- Sausio 31-ąją sukako 26 metai, kai priimtas Valstybinės kalbos įstatymas. Buvote šio įstatymo rengimo darbo grupės vadovas. Kodėl šiandien vis dažniau girdime sakant, jog lietuvių kalba stumiama į paraštes? Nesilaikome įstatymo? Ar laikmetis reikalauja šio dokumento korekcijų?

- Smagu teigti, kad su kiekvienu iš mūsų susijęs teisės aktas per tiek laiko nebuvo keistas, tobulintas, pildytas - jame neatsirado naujų straipsnių, žodžių, žodžių junginių, sakinių ar skyrybos ženklų. Įstatymo formuluotės buvo ir yra labai aiškios, aptartos visos kalbos vartojimo sritys, suderinta su įstatymų visuma. Straipsniuose labai mažai išimčių, parašytas sklandžia ir aiškia kalba. Bet tai dar nereiškia, kad jis buvo ir yra tobulas. Darbo grupės nariai - Vytautas Ambrazas, Dalia Foigt, Karolis Jovaiša, Anzelmas Katkus, Stasys Stažys - svarstė, kiek laiko galios rengiamas įstatymas. Supratome, kad viskas labai greitai keičiasi, buvome numatę, kad 3 arba 5 metus. O štai jau praėjo ir dvidešimt šešeri metai. Ko tikėjomės? Kad būtų atsisakyta įteisinto ir privalomo rusų kalbos vartojimo, kad valstybė įsipareigotų rūpintis kalbos prestižu ir taisyklingumu, kad būtų sudarytos sąlygos valstybinei kalbai gyvuoti.

Dabar žmonės jau nebesupranta, kur jie gyvena - savo namuose ar svetimoje žemėje. Labai pasigendu valstybės ir savivaldos institucijose dirbančių asmenų platesnio požiūrio į vykstančią kaitą, įsigilinimo į teisinius kalbos vartojimo pagrindus, noro įvertinti lietuvių kalbos gyvavimo pokyčius ne tik iš savo pozicijų. Blogai, kad atsakingiems žmonėms būdinga savigarbos stoka ir labai provincialus mąstymas. Iš to atsiranda daug negerovių.

2006 metais naujos darbo grupės parengtas ir Seime įregistruotas įstatymo projektas belaukdamas priėmimo jau gerokai paseno. Liūdnai galiu pajuokauti - būtų gerai, kad nereikėtų švęsti šio projekto 20-mečio.

- Kaip vertintumėte televizijos laidų, ypač informacinių, kalbą?

- Noriu pasidžiaugti, kad televizijos informacinėse laidose būna mažai kalbos trūkumų ir netikslumų.

- Atsiranda žmonių (ir tarp kalbininkų), reikalaujančių laisvės kalbai, esą lietuvių kalba pernelyg suvaržyta taisyklėmis. Jiems ir nelietuviškos raidės galimos asmenvardžiuose, ir priešdėlis „da" - nieko baisaus, nes jis dažnas žmonių šnekamojoje kalboje, vadinasi, reikalingas, ir panašiai. Ką manote apie tendencijas rašyti bet kaip?

- Visos nuomonės yra gerbtinos, kol jos nepradedamos įkyriai piršti kaip vienintelė tiesa, kol nebrukamos žiūrovams ir klausytojams prievarta.

Dėl vietos stokos nesileisiu į ilgus išvedžiojimus, tik pasakysiu, kad man nekyla noro diskutuoti šia tema, nes nei vienas tų „suvaržytųjų" argumentas neatlaiko net menkos kritikos. Sakykime, kad nuo šios dienos Seimas įstatymus rašo bet kaip, jų neredaguoja. Ar mes visi juos tinkamai perskaitysime? Ar galėsime juos vykdyti? Tą patį leiskime Vyriausybei, ministerijoms, departamentams, savivaldybėms. Kas nori tokio tekstų kalbos chaoso? Ar vaikai skaitys bet kaip parašytas knygas? O gal norime girdėti, kaip visi televizijos laidų vedėjai pagal savo laisvės lygį parengia dienos naujienas? O gal lietuvių kalbos mokytojai tegul nebemoko raštingumo, nes mus jau ištiko laisvė be suvaržymų? O gal labai norisi, kad teatro scenoje skambėtų vien necenzūriniai žodžiai? Praneškite, kur norite kalbėti bet kaip.

- Ar diskusijoms dėl lietuvių kalbos LRT skiria pakankamai dėmesio? Ar visi kalbininkai turi galimybę pasisakyti, ar tik tie, kurie pasisako už valstybinę kalbą be taisyklių?

- Pastebiu, kad pastaruoju metu daug rašome, pasakojame, aiškiname, bet mažai klausomės ir girdime. Norisi profesionaliai parengtų, nešališkų, argumentuotų pokalbių ir kalbos vartojimo klausimais ne tik LRT, bet ir visoje žiniasklaidoje. Būtų gerai, kad apie finansus išmanytų ir laidose pasakotų daugiau negu vienas banko ekspertas, apie butų kainas - daugiau negu vienas statybos specialistas, apie kalbos reiškinius aiškintų ne vienas ir tas pats „etatinis" lituanistas. Tada ir nuomonių būtų daugiau, ir laidos taptų turiningesnės.