie gerus dalykus arba vien tik apie blogus neišeina. Emocine prasme kalbėti apie malonius dalykus yra gerai, bet, norint spręsti problemą, turi žinoti iškilusią problemą. Psichologai turi tokį terminą - ruminuoti, tai yra nuolat gromuluoti tas pačias negatyvias mintis. Tai absoliučiai nenaudingas dalykas, kai žmogų valdo tik tokios mintys: kaip baisu, o jeigu ir man taip nutiks, o kas būtų, jeigu...Ir nėra jokio sprendimo, kad darysiu taip ir taip. Tokie pasibėdavojimai neduoda naudos sprendžiant reikalus, nes nėra jokio sprendimo - jie tik blogina emociją.

Visai kitaip, jei žmogus įsivardija problemą, tada susiima ir kažką daro. Tad negatyvi informacija gali ir turi būti. Naudinga išgirsti apie plikledį, apie krizę, kažkokius blogus dalykus. Tik klausimas, kaip žmogus reaguoja. Žinoma, kai kuriose žinių laidose galbūt yra perdėtai daug negatyvo, pavyzdžiui, labai daug kalbama apie nužudymus, savižudybes, vagystes. Jeigu informacinėje laidoje yra daugiau neigiamų nei teigiamų žinių, tada žmogus gali nebeatsistatyti ir pereiti į tą negatyvių minčių gromulavimą, esą viskas yra blogai: gimiau blogu laiku, blogoj vietoj ir panašiai. Gerai būtų, kad informacinėse laidose būtų išlaikomas teigiamų ir neigiamų žinių balansas.

- Ar toks balansas lietuviškuose TV kanaluose išlaikytas? Juk pasižiūrite žinias, ar ne?

- Nemėgstu žiūrėti žinių. Geriau atsidarau internetinius puslapius, pervarau antraštes ir susigaudau, kas ir kaip buvo. Naujienas klausau vairuodama, pavyzdžiui, klausau „Žinių radiją".

- Ką patartumėte tiems, kurie linkę viską imti giliai į širdį? Nežiūrėti televizoriaus, iš kur sklinda daug negatyvo?

- Neįmanoma, kad žurnalistai nepateiktų naujienų. Jie turi pranešti ir blogas žinias. Žiniasklaida naudojasi tokia priemone, kurią trumpai apibūdinčiau taip: „Ką žmonės žiūri, tą mes ir rodome, kitaip mes neturėtume žiūrovų." O visuomenėje veikia toks dėsnis: save saugodami, mes į pavojus atkreipiame ir akis, ir ausis. Taip jau yra, kad žmonės dažniau paspaudžia TV mygtuką ir dažniau susidomi negatyviais dalykais, o pagal tuos paspaudimus reklamos užsakovai susirenka informaciją, kur geriau reklamuotis.

TV laidose tiek daug negatyvių žinių yra ne dėl to, jog žurnalistai blogi ar kad gyvenime yra daugiau negatyvių žinių, nei pozityvių - taip nutinka dėl to, kad televizijos turi užsidirbti, o mes, žmonės, reaguojame į negatyvią žinią greičiau. Žmogus - gyvas padaras, jei viską įsivaizduotume nuo akmens amžiaus laikų, pamatytume, kad žmogus, kaip gyvūnas, visą laiką buvo linkęs reaguoti į negatyvius reiškinius, impulsus, plėšrūnus - gamtos mums per genus visa tai duota. Kas taip nedarė, neišliko. Išliko tos gentys, kurios genetiškai ar su motinos pienu buvo įgavusios įprotį pranešti gentainiams blogus dalykus, pastatyti ausis, kai kalbama apie pavojus. Nes gamta mus sukūrė ne būti laimingus, o kad gerai funkcionuotume, adaptuotumėmės aplinkoje ir išliktume. Tik dabartinis žmogus užsimanė iškart būti laimingas, nors labai daug šimtmečių žmogui rūpėjo išlikti, o ne būti laimingam. Laimė ateina jau pasiekus tam tikrą galimybių išgyventi lygį. Tad noriu pasakyti, kad mes vis dar reaguojame kaip pirmykščiai žmonės ir labiau žiūrime į negatyvius dalykus, o žiniasklaida irgi nori išlikti ir pateikia tai, ką žmonės ima.