Išmoka - 2400 eurų

Klaipėdietė daugiavaikė mama, gausių šeimų bendrijos „Šeimyna“ vadovė Liudmila Tautkevičienė iš viso turi 13 vaikų. Tiek daug? Negi visi savo?

L.Tautkevičienė, tai išgirdusi, susijuokia:

„Aišku, mano! Mažiausiam vaikui 2 metai, o vyriausiam - 20 metų. Visi vaikai beveik pametinukai. Gimdžiau juos maždaug kas dvejus metus. Dvylikai vaikų vienkartinė 200 Eur išmoka priklauso. Jas gavome praėjusį penktadienį. Mano asmeninis pasirinkimas - dirbti mama, nors esu įgijusi ir auklės-socialinės padėjėjos specialybę. Turime savo namą, visi jame išsitenkame. Vyras visą laiką Lietuvoje meistrauja, langus gamina. Jei gimdai vaikus, nori turėti didelę šeimą, tai ir Dievas padeda. Vyras turėjo darbo ir per karantiną, nes dirbo gamyboje. Užsakymų pagaminti langus buvo daug prieš karantiną. Tik vyrui teko daugiau man padėti, nes sunku buvo vienai vaikus „administruoti“, kai jų dešimt mokėsi nuotoliniu būdu. Tada sunkiausia buvo prisitaikyti prie dešimties vaikų mokymosi, nes praktiškai namie nebuvo nė vieno kompiuterio. Viena mokytoja davė savo seną kompiuterį, bet jis sunkiai internetą „pagaudavo“. Sunkiausia mums ir buvo susirinkti kompiuterius“.

Tad per karantiną papildomai „uždirbo“ tik dvylika L.Tautkevičienės vaikų. Už juos šeima vienkartinėmis išmokomis gavo 2400 eurų. O ar gavo kokią nors karantininę išmoką pati L.Tautkevičienė, kuriai per karantiną teko persikvalifikuoti į papildomą savo vaikų mokytoją? O L.Tautkevičienės vyras, nepatyręs gamyboje jokių prastovų? Daugiavaikė moteris tik nusijuokė:

„Ne, mes nieko papildomo negavome. Ačiū Dievui, kad už vaikus vienkartines išmokas gavome.“

Dirbo, vadinasi, užsidirbo

Aišku, ne visos šeimos augina tiek vaikų. Dažniausiai du. Tačiau provincijoje dar įprasta, jog kartu po vienu stogu gyvena kelios vienos šeimos kartos. Tad pensininkai seneliai dėl karantino gaus vienkartines 200 eurų išmokas. Jų du nepilnamečiai anūkėliai gaus po vienkartinę 120 eurų išmoką. Vien šiuos vienkartinius pinigus sudėjus, šeimos biudžetas pasipildys 640 eurų. O jei dirbantys šeimos nariai per karantiną negalėjo dirbti - irgi gavo ar gaus kompensacijas.

Tad kokia peršasi išvada? Jog jokių finansinių valdžios dovanėlių negaus tik tie darbingo amžiaus Lietuvos piliečiai, kurie ir karantino metu plušo. Būtent jie savotiškai diskriminuojami.Nors jie toliau kūrė šalies Bendrąjį vidaus produktą. Mokėjo mokesčius. Tačiau „karantininių“ vienkartinių išmokų ar premijų negaus. Nes nėra vaikai, nėra pensininkai, nėra bedarbiai. Ir nėra su koronavirusu kovoję medikai.

Nors privalėtų gauti vienkartines kompensacijas vien už tai, jog dirbo apsunkintomis sąlygomis. Pvz., per birželio karščius vairuotojai vairavo viešąjį transportą, dėvėdami kaukes. Ne tik rizikuodami užsikrėsti nuo keleivių, bet ir sunkiau kvėpuodami. Galų gale, ir per karantiną dirbo maisto parduotuvių pardavėjos. Nors prekių apyvarta buvo sumažėjusi. O juk yra daug darbuotojų, kurių algos priklauso nuo apyvartos. Tad kai kurie, dirbę per karantiną, mažai ką uždirbo. Tačiau per daug, kad gautų nors centą iš valstybės.

Vienkartinės išmokos mokamos ta intencija, kad būtų paskatintas vartojimas. Žmonės daugiau išlaidautų, pirktų ir taip keltų šalies ekonomiką. Tačiau, jei vienkartines išmokas gautų visi šalies piliečiai, vartojimas juk būtų dar labiau paskatintas...

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos RUGINIENĖS komentaras:

Lietuvos valdžia mėgsta žmones supriešinti. Tas pandemijos laikas yra sudėtingas visiems - ir dirbusiems, ir nedirbusiems. Manyčiau, kad dirbantiems parama galėtų būti didesnė. Šiandien valstybė skolinasi lėšas, Europos Sąjunga leidžia pasiskolinti, bet skolas teks grąžinti. Pinigų dalinimas turi būti labai atsargus. Jei ateis antroji koronaviruso banga, jau negalėsime sakyti, kad esame diletantai. Kiekvienas žingsnis turi būti pamatuotas, verslai persiorientavę, kaip maksimaliai pasiruošti. Bus ganėtinai sudėtinga, nes neaišku, kaip pinigai dabar išdalijami. Vyriausybėje patvirtintas ateities ekonomikos DNR planas. Dalyvauti šiame procese mums sunku. Vyriausybė pati nusprendžia, kokie projektai turi būti finansuojami. Tuo metu mes, socialiniai partneriai, neturime jokios galios įsiterpti, pasiūlyti idėjų. Nesvarbu kam ir kiek pinigų duoda, bet kad tie pinigai nueitų į tikslines grupes. Jei dabar bus dalijami pinigai į kairę, į dešinę, o paprastas žmogus to efekto nepajus, pinigai bus išleisti veltui. Pinigų naudą turi pajusti paprastas žmogus, o ne tarpinis sluoksnis.