1 nuotr.Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanu prof. Edmundu Bartkevičiumi.
- Kovo 21-ąją minime tarptautinę miškų dieną. Sakoma, miškas - didžiausias mūsų turtas. Kaip elgiamės su tuo turtu? Kokias problemas įvardytumėte šiandienėje miškų politikoje?
- Prieš keletą metų atlikta valstybinių miškų valdymo reforma. Prisiminkime, kaip tuomet buvo elgiamasi - pirmiausia miškininkai buvo apjuodinti, apvaginti. Miškininko prestižas visuomenėje labai sugadintas, todėl dabar svarbiausia - atkurti gerą miškininko vardą. Po tos miškininkų juodinimo bangos, vykdant valstybinę miškų valdymo reformą, drastiškai sumažėjo stojančiųjų į Miškų fakultetą. Jei anksčiau priimdavome po 70-80 studentų, dabar priimame po 10-12. Tai reiškia, kad po keleto metų mes jau negalėsime papildyti miškininkų gretų.
- Miškų fakultete studentų trūksta dėl norinčiųjų studijuoti miškininkystę stokos ar tiesiog sumažintas studentų skaičius?
- Kaip žinote, dabar vyksta bendras priėmimas į aukštąsias, nustačius stojamojo balo kartelę. Kad jaunuolis įstotų į valstybės finansuojamą vietą universitete, konkursinis balas turi būti ne mažesnis nei 5,4. Tas balas nėra labai jau aukštas, palyginti su tais laikais, kai pats mokiausi. Tačiau kaimo vaikai jo nepasiekia.
Būkime biedni, bet teisingi - į žemės ūkio specialybes, kartu ir į miškininkystę, daugiausia stoja regionų vaikai. Bėda ta, kad regionų mokyklų vaikai to konkursinio balo nepasiekia - norinčiųjų studijuoti būtų, bet, nepasiekus konkursinio balo, regionų vaikai lieka už borto. Švietimo ir mokslo reforma padidino atskirtį tarp miesto ir regiono mokyklų.
Tai didelė problema, nes specialistų trūkumas gresia suirute žemės ir miškų ūkyje. Sumažėjus studentų skaičiui, automatiškai mažėja ir dėstytojų skaičius. Jie tiesiog išsivaikščios, o paruošti dėstytoją vienų ar kelių metų neužteks, reikės dešimtmečių.
- Ar nacionalinis transliuotojas skiria pakankamai dėmesio miškų, įvairioms gamtosaugos problemoms?
- Man, kaip miškininkui, to dėmesio norėtųsi daugiau. Taip pat norėtųsi, kad, sprendžiant su miškais susijusius klausimus, nebūtų ignoruojama miškininkų nuomonė.
