Demokratijai pravers langelį, bet ne duris

Valdančiosios koalicijos politinė taryba vakar sutarė per pusmetį priimti visus būtinus įstatymų pakeitimus, kad ateinančiuose savivaldos rinkimuose merai būtų renkami tiesiogiai. Seime įregistruotame projekte siūloma įteisinti dalyvavimą savivaldos rinkimuose ne tik partiniams, bet ir visuomenės iškeltiems kandidatų sąrašams. Tačiau su demokratijos laimėjimais tokias žinias sieja ne visi.

Vakar premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad valdančioji koalicija pagaliau priėjo politinį susitarimą dėl merų rinkimų. Parengti du alternatyvūs įstatymų projektai - vienas numato, kad meru taptų daugiausia rinkėjų balsų savivaldos rinkimuose gavęs kandidatas iš sąrašo, o kitame projekte siūloma merą rinkti atskirai vienmandatėje apygardoje.

Pastarajame projekte, kurį įregistravo trys Seimo Socialdemokratų frakcijos nariai, kartu siūloma savivaldybių tarybų rinkimuose atsisakyti save iškėlusių kandidatų, o leisti dalyvauti kandidatų sąrašams, kuriuos kels visuomeniniai rinkimų komitetai.

Šis būdas bus išbandytas gegužę per Europos Parlamento rinkimus. Galimybę juose dalyvauti ir nepartiniams kandidatams Seimas suteikė praėjusių metų lapkritį pakeitęs EP rinkimų įstatymą - jame atsirado nauja sąvoka - rinkimų komitetas. Mat Konstitucinis Teismas (KT) dar 2010 m. pripažino, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja minėto įstatymo nuostata, įtvirtinanti teisę dalyvauti rinkimuose į EP tik politinių partijų kandidatų sąrašuose iškeltiems asmenims. Be to, nustatytas naujas reikalavimas ir rinkimų komitetams, ir partijoms surinkti po 10 tūkst. rinkėjų parašų, kad galėtų kelti savo kandidatų sąrašus.

Tokio pat kirpimo „marškinėliai“ siuvami ir savivaldos rinkimams, tik rinkimų užstatai mažesni ir kandidatą remiančių parašų surinkti siūloma daug mažiau.

Tačiau EP rinkimuose politinės kampanijos dalyviais iki šiol neužsiregistravo nė vienas visuomeninis rinkimų komitetas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad greičiausiai dėl didelio privalomo parašų skaičiaus registravosi ir mažiau partijų negu ankstesniuose rinkimuose.

„Laiko dar yra iki kovo 1-osios. Gal dėl EP rinkimų visuomenininkams nėra ir didelio suinteresuotumo - jiems svarbesni kitąmet vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai, - mano Z.Vaigauskas. - Na, registruosis ar ne tie rinkimų komitetai, bet bent jau niekas negalės skųstis, kad lygių galimybių nėra“.

Tačiau skundžiasi. Mat žmonės yra nusivylę partijomis, netiki jų sąrašais, nes patraukliausi kandidatai neretai būna tik sąrašo puošmena, o išrinkti atsisako mandatų.

„Rinkėjų komitetai ir jų sąrašai yra tik akių dūmimas. Piliečiai siekia patys išrinkti į valdžią žmones, iš kurių galės pareikalauti, kad šie ne savo giminės ar partijos reikalus tvarkytų, o spręstų konkrečios savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės gyventojų problemas“, - mano vietos bendruomenių steigimosi Lietuvoje pradininkas, valdymo sistemų specialistas Vincentas Jasiulevičius.

Jis yra pateikęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui alternatyvius pasiūlymus dėl savivaldos rinkimų.

„Visi savivaldybės teritorijoje iškelti kandidatai turi būti viename sąraše, kaip asmenybės. Žmonėms turi būti suteikiama informacija apie jų nuveiktus darbus, patirtį, programą. Kas daugiausia balsų surinks, tas ir bus rinkėjų „pasamdytas“ tarnauti, o ne valdyti“, - savo siūlymų esmę aiškina V.Jasiulevičius.

Būtent tokią teisę tiesiogiai rinkti savivaldybių tarybų narius ir vengia įteisinti visos sisteminės partijos.

2011 m. savivaldos rinkimai atskleidė kuriozinius atvejus, kai, pirmą kartą suteikus teisę dalyvauti save iškėlusiems kandidatams, už kai kuriuos iš jų balsavo gerokai daugiau žmonių nei už didžiausius partijų sąrašus. Nepaisant to, kvotinis mandatų paskirstymo metodas lėmė, kad partiniai sąrašai, surinkę mažiau balsų už vieną asmenį, tarybose gavo po 2 ar 3 mandatus. Taip, pavyzdžiui, nutiko Skuode, Kelmėje, Kretingoje.

„Matote, kaip veikia piliečių kvailinimo sistema. Jeigu tylėsime, tai ir toliau partijos, per sąrašus prisirinkusios mandatų, šokdins visus kitus išrinktuosius“, - kuo rinkėjams bloga vien tik proporcinė rinkimų sistema, atskleidžia V.Jasiulevičius.

Politologas, Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius teigiamai vertina, kad savivaldos rinkimuose šalia partijų sąrašų atsiranda ir kiti subjektai.

„Demokratijos, be abejo, yra daugiau. Bet lieka atviras klausimas, ar pačios rinkimų taisyklės yra geriausios. Pavyzdžiui, ar negalėtų piliečių grupėms ta tvarka būti paprastesnė ir lengviau įgyvendinama“, - svarsto politologas.

Jo teigimu, rinkimų sistema žingsnis po žingsnio keičiasi dėl spaudimo iš apačios, iš piliečių grupių. Partijos tiesiog priverstos daryti kompromisų, tačiau radikalių permainų rinkimų sistemoje A.Krupavičius neprognozuoja.

„Imkime vien Kauno pavyzdį, kai, susijungusi į atskirą sąrašą, visuomeninė grupė „Vieningas Kaunas“ gavo gana didelį skaičių mandatų. O mažose savivaldybėse gauti mandatui reikia surinkti labai nedaug balsų, pavyzdžiui, Rietave - vos daugiau nei 100“, - kodėl partijos kratosi vienmandatės sistemos, atskleidžia politologas.