Orwellas yra aprašęs dvi minutes neapykantos. Tai dvi minutės, per kurias visuomenės dalis susirenka vienoje vietoje, ir turi išlieti visą pyktį ant tautos didžiausio priešo rodomo per didelį ekraną. Kuo ypatingos tos dvi minutės, ir apskritai visas kūrinys, kad tą turi daryti no matter what. Net jei nejauti neapykantos tam Goldšteinui rodomam ekrane, privalai varvint pykčio seiles ir rėkti, koks jis blogas ir kaip jis tave koja primynęs. Galiausiai, dviejų minučių gale ekrane pasirodo Didysis Brolis. Tai - dievas. Visus po sparnu laikantis dievas, kuris ištraukia iš bėdos, rūpinasi, globoja ir saugo. Kai ekrane pasirodo jis, tavo emocijos turi transformuotis į palaimą, besąlygišką atsidavimą jam, žmonės turi verkti iš laimės pamatę Didijį Brolį. Jei tu nesilaikai šių emocijų linksmųjų kalnelių, esi tautos priešas ir tave gali pastebėti minčių policija, tuomet nusimato tardymas, smegenų plovimas ir galiausiai mirtis.
1 nuotr.
Mes gyvenam siaubingų manipuliacijų pasaulyje. Vakar kaip tik žiūrėjau, kaip T. Raskevičius su Ž. Pavilioniu prieš rinkimus kalbėjo laisvės tv laidoje. Jau tada T. Raskevičius apeliavo į jausmus ir bet kokioje diskusijoje nesielgdavo kaip mąstanti, tačiau jautri, jausmus turinti būtybė. Ar tai blogai? Nea. Pats esu labai jautrus, ir manau, kad be šio bruožo negalima atlikti svarbių, ypač su visuomenės likimu susijusių sprendimų. Tačiau politika nėra manipuliacijų ir jausmų vakarėlis, dviejų minučių emocijų antplūdis. Jautrumas sprendimus priiminėjant gali padėti įsiklausyti ir išgirsti kitą pusę, tada nuspręsti teisingai, bet jei jautrumas naudojamas tam, kad būtų išpildyti vaikystės skauduliai, tai jau neteisinga valstybės valdymo praktika. Man labai kliūna, kad T. Raskevičius čia kalba apie orumą, bet agituodamas į seimą ant šlioso užsimovė vienaragį. Aš prisiminęs jo šukuosenas, aprangą nelabai žinau ką jis laiko orumu, gal būt patį savo įvaizdį.
Nedaug kam žinomas faktas, bet T. Raskevičius siutina kai kuriuos homoseksualius asmenis, jų poras. Eimantas Gudas, taip pat homoseksualus intelektualas, papasakojo, ką apie Tomą galvoja jo pažįstami homoseksualai. Tai jiems yra visiška diskreditacija. Sakydamas, kad jis gina LGBT teises, jis gina būtent gerai finansuojamo LGBT judėjimo idėjas, tačiau tikrai ne homoseksualų teises. Vienaragis keistai atrodė ne vien įprastos orientacijos žmonėms.
Mums reikia susitaikyti, priimti vieniems kitus, žinoti problemų sprendimo būdus, jų kartu ieškoti. Pats pažįstu nemažai tokių asmenų ir žinau jų lūkesčius. Tai žmonės gyvenantys kiek kitokį gyvenimą ir jiems reikia mūsų aktyvaus palaikymo. Jiems tikrai reikia padėti, tačiau jiems tikrai nepadės štai toks žmogus, kuris įvaldęs manipuliavimą emocijomis ir kurio beveik neabejoju, kad daugiau nei pusę sekėjų sudaro žmonės nesusiję su LGBT judėjimu mums visiems suprantama prasme ir yra tiesiog pasinešę ant kažkokio "kilnaus" tikslo, nes kito savo gyvenime nerado, o be tikslo žmogus egzistuoti negali.
Apgailėtina matyti tokius išsireiškimus, kai prieš kelias dienas „neapsižiūrėjus" buvo pasidalinta tiesioginį žeminimą tam tikrai asmenų grupei transliuojančiu paveiksliuku. Tiesiog nėra nuoseklumo.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
